Po Laiptelį

22/03/2026

Kodėl kai kuriems vaikams sunku išmokti važiuoti dviračiu?
Ne visiems vaikams važiavimas dviračiu yra lengvas ar savaime suprantamas įgūdis. Kartais sunkumai kyla ne dėl nenoro, o dėl to, kad kūnui dar trūksta tam tikrų gebėjimų - stabilumo, koordinacijos ar judesių kontrolės.
Gera žinia ta, kad važiavimas dviračiu nėra vienas vientisas veiksmas. Tai daug mažų įgūdžių, kuriuos galima išmokti atskirai.
Kaip padėti vaikui išmokti?
Varymasis (atsispyrimas nuo žemės)
Pradžioje svarbiausia, kad vaikas išmoktų judėti į priekį be pedalų - atsispirti kojomis, jausti judėjimą ir greitį.
Vairo sukimas
Mokomės valdyti kryptį -važiuoti tiesiai, apsukti, išvengti kliūties. Tai atskiras įgūdis, reikalaujantis rankų kontrolės.
Kūno svorio perkėlimas
Vaikas mokosi perkelti svorį nuo vienos kojos ant kitos, išlaikyti pusiausvyrą judesyje. Tai labai svarbus žingsnis prieš pedalų naudojimą.
Pusiausvyra
Leisti vaikui „pavažiuoti“ pakėlus kojas – net jei tik trumpam. Taip atsiranda tikras balanso pajautimas.
Kritimas
Taip, tai irgi dalis mokymosi. Svarbu, kad vaikas nebijotų nukristi, suprastų, kad gali atsikelti ir bandyti vėl.
Stabdymas
Vaikas turi išmokti sustoti -saugiai ir kontroliuotai. Tai suteikia pasitikėjimo.
Pedalų mynimas
Tik tada, kai visi ankstesni įgūdžiai jau pakankamai tvirti, atsiranda pedalai. Tuomet jie tampa ne iššūkiu, o natūraliu tęstinumu.
Kai šie maži žingsniai susijungia į vieną, gimsta tas ilgai lauktas vientisas važiavimo judesys.
Ir tada - vaikas važiuoja.
O mama… stovi su šypsena, pilna pasididžiavimo ir džiaugsmo, nes kartu buvo nueitas visas šis kelias ❤️

10/03/2026

04/03/2026

Liemens stabilumas kūdikiams pradeda aktyvuotis apie 3 gyvenimo mėnesį. Šiame etape mažyliai jau geba pakelti kojas, išlaikyti jas atitraukime, lenkime, klubo rotacijoje, pėdas centruoti simetriškai vidurio linijoje. Tai nėra tik „mielas etapas“, tai labai svarbus neurologinės brandos ir centrinės kontrolės rodiklis.
Mila tuo metu dar neturėjo diagnozės. Tačiau labai aiškiai prisimenu savo vidinį jausmą, stebint jos judesius mačiau liemens kontrolės disfunkciją. Buvo ženklų, rodančių, kad gali būti iššūkių su smegenėlių vystymusi. Kaip kineziterapeutė neturiu teisės diagnozuoti, todėl svarbiausia užduotis buvo labai atsakingai, jautriai ir etiškai parinkti žodžius mamai, užvesti ant kelio, kur ieškoti atsakymų, kur tirtis ir suprasti, kad laukia ilgas, nuoseklus darbas.
Su Mila draugaujame jau daug metų. Ir tas „darbas“ tapo bendru augimu.
Šiame video taikoma DNS terapija (dinaminė neuromuskulinė stabilizacija), paremta Vojtos principais, vystymosi kineziologija, teisingais atramos taškais ir centrinės stabilizacijos aktyvavimu tam tikrose laikysenos pozicijose. Dirbame per fiziologinius judesio modelius, aktyvuodami gilumines struktūras, kurios sudaro pagrindą funkcijai.
Vaikui, turinčiam cerebrinį paralyžių, svarbiausia sukurti sąlygas smegenims patirti teisingą judesio kokybę. Kiekviena atrama, kiekvienas svorio perkėlimas, kiekviena padėtis turi neurologinę prasmę.
Tai ilgas kelias. Kartais lėtas. Kartais labai reikalaujantis kantrybės.

03/03/2026

Šliaužimas, atsisėdimas, ropojimas, tai ne tik „kada vaikas jau tai daro“, bet kaip jis tai daro. Vertinant judesių raidą, svarbiausia pamatyti atlikimo kokybę ir iš anksto suprasti, kur gali formuotis sunkumai, dar prieš jiems tampant problema. Šiame video ropojimo metu matosi plaštakų, pirštų judesiai, skirtumai tarp galūnių. Taip, pirštų padėtis skiriasi, tačiau tai nereiškia, kad kineziterapija turi būti nukreipta tiesiai į pirštus. Esant rankos spąstikai dažnai taikoma daug pasyvių judesių, masažų, lankstomi riešai, pirštai. Šiai rankai metus laiko buvo taikyta kineziterapiją nė karto tiesiogiai nedirbant su pirštais ir rezultatais labai norisi pasidžiaugti. Didžiausia pagarba tėvams už pasitikėjimą, už kantrybę, už darbą namuose ir tikėjimą. Jie sulaukia. 💛

02/03/2026

Su Mila nesportavome kelis mėnesius – ji grįžo po reabilitacijos Lenkijoje ❤️
Šiandien ji lipa laipteliais aukštyn ir žemyn. Lėtai, susikaupusi, jau pagalvodama apie savo žingsnį, rankos atramą. Ir tai yra didelis darbas.
Vaikui nereikia „stebuklingo“ aparato ar tiesiog stipraus raumens. Svarbiausia yra išmokti suprasti savo kūną: kaip išlaikyti pusiausvyrą, kaip perkelti svorį, kaip saugiai žengti žingsnį, ką daryti neišsilaikius. Judesys prasideda galvoje.
Labai norėtųsi su Mila dirbti taip intensyviai ir nuosekliai, kaip ji turi galimybę išvykusi. Lietuvoje taip pat galime taikyti jai tinkamas terapijas, reikia tik laiko, kantrybės ir galimybių.
Jei deklaruojate pajamas, kviečiu nepatingėti ir skirti 1,2 % paramą. Yra daug vaikų, kuriems finansinė pagalba reiškia daugiau terapijos valandų, daugiau galimybių ir daugiau savarankiško judėjimo.
Mila yra viena iš jų 🤍
Milutės labdaros ir paramos fondas