Giedrė Vaikšnoraitė saviugda

14/11/2025

Laiminga Moteris - nebūtinai ištekėjusi Moteris.

Liaukitės savanoriškai kentėti dėl neatitiktų standartų - gyvenimas visada pilnas DABAR - ne tik tada, kai ištekate

09/11/2025

Pakankamai dažnas klausimas užduodamas žmonių, kurie ateina į sesijas - KAIP APSISAUGOTI NUO NEGATYVO ?

Šis klausimas vienas naiviausių, kurį man teko girdėti, nes nuo negatyvo apsisaugoti praktiškai neįmanoma, mes negalime gyventi dėžėse ar šiltnamiuose ar pūkinėse iliuzijose ir nuneigti tai, kas nuolatos egzistavo ir egzistuos toliau.

Negatyvu permelkta mūsų kasdienybė: besaikiai miestų kamščiai, pavargę nuo gyvenimo sutuoktiniai, nepatenkinti sistema vaikai, nervingi ar susierzinę bendradarbiai, eilės parduotuvėje, komentarai socialinėje erdvėje, informacinė sklaida, migloti politiniai sprendimai, globalinės pasaulio problemos - negi galvojate, kad nuo viso šito iš viso įmanoma apsisaugoti ar pabėgti ?

Galite dėtis ant savęs talismanus, dūmyti smilkalus ar kitaip raganauti, bet iš dainos žodžių neišmesite kaip ir nepatogumo bei skausmo iš gyvenimo, ir meditacija bei įvairios praktikos skirtos ne tam, kad pagaliau dingtų iš gyvenimo nepatogumai, o tam, kad net ir jų apsupti išliktumėte “blaivųs” ir sąmoningi, pakankamai žmogiški ir empatiški.

Ir visgi - jeigu Jūs aplink save nuolatos patiriate tik negatyvą, skriaudas, skurdą, pažeminimus ir neteisybę ir, kaip dabar madinga sakyti, gyvenate ar dirbate toksinėje aplinkoje, užduokite sau klausimą, kaip ir kodėl tokioje aplinkoje atsidūrėte ir dar laisvanoriškai kankinatės galbūt kelis, o gal dešimtį metų - ar tai nieko nesako apie Jus ?

Su Meile,
Giedrė
💜🌷

26/10/2025

Nuo mažumės mus lydi daug Mokytojų: ir tėvai, ir seneliai, ir broliai, ir draugai, tuo pačiu ir priešai, knygos ar tiesiog praeiviai gatvėje - kur tik benueisime, kur benuvyksime, jeigu esame apdairūs, suprantame kad už kiekvieno kampo, kiekvienoje gyvenimo kryžkelėje ar kelyje - mus lydi Mokytojai, ir visa visata nuolatos besąlygiškai vargsta, kad mes pagaliau atsigręžtume į savo tikrąją prigimtį.

Galvoju - gal jau seniai būtumėte nušvitę, jeigu šią naudingą tiesą suvoktume kiekviename žingsnyje, juk išmintingas žmogus yra tas, kuris supranta, kad viskas kas yra išorėje, yra apie jį patį, o neišmintingas galvoja, kad viskas visada yra apie kitus.

Nors ir žvelgiame į tas pamokas dešimtajį ar šimtąjį kartą, tačiau apsimetame, kad nematome, nors ir klausome iš gyvenimo transliuojamus pamokymus, bet jų nuoširdžiai išgirsti nemokame, o jei išgirstame, juos suvokiame lyg truputį būtume girti.

Tad labai gerai, kad gyvenime kartais pasirodo nepatogūs žmonės - Didieji Mokytojai, kurie plešia tas rankas nuo veido ir ausų, kuriomis esame užsidengę, kad atsiribotume nuo nepatogios tiesos apie save, ir kviečia pagaliau pabusti iš savo pačių surežisuotų absurdiškai juokingų scenarijų.

Ir šis procesas nebūtinai mums turi patikti ir mes jame neprivalome gerai ir maloniai jaustis, dažnai būna priešingai - šiame procese tenka išgyventi protuose užsiplieskusį pragarą, kurio kaitri ugnis privalo sudeginti atitarnautus šabloninius mąstymo, kalbos ir veiksmų modelius tam, kad būtų išgryninta tai, kas iš tikrųjų žmoguje tikra.

Su Meile,
Giedrė
💜🌷

21/10/2025

Gražus ruduo ar ne ? - paklausiau stotelėje lukūruojančios Moters autobuso.

O Ji man nusišypsojo ir nudvelbė žvilgsnį į asfaltą - lyg auksu aplietas ruduo jos visai nejaudintų.

Lyg šiandien rytas būtų tik vienas iš tūkstančių neypatingų rytų, lyg šitas metų ciklas tik vienas iš daugelio neypatingų ciklų.

