Neuropulsas

Home
Lithuania
Vilnius
Neuropulsas

Neuropulsas is proud to offer cutting-edge repetitive Transcranial Magnetic Stimulation (rTMS) therapy transforming mental health care around the world.

Whether you're battling depression, anxiety, burnout, or even addictions, rTMS can be a game-changer.

06/03/2026

Kas vyksta smegenyse, kai įsimylime?

→ Jei norite daugiau turinio apie psichikos sveikatą ir neuromokslą, sekite .lt profilį

04/03/2026

Jūsų vaikas užsidaro kambaryje ir valandų valandas praleidžia su telefonu rankose.

Seka influencerius, tikrina komentarus, lygina save su kitais.

Gal tai atrodo kaip įprasta paauglystė, tačiau moksliniai tyrimai vis aiškiau rodo, kad tai, kas vyksta ekrane, nelieka tik ekrane.

Pirmas klausimas, kurį dažnai užduoda tėvai: kiek yra per daug?

Atsakymo ieško ir mokslininkai. 2025 metais žurnale Healthcare paskelbtas didelis tyrimas, atliktas su daugiau nei 13 000 JAV vidurinių mokyklų moksleivių, atskleidė, kad beveik trečdalis (31,7%) jų skaitmeniniams įrenginiams - telefonui, kompiuteriui, planšetei ar žaidimų konsolei - skiria keturias ar daugiau valandų per dieną, neskaičiuojant mokymosi (Imai ir kt., 2025).

Intensyviai įrenginius naudojantys moksleiviai gerokai dažniau miega penkias ar mažiau valandų per naktį (Imai ir kt., 2025).

Miego trūkumas silpnina emocinį atsparumą, didina dirglumą ir apsunkina mokymąsi. Taip susidaro uždaras ratas - kuo mažiau miego, tuo sunkiau reguliuoti emocijas ir susikaupti.

Sekanti dažna problema - tai patyčios internete.

Patyčios internete gali pasireikšti įvairiomis formomis: žeminančiais komentarais, pašaipomis grupiniuose pokalbiuose, piktybiniu turinio platinimu ar tyčiniu ignoravimu socialinėse platformose.

Skirtingai nei patyčios mokykloje, jos nesibaigia su pamokų pabaiga. Jos gali tęstis bet kuriuo metu – kiekvieną kartą, kai vaikas paima į rankas telefoną.

Imai ir kolegų (2025) tyrimas rodo, kad patyčios internete yra vienas mechanizmų, per kurį skaitmeninė aplinka gali neigiamai paveikti paauglių psichikos sveikatą. Vaikai, patiriantys tokias patyčias, dažniau susiduria su socialine izoliacija, stipriu emociniu skausmu ir savęs žalojimo impulsais.

→ Jei įtariate, kad jūsų vaikas išgyvena depresiją, nerimą ar patiria patyčias, kviečiame kreiptis dėl vaikų ir paauglių psichoterapijos telefonu +370 664 88 008.

25/02/2026

Žmogaus smegenys evoliucijos eigoje formavosi grupėse, kur socialinis priklausymas buvo tiesiogiai susijęs su išgyvenimu.

Šiuolaikinis žmogus vis dar veikia pagal tą pačią neurologinę logiką: socialinės atskirties grėsmė aktyvuoja tas pačias smegenų sritis, kurios reaguoja į fizinį skausmą (Shamay-Tsoory ir kt., 2019).

Tai nėra metafora - nesutarimas su grupe, konfliktai ar galimas atstūmimas smegenims yra realus pavojus, į kurį reaguojama ne mažiau intensyviai nei į fizinę traumą.

Ventralinis striatumas - smegenų sritis, atsakinga už atlygį ir motyvaciją - stipriai aktyvuojasi, kai sutinkame su grupės nuomone ar gauname socialinį patvirtinimą (Wu ir kt., 2016). Tai reiškia, kad priklausymo jausmas tiesiogiai susijęs su malonumo pojūčiu ir dopamino išsiskyrimu.

Priešingai, kai mūsų pozicija skiriasi nuo kitų, aktyvuojasi dorzalinė medialinė prefrontalinė žievė ir priekinė sala - sritys, koduojančios neigiamas emocijas ir aptinkančios „klaidos signalus“ (Wu ir kt., 2016). Smegenys šią situaciją traktuoja kaip problemą, kurią reikia spręsti.

Kaip atpažinti, kada santykis pradeda valdyti jūsų sprendimus

Būdingi požymiai:

* nuolatinis sumišimas
* poreikis vis aiškinti save
* kaltė be aiškios priežasties
* palengvėjimas nusileidus
* nerimas prieš tam tikras temas
* automatinis „taip“ vietoj apgalvojimo

Šie požymiai rodo, kad emocinio reagavimo sistemos perėmė kontrolę, o racionalus vertinimas laikinai pasitraukė. Tokiu momentu žmogus ne tiek priima sprendimą, kiek reguliuoja savo vidinę būseną - siekia sumažinti įtampą ir atkurti saugumo jausmą.

