Vertybėmis grįsta psichologija

01/09/2025

Ji neturi daug draugių. Dažnai tyli, susimąsčiusi. Nes gyvenime praėjo ilgą kelią. Krito ir vėl stojosi. Ir taip dešimtis, o gal ir šimtus kartų. Ji matė daug: smerkimą, skausmą, apkalbas, patyčias, išdavystę, melą, panieką... Jos tai nesužlugdė, tai padarė ją tokia, kokia ji yra šiandien. Jai gera būti vienai su savimi. Ji yra sau draugė, užuovėja, atrama. Jai nereikia kaukės, ji tokia, kokia yra, tikra. Geriausias jos patarėjas - jos širdis. Ji moka kurti, mylėti, džiaugtis, dalintis, svajoti, juoktis, padėti kitam. Ji jautri, empatiška. Tai milžiniško darbo su savimi rezultatas. Kasdieninio, ilgalaikio, vidinio darbo. Kol kažkas vaikėsi naujų blizgučių, ji dirbo. Sluoksnis po sluoksnio lukšteno purvą nuo savo širdies, gryninosi. Kantriai, griaudama nusistovėjusias dogmas, įsitikinimus. Šlifavo kiekvieną savo vidinio deimanto briauną akylai, kantriai ir atkakliai.
Kažkam ji atrodė kuoktelėjusi, kažkas ją laikė pamišėle. O iš tiesų ji MOTERIS.

08/08/2025

Kas yra suaugęs žmogus?
Tai žmogus, kuris geba atpažinti savo emocijas, jas valdyti, supranta savo vidines būsenas ir iš kur jos kyla. Jaučiasi pakankamas ir turi vidinį "stuburą", turi kritinį mąstymą. Daug dar būtų galima vardinti, bet...
Daugelis suaugusių žmonių šiandien anaiptol ne suaugę, užstrigę vaikystės traumose. Stebint, net galima pastebėti, kokiame amžiuje tai įvyko ir kada žmogus sustojo vystytis toliau. Užtenka pavartyti komentarus soc tinkluose, ten apstu nesubrendusių žmonių, kurie tik ir užsiima kitų menkinimu. Tokia neužaugusi karta auklėja vaikus...Vaikai šaukte šaukia: mama, tėti, mylėk mane tokį, koks esu! Bet jų niekas negirdi. Tėvams lengviau numesti savo atsakomybę kitiems. Kaltinti kitus, tik ne save. Vaikas, kuris auga meilėje, darnoje, yra išgirstas ir suprastas, užauga pasitikintis savimi, savo jėgomis, moka atjausti ir mylėti, dalintis.
Daugelis šiandien linkę kaltinti tėvus dėl to, kad užaugo traumuoti. Iš tiesų, tėvai davė geriausia, ką galėjo, kaip mokėjo, kaip sugebėjo. Gal ne tobulai, bet jie stengėsi! Padėkokite jiems už tai, iš širdies, nuoširdžiai. Ir padarykite geriau, nes juk jūs matote, kas buvo ne taip. Ne kaltinkite tėvus, o tiesiog padarykite kitaip, geriau!
Vaikui reikia meilės, supratimo ir palaikymo. Šiandien matykite savo vaikus taip, kaip jie atrodys po 10, 20 metų. Tikėkite, kad jiems pavyks įgyvendinti tai, apie ką jie svajoja. Svajoja jie patys, o ne jūs. Savo svajones įgyvendinkite patys, vaikai tegul eina savo keliu. Tikėkite jais, palaikykite ir jiems pavyks pasiekti savo svajonę.

29/07/2025

22/07/2025

Pastaruoju metu matau labai daug įrašų įvairiose grupėse, kad reikalinga psichologinė pagalba vaikui. Amžius įvairus, bet dominuoja iki 10 metų vaikai.
Tokio amžiaus vaikams reikia tėvų, o ne psichologų. Labai paprasta nuvesti vaiką pas specialistą ir manyti, kad jis išspręs visas jūsų bėdas. Ne, mielieji, neišspręs! Prisiimkite atsakomybę ir keiskitės patys, tapkite tais, šalia kurių gera vaikams būti : supratingais, gebančiais atjausti, išgirsti, priimti vaiko emocijas. Pradėti reikia nuo savęs, nuo santykių su žmona ar vyru. Vaikas jums tarsi veidrodis, tik parodo, kas yra negerai. Vaikams tėvų emocijos yra nepakeliamos, jie dėlto net suserga. Suaugę savo emocijas "išleisti" gali tik su kitais suaugusiais, o vaikams palikite vaikystę.
Darbas su savimi yra nuolatinis procesas, vykstantis visur: namie, darbe, parduotuvėje, vaikštant miške, keliaujant. Tai nėra taip, kad dvi dienas padirbau ir aš jau tobulas. Tobulų nėra, nebuvo ir nebus. Kurti santykį yra ilgas, kantrus, reikalaujantis atsidavimo procesas.
Mylėkite vaikus, ne tik savus, visus! Tapkite jam draugu, ramybės uostu, į kurį galima sugrįžti, kur visada saugu ir gera. Laikas nusiimti karūną ir suprasti, kad neturi jokios viršenybės prieš vaiką. Tau gyvenimas padovanojo galimybę būti šalia, padėti jam užaugti žmogumi. Tai užaugink žmogų taip, kad nesugriūtų jo vidinis pasaulis!