Meno terapijos studija

09/03/2026

02/03/2026

Šiuolaikinis gyvenimo ritmas neabejotinai daro įtaką visų mūsų emocinei savijautai.

Daugelis iš mūsų patiriame padidėjusį stresą, skubėjimą, spaudimą viską suspėti, jaučiame nuovargį ir kaltę. Svarbu suprasti: šios būsenos nėra apie mūsų silpnumą ar trūkumus. Psichologijoje tai laikoma nuspėjama būsena, kurią lemia tam tikri mechanizmai.

Moterys neretai į kasdienes problemas ar kitus dirgiklius reaguoja dar jautriau.

Kiekvienas moters organizmas yra individualus, todėl ir vykstantys hormonų pokyčiai kiekvienai moteriai gali pasireikšti skirtingai, o kai kurios gali išvis nieko nejausti. Labiau pokyčius jaučia jautresnės moterys. Vykstančių fiziologinių hormoninių pokyčių sukontroliuoti negalime, todėl moterys turėtų atrasti laiko pasirūpinti savimi.

Aišku, pačios moterys sunkiai suranda laiko sau, bet šiuo metu tai galite padaryti jūs. Artėja kovo 8 - oji, todėl pats laikas skirti daugiau dėmesio moterims ir jas palepinti. Galite užsakyti meno terapijos sesijas, kuriose jūsų moteris galės geriau pažinti save ir saugiai išlaisvinti emocijas. Naudojant tapybą, molį, koliažus ir kitas priemones tyrinės santykį su savimi, mažins stresą bei stiprins emocinę sveikatą.

+37068245450
Laukiu jūsų!

27/02/2026

Mokymai nesibaigia!

Dalyvavau Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto mokymuose pagal mokymosi visą gyvenimą programą ,,Šiuolaikinės lituanistikos aktualijos: paskaitų ciklas
lietuvių kalbos mokytojams". Išklausiau 5 paskaitas:
1. ,,Lietuviškų rašmenų formavimasis";
2. ,,Keletas pastabų dėl keblių sudėtinių sakinių atvejų";
3. ,,Motiejus Kazimieras Sarbievijus: istorija, kultūra, raiška";
4. ,,Dirbtinio intelekto naudojimas ruošiantis pamokoms";
5. ,,Žemaitė lengvai suprantama kalba - nesusipratimas ar išeitis?".

27/02/2026

2026 m. vasario 19 d. dalyvavau Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos ir partnerių surengtoje metodinėje-dalykinėje konferencijoje ,,LITUANISTIKA MOKYKLOJE".
Konferencijos metu išklausiau 21 pranešimą, patobulinau dalykinę pažinimo ir komunikavimo kompetencijas.

25/02/2026

19/02/2026

18/02/2026

Namai, tai ne tik sienos baldai ar tvarka. Namai – tai garsai, kvapais, juokas, ryšiai – šeima. Tai vieta, kur vaikas pirmą kartą girdi istorijas, […]

18/02/2026

Negalime kontroliuoti, ką kiti žmonės daro, kalba ar kokią pasaulėjautą renkasi, bet galime kontroliuoti, kaip į juos reaguojame, ką įsileidžiame į savo vidų ir kokias ribas nustatome. Pradėję savo meno terapijos sesijų kelionę, jūs imsitės aiškiau jausti, kas jums yra gerai, o kas ne. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip pasijuntate atsidūrę konkrečiose situacijose ar šalia konkrečių žmonių, ir stenkitės apsaugoti savo energiją.

Kartais aplinkybės nulemia, kad negalime atsiriboti nuo mūsų energiją eikvojančių žmonių ar situacijų. Pavyzdžiui, kasdien
einame į darbą, kuriame susiduriame su kolegomis ar viršininku, skleidžiančiais toksišką energiją. Galbūt tie žmonės vis dėl ko nors skundžiasi, o gal tiesiog jų energija verčia jaustis nemaloniai. Mes nelabai žinome, kodėl pagauname kitų žmonių energiją. Tad nieko stebėtina, kad kartais mums aišku, jog žmogus ar situacija yra energijos eikvotojai net jei negalime nurodyti konkrečios priežasties. Ką tuomet daryti? Kaip apsaugoti savo energiją, kai neįmanoma atsiriboti nuo jos eikvotojų?

Štai du mano patarimai:

1) Būkite stebėtoju.
Atminkite: mes galime rinktis, ką įsileisti į savo vidų ir į ką sutelkti dėmesį. Kai išgirstate ką nors kalbant negatyviai, šiurkščiai ar tai, kas skleidžia žemų dažnių virpesius, rinkitės tokias kalbas išgirsti, pastebėti, o po to paleisti. Elkitės kaip stebėtojas - neleiskite sau įsijausti į to žmogaus istoriją ir naratyvą.