→ Jei norite daugiau turinio apie psichikos sveikatą ir neuromokslą, sekite Neuropulsas profilį

23/02/2026

Šiandien minime klinikos „Neuropulsas“ 1 metų gimtadienį. Džiaugiuosi galėdama būti šios klinikos kūrimo ir augimo dalimi.

Man visada buvo svarbu dirbti aplinkoje, kur žmogus susidūręs su emociniais sunkumais priimamas kaip individuali asmenybė, o pagalbos būdai parenkami tikslingai, remiantis mokslo įrodymais bei pagal tai kas kiekvienam zmogui yra efektyviausia. Labai vertinu Neuropulso kryptį, džiaugiuosi šios klinikos augimu ir tikiuosi, kad tai tik kelio pradžia.

17/02/2026

„Aš pasikeisiu“, „Duok man dar vieną šansą“, „Dabar viskas bus kitaip“

- šios frazės pažįstamos daugeliui, kurie bent kartą bandė išsaugoti santykius, susidūrę su nuoskaudomis, pasikartojančiais konfliktais ar net išdavystėmis.

Kai artimas žmogus pažada pasikeisti, natūraliai norisi tikėti. Norisi vilties, kad šį kartą viskas klostysis kitaip. Tačiau kartu kyla klausimas: ar tokiais pažadais galima pasitikėti? Ar žmogus iš tiesų gali pasikeisti, ar tai tik gražūs žodžiai, kuriuos po kelių savaičių ar mėnesių vėl užgožia senos elgesio schemos?

Psichologijos mokslas šiandien gali pasiūlyti gana aiškų atsakymą - ir jis nėra nei vienareikšmiškai teigiamas, nei visiškai neigiamas.

Didelės apimties ilgalaikiai tyrimai, kuriuose stebėta daugiau nei 60 tūkst. dalyvių, rodo, kad asmenybės bruožai gali keistis viso gyvenimo eigoje, tačiau šie pokyčiai dažniausiai yra laipsniški (Graham ir kt., 2020).

Pavyzdžiui, sąmoningumas, ekstraversija ir atvirumas su amžiumi linkę mažėti, o emocinis jautrumas ir nerimastingumas dažnai sumažėja jauname suaugusiojo amžiuje, bet vėliau gyvenime gali vėl sustiprėti.

Vis dėlto individualūs skirtumai išlieka dideli: ne visi žmonės keičiasi vienodai, o kai kurie per gyvenimą beveik nepatiria reikšmingų asmenybės pokyčių.

Reikšmingi gyvenimo įvykiai - netektys, traumos, sunkios ligos, skyrybos, tėvystė ar motinystė - taip pat gali turėti įtakos asmenybės pokyčiams (Bleidorn ir kt., 2018). Tačiau šie pokyčiai dažniausiai nėra staigūs. Asmenybės transformacija vyksta palaipsniui, per mėnesius ar net metus, o ne per kelias savaites.

Vienas patikimiausių veiksnių, siejamų su ilgalaikiais pokyčiais, yra terapinis procesas.

Psichoterapija, ypač ilgalaikė, padeda žmogui atpažinti giliai įsišaknijusius mąstymo ir elgesio modelius, suprasti jų kilmę ir palaipsniui juos keisti.

Terapija nepakeičia asmenybės, tačiau ji padeda išmokti geriau reguliuoti emocijas, priimti brandesnius sprendimus ir kurti sveikesnius santykius.

→ Jei jaučiate, kad norite gilesnių pokyčių ir ieškote palaikymo keisdami įsišaknijusius mąstymo ar elgesio modelius, kviečiame registruotis konsultacijai telefonu +370 664 88 008.

09/02/2026

Kaip atpažinti, kad atėjo laikas profesiniam pokyčiui?

→ Jei norite daugiau turinio apie psichikos sveikatą ir neuromokslą, sekite .lt profilį

03/02/2026

Ar esate pastebėję, kad po prastos nakties galvos skausmas būna intensyvesnis?

O gal nuolatiniai galvos skausmai patys trukdo užmigti ir išlaikyti gilų miegą?

Jei taip - tai nėra vien sutapimas. Naujausi duomenys rodo sudėtingą, dvipusį ryšį tarp migrenos ir nemigos: kiekviena iš šių būklių gali didinti kitos tikimybę, sunkumą ir dažnį (Lee ir kt., 2024; Ouyang ir kt., 2024; Suzuki ir kt., 2024; Torrente ir kt., 2024).

