04/01/2024
✨ ️Une nouvelle année pour regarder le chemin parcouru... ✨️
"Avéy sak oula fine fé..."
Être ancrée à sa terre, à notre Terre-Mère nourricière, Monmon Latèr... Po vréman🌱🌳
Ma formation en géographie me nourrit toujours dans mon approche aux hommes et aux territoires.
À l'insularité qui questionne sans cesse nout manyèr fé, notre rapport à la nature, à l'environnement, à la biodiversité, et plus globalement sur comment nous mangeons, nous consommons et nous nous déplaçons.
Sur les circuits courts, le voisinnage, nout kartyé...
Racines Kèr Ciel existe depuis août 2018. Avec un projet plus ancien antérieur à 2015.
Mwin la pa atann la mode de la méditation, ni lo bann "bains de forêt" qui fleurissent partout sur l'île - pour comprendre l'importance de notre reliance à La Terre, aux arbres et aux forêts.
I vyin amwin de mon vie dopi tanpti isi, ousa mwin lé né, ousa mwin la grandi...
Ousa lantouraz gramoun (bann maloyèr), ousa Nany, mon mémé, anparmi, la amont anou zafèr san di anou akout ou aprann. Té falé zis gét inkou, véy ali fé son kafé griyé, son massalé, son bann tizane - touzour an silans. Bann gramoun-la ou koné zot té koz pa inta.
Véy ael fé / ou alé rodé po li, féy seriz, kanél, sansa yapana.
La pa amont anou, nou la zis viv ali télkél si linstan. Lé ankré dan nout bann mémwar sansoryèl, lékél lé vivaktivé par nout langkréol réyoné.
Wi nou viv ali an moun kréol.
Mi prétan pa mwin lé original, mé mi mét lo kèr dann sak zafèr mi fé.
Mon léspésialté sé anvoy ali osi an kréol, fé lèv in santiman, in lémosyon - nou koné, riskab oubliyé i kasyèt dan nout fonnkèr...
Alé konékt sa dann finfon nou minm...
Ala mon-kosa-milé :-)
Kèrouvér, kèrtann, an baba dovan tout nout bann marmit lor, nout bann savwar, konésans, konpétans (é sat nout bann gramoun minm la pa été validé par bann diplom !) 😍
Nou rotrouv vitman po bann podcast ék bann publikasyon... Zét inkoudzyé tanzantan ;-)
Piouk mon bann :-*