Pasinaudoti šiuo patarimu galite bet kada. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad stovite eilėje. Žmogus už jūsų ima tūžti, murmėti sau po nosimi ar su kažkuo garsiai kalbėtis telefonu ir reikšti pasipiktinimą. Jūs galite rinktis: imti elgtis taip, kaip
jis, suirzti nuo jo susierzinimo arba pastebėti, o po to paleisti.

2) Atkurkite save.
Pabuvę šalia žmogaus, kuris, kaip jaučiate, išeikvojo jūsų energiją, pasistenkite atkurti save. Pavyzdžiui, važiuodamas namo automobilyje pasileiskite aukštų dažnių virpesius skleidžiančią muziką, atlikite penkių minučių trukmės paleidimo meditaciją, ištarkite mantrą, pavyzdžiui: ,,Paleidžiu šią dieną ir sutelkiu savo dėmesį į tai, kas vyksta čia ir dabar" arba paskambinkite geram draugui.

Jeigu sunku susitvarkyti patiems, visuomet galite kreiptis į mane. Meno terapijos sesijose galima daug lengviau ir greičiau paleisti tai, kas susikaupę jūsų viduje.

+37068245450

17/02/2026

17/02/2026

Nuolatinė baimė - poveikis vaiko smegenims. Praleidus kritinį laikotarpį - ateityje bus sunkiau.

Amie Grills, klinikinės psichologijos profesorė, atliko tyrimą "Anxiety and Inattention as Predictors of Achievement in Early Elementary School Children" ir atskleidė, kad nerimo sutrikimai gali turėti reikšmingą įtaką matematikos ir skaitymo pasiekimams pradinėse klasėse.

Vaikai ne visada supranta, kad jaučia nerimą. Būtina imtis veiksmų, jei pastebėjote šiuos vaiko baimių ar lėtinio nerimo simptomus:
● Dažnas šlapinimasis;
● Pilvo skausmai;
● Greitas susierzinimas, pykčio proveržiai, neramumas;
● Uždarumas, atsiskyrimas;
● Miego sutrikimai;
● Kalbos sutrikimai;
● Žmonių baimė bei socialinių situacijų vengimas;
● Nenoras eiti į mokyklą ar darželį;
● Pesimizmas ir neigiamas mąstymas;
● Šaltos, lipnios rankos, išraudimas, prakaitavimas;
● Atsiskyrimo nerimas;
● Greitas nuovargis, fiziniai nusiskundimai, miego sutrikimai, bloga atmintis ir dėmesio koncentracija, prastas apetitas.

Jeigu pastebėjote, jog jūsų vaikas pilnas nepagrįstų baimių ir nerimo, jis tapo uždaras, baikštus arba atvirkščiai – neklusnus ir maištingas. Reiškia jūsų vaikas patiria pernelyg didelį nerimą. Susisiekite su manimi ir mes drauge padėsime jūsų vaikui.

+37068245450

17/02/2026

Dažnai gaunu klausimą ,,Kuo dailės terapija skiriasi nuo paprasto piešimo?"

Visiems sunku reikšti savo emocijas, bet vaikams tai ypač sudėtinga. Jie jaučia labai daug. Labai ramus vaikas iš tiesų gali daug suprasti ir išgyventi. Tačiau ant popieriaus lapo piešiant snaiges, tų išgyvenimų jis gali ir nepajausti. Yra didžiulis skirtumas tarp to, kas vyksta su vaiku, kai jis piešia namuose ir per dailės terapijos užsiėmimus. Į terapiją neateiname tiesiog gražiai papaišyti. Čia gali nutikti visko ir tas procesas gali būti ne tik malonus. Tai natūrali terapijos sudedamoji dalis.

Saviraiškoje siekiama rezultato, vaiko dėmesys sutelktas tik į tai. Dailės terapijoje esmė yra ne rezultatas, o procesas. Jeigu vaikas piešia ir sako: „Nežinau, ką čia darau.“ Tai pats geriausias požymis, kad terapijos procesas vyksta. O jei jis sąmoningai orientuojasi į galutinį rezultatą, vidiniai blokai neleidžia vykti augimo procesui. Terapijos požiūriu tai neefektyvu. Galbūt todėl dailininkams sunku dalyvauti tokioje terapijoje, nes jie negeba atsiriboti nuo išmoktų taisyklių, kaip kūrinys turėtų atrodyti.

17/02/2026

Kviečiu tėvus, auginančius vaikus su mokymosi sunkumais, intelekto negalia, emociniais ar elgesio iššūkiais, į meno terapijos užsiėmimus!

Jeigu auginate vaiką su specialiaisiais poreikiais, tuomet kasdienybė gali būti
kupina įvairių iššūkių ir emocijų.

Užsiėmimų metu ieškosime stiprybės, nusiraminimo, atsipalaidavimo, stengsimės atrasti vidinę ramybę, mokysimės suprasti save ir savo vaiką, kad tėvystė taptų lengvesnė.

+37068245450