17/11/2025
Tęsiame pažintį su mūsų darbuotojais. Augustas Kalinauskas, dvasinis asistentas.
🍁 Kas tave paskatino dirbti šį, kol kas dar retai pasirenkamą darbą?
Panašią patirtį esu turėjęs Vokietijoje. Ten prieš keletą metų atlikau jėzuitų noviciatą - pirmąjį vienuolyno ugdymo etapą, kadangi norėjau būti jėzuitu. Tuo metu du mėnesius praleidau praktikoje nelaimingų atsitikimų ligoninėje. Kai pamačiau „Addere Care“ darbo skelbimą ir galimybę tapti dvasiniu asistentu, susidomėjau, nes darbas ligoninėje man buvo įstrigęs kaip itin prasmingas.
🍁 Kaip manai, kokia didžiausia dvasinių asistentų vertė slaugos ligoninėje? Kokia tavo misija šiame darbe?
Dvasiniai asistentai padeda žmonėms išgyventi itin skaudžias savo gyvenimo patirtis - ligą, negalią, nepagydomas diagnozes ir pan. Dažnai žmogus nežino, kaip elgtis savo silpnumo akivaizdoje, kaip priimti tai, kad jis nebegali daryti to, ką kadaise galėjo: nebegali vaikščioti, o atmintis ir kūnas nebeklauso taip, kaip anksčiau. Dvasinis asistentas padeda iš naujo atrasti prasmę, išbūti sunkumus, priimti juos ir pamatyti gyvenimą naujai.
🍁 Kokios patirtys tau įstrigo labiausiai?
Labiausiai įstringa buvimas šalia ligonių paskutinėmis jų gyvenimo dienomis. Dažnai nežinai, kad žmogus netrukus iškeliaus – jis gali atrodyti dar gana tvirtas ir stiprus. Tačiau buvimas šalia mirties labai dažnai atveria ligonį tikėjimui – jis noriai kalba apie gyvenimo prasmę, savo gyvenimo patirtis ir tikėjimo reikšmę. Tokiu atveju pasijauti itin artimas tam žmogui, atrodo lyg būtumėm seni pažįstami. Todėl, kai kitą dieną ateini ir randi tik tuščią lovą – būna labai skaudu.
Tačiau tokia yra ligoninės tikrovė ir tokią ją reikia priimi.