27/01/2026
Du kartus per savaitę su Aja keliaujame į „Judesį“. Ten trenerė didelėje erdvėje sustato laipynes, estafetes, batutus – ir būrelis vaikų paleidžiamas karstytis, laipioti, šokinėti. Judėti. Sportuoti.
Šį užsiėmimą pasirinkome tada, kai lauke atšalo, o kombinezonu padabinta panelė nusprendė, kad vaikščioti (o ką jau kalbėti apie sudėtingesnius judesius) su tokiu rūbu – misija neįmanoma.
Lygiagrečiai, gretimoje salėje, vyksta užsiėmimai senjorams.
Rūbinėje visos susitinkame – ir pasipila klausimai:
Kiek jums laiko? Ar jau eis į darželį? Tai gydytojas išrašė siuntimą? Kažkas negerai?
Ne?
Tada kodėl jūs čia einate?
– Kad nebūtų blogai, – atsakiau.
Ir taip karts nuo karto išgirstu:
„Reikės pradėti sportuoti, nes jau skauda nugarą.“
„Reikės sportuoti, nes atsirado viršsvoris.“
Kaip dažnai pokyčių imtis susigriebiame tik tada, kai jau yra blogai.
O tada nei judesys, nei mityba, nei kiti sveikatinimosi įpročiai neatneša malonumo. Nes viskas daroma ne iš noriu, o iš reikia.
Todėl šiandien noriu mums visiems palinkėti NORĖTI GYVENTI SVEIKAI 🤍
Vertinti ir rūpintis savo sveikata tada, kai ją dar turime.
Nes kai jos nebėra… na, tada nebėra kuo ir rūpintis.
Prarasta sveikata – kaip pabėgęs katinas. Nebėra. Gali ieškoti…
Bet daug lengviau ir maloniau rūpintis katinu, kai jis murkia tau ant kelių 🤍🤭
Ir dar – rūpintis savimi yra smagu.
Sportas kelia nuotaiką.
Kvėpavimo pratimai nuramina susišiaušusias mintis.
Vaisiai ir daržovės – skanūs.
Viskas paprasčiau, nei atrodo 💛
Tereikia pakilti nuo sofos.
O jei pakilus norėsis ateiti ant jogos kilimėlio –
aš visada laukiu 🤍