Migrena ir nemiga yra gerokai dažnesnės, nei daugelis įsivaizduoja. Populiaciniuose tyrimuose nustatyta, kad migrena pasireiškia apie 5,6% gyventojų, o nemiga - apie 13,3% (Lee ir kt., 2024). Tačiau dar įdomiau tampa pažvelgus į jų sąveiką.

Tyrime su migrena sergančiais pacientais paaiškėjo, kad net 87% jų turėjo bent vieną miego problemą, o nemiga buvo dažniausia - nustatyta 71,6% (Suzuki ir kt., 2024).

„Kaip neurologė, konsultuodama pacientus sergančius migrena, visuomet stengiuosi aptarti miego kokybę ir varginant miego sutrikimams vertinti abi problemas kartu. Net 50% migrenos priepuolių pasireiškia anksti ryte, todėl ryšys tarp šių susirgimų neabejotinas. Taip pat žinoma, kad galvos skausmą išprovokuoti gali ne tik per mažas miego kiekis, bet ir per ilgas miegas. „Weekend migraine“ - per ilgo miego ir vėlyvo kėlimosi išprovokuota migrena. Net ir paskyrus efektyvų vaistą, miego režimo nesilaikymas gali išlikti migrenos trigeriu, todėl tinkamas miegas yra ne tik bendrinė rekomendacija, o gydymo dalis.“

- Emilija Kavaliauskaitė, gydytoja neurologė

🩺Kur ieškoti pagalbos?

Dėl miego gerinimo klausimų – registruokitės konsultacijai pas dr. Laura Bojarskaitė

Dėl nemigos, migrenos ar emocinių sunkumų (nerimo ar depresijos) kreipkitės į kliniką Neuropulsas

30/01/2026

Šiuolaikinis produktyvumas vis dažniau klaidingai siejamas su greičiu, kelių užduočių darymu vienu metu ir nuolatiniu užimtumu. Tačiau moksliniai tyrimai rodo priešingą kryptį: ilgalaikiai rezultatai atsiranda ne iš pastangų daryti daugiau, o iš gebėjimo mąstyti aiškiau, valdyti dėmesį ir dirbti pagal smegenų veikimo principus.

Aukščiau pateikėme penkis įpročius, kurių veiksmingumas grindžiamas moksliniais tyrimais ir kurie padeda didinti produktyvumą be perdegimo, vidinės įtampos ar nuolatinio spaudimo sau.

→ Jei norite daugiau turinio apie psichikos sveikatą ir neuromokslą, sekite Neuropulsas profilį

23/01/2026

Emocinis atitolimas santykiuose: kaip atpažinti santykių krizę?

→ Jei norite pradėti terapiją ir spręsti kylančius santykių sunkumus, registruokitės pas terapeutę Vaidą telefonu +370 664 88 008.

19/01/2026

Šiuolaikinis gyvenimo tempas išmokė mus daug ko: dirbti greitai, prisitaikyti, iškęsti. Deja, kartu jis išmokė ir pavojingo įgūdžio – priprasti prie simptomų. Galvos skausmas, tirpimas, svaigimas, nuolatinis nuovargis ar „keistas jausmas“ kūne ilgainiui tampa fonu, kuriame gyvename.

Problema ta, kad nervų sistema nepraneša be reikalo. Jei simptomai kartojasi ar tampa nuolatiniai, tai nėra charakterio silpnumas ar amžiaus požymis – tai signalas.

→ Jei vargina migrena ar kiti lėtiniai skausmai, kviečiame registruotis konsultacijai pas gydytoją neurologę Emiliją Kavaliauskaitę telefonu +370 664 88 008.

15/01/2026

Kai vienu metu griūva terminai, sprendimai ir lūkesčiai, instinktyviai bandome susigriebti ir pasitempti.

Tačiau būtent tai dažnai atveda į dar didesnę įtampą ir nuovargį.

→ Jei norite daugiau turinio apie psichikos sveikatą ir neuromokslą, sekite .lt profilį

09/01/2026

„Ar dirbtinis intelektas gali būti naudingas pagalbininkas terapijoje ir asmeniniame augime?“

Klinikos „Neuropulsas“ gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Kamilė Budrytė buvo pakviesta į Žinių Radijas laidą „Sveikatos laikas“, kurioje kalbėjo tema „Kas pirmesnis - depresija ar perdegimo sindromas?“.

Laidoje buvo aptarti tradiciniai ir inovatyvūs depresijos gydymo metodai, perdegimo ir depresijos skirtumai, dirbtinio intelekto taikymo galimybės psichikos sveikatos srityje bei kiti aktualūs klausimai.

Address

Šiaulių Gatvė 10
Vilnius
01134

Website

http://www.neuropulsas.lt/

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Neuropulsas posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Neuropulsas:

Shortcuts

Want your practice to be the top-listed Clinic in Vilnius?