Tad štai taip daugelis žmonių ir pragyvena savo neypatingus gyvenimus, tarp neypatingų savo vyrų ir žmonų, tarp ne ypatingų darbų.

Ir daugelis sako, kad nepastebėjo, kaip praėjo jaunystė, branda ir pasibeldė senatvė. Ir sako, kad visas gyvenimas praplaukė tarsi miražas ar sapnas.

O praplaukė - nes jis nebuvo brangintas ir įvertintas, nes įsivaizduojama, kad gyvenimo pažadėti turtai turi pasireikšt kažkada ateityje, kad kažkada ateis tokia diena, kai visata pasirūpins, kad neliks rūpesčių ir tada bus galima švęsti. Kitaip tariant, nutiks kas nors tokio ypatingo ir lemtingo, kas perkeis visą realybę 180 laipsnių kampu.

Kartais labai verta susimąstyti, kiek turite įdomių dienų, per metus, mėnesį, savaitę, kiek ypatingų akimirkų patiriate per dieną ir kiek apkskritai Jums įdomu gyventi savo pačių gyvenimus.

Nes tam, kad gyvenimas atrodytų vertas ir ypatingas, visai nereikia stebuklų, o tiesiog išmokti juo stebuklingai žavėtis DABAR.

Su Meile,
Giedrė
💜🌷

18/10/2025

Įsimylėti griūtį ( suvokimai iš Lilos)

Priimti bet kokią savo paties vidinę bei išorinę griūtį ne taip paprasta, ne taip paprasta susitaikyti, kad tai, kam buvo suteikta daugiausiai gyvenime prasmės ir atiduota didelis kiekis energijos, “atgyveno” ir atėjo metas sunaikinti.

Todėl daugumai mūsų įprasta savo proto sraute nešiotis krūvą “lavonų”, kurie negailestingai siurbia iš mūsų gyvastį ir neleidžia pasireikšti naujai energijos formai.

Kai kurie net įsivaizduoja, kad tuos “lavonus” nešiotis itin patogu, todėl žmonės nešiojasi su savimi “atgyvenusius” santykius, draugystes, veiklas, projektus, daiktus, o taip pat mentalines programas, charakterio bruožus ar įpročius, kurie nebetarnauja, o priešingai - kenkia.

Kuo daugiau abejonių kyla dėl to, kur būti, kaip būti ir su kuo būti, tuo daugiau lavonų savo galvoje nešiojatės, kurie trukdo atsiverti nuoširdžiam vyksmui bei žaismei, kuo ilgiau dvejojate, tuo ilgiau lavonus tempiate paskui save.
Jeigu, pavyzdžiui, dvejojate dėl savo santuokos dešimt metų - su Jumis dešimties metų mirusių santykių “lavonas”, kurį galbūt vis bandote prikelti ir gaivinti, todėl nieko keisto, kad galbūt jaučiatės pavargę, išsekę ar nuolatos išgyvenantys depresines būsenas.

Ignoruoti griūties ir naikinimo energiją - tas pats kas “užmarinuoti” rudenį, kad neateitų žiema. Tačiau neatėjus žiemai, neateis ir pavasaris, kuris dovanoja džiaugsmu ir aistra persmelktą, atnaujintą, o galbūt naujai užgimusią patirtį.

Su Meile,
Giedrė 💜🌷

16/10/2025

Laisvi išoriškai, bet belaisviai viduje 💜🌷

16/10/2025

Gamta turi savo giesmę 🌞🍂🌞

Kiekvienas metų laikas, kiekviena mėnesio ar savaitės diena ir net kiekviena dienoje praleista akimirka turi savo melodiją.

🍂Jei žmogus vienybėje su gamta, jis spėja tas melodijas išgirsti ir sugeba šokti jųjų ritmu, tada prote bet koks virsmas tampa lengvas ir pripildytas ramybės.

Tačiau jeigu ta vienybė palaidota užmaršumu - visos pasaulio dienos netenka spalvų ir prasmės, pilkuma pamažu pasiglemžia visas gyvenimo šventimo galimybes.

🍂Pilkuma įsismelkia į klausą, žvilgsnį galiausiai į visą kūną ir žmogus tampa pasimetęs - nesuvokia jis - gyvas jo dar gyvenimas ar pusiau miręs.

Kai kas tai pavadintų rutina - bet tam, kuris šoka iš visos širdies vienybėje su gamta, tai visos visatos žaismės netektis.

Gamta visuomet kviečia su ja šokti - nesvarbu ar tai pavasaris ar ruduo - tik šiandieninis žmogus tiek jau įsižiūrėjęs į save ir savimi susirūpinęs, kad išvaisto visus šokio šansus.

🌷🍂🪷MYRRA linki būti rudenio gamtos šokyje kartu su žiedų esencijomis, kurios primena pažvelgti į savo emocijų gylį.

Įsigyti galima čia:

https://myrra-shop.com/

01/10/2025