Po Laiptelį

16/11/2025

Can Your Jaw Affect Your Posture?

In recent years, many researchers have investigated the various factors influencing body posture: foot proprioception, visual systems, and the inner ear.
Recent studies indicate that the jaw plays a role in body posture.

These studies suggest that tension in the jaw can contribute to impaired neural control of posture.
If the proprioceptive information of the stomatognathic system is inaccurate, then head control and body position may be affected.

Change in the mandibular position leads to changes in the proprioceptive and periodontal afferents, which affect the center of foot pressure (COP).

Conversely, changes in body posture may also affect mandibular position.
Positive correlations between different craniofacial morphologies and postural attitudes have been reported.

For example, an anteriorly displaced posture in Class Il malocclusion, and a posteriorly displaced posture in Class Ill malocclusion.

So your jaw position DOES affect your posture.
This is especially relevant to those invested in athletic pursuits.

According to this research, the correlation between malocclusion, posture, and balance can have a dramatic impact on performance.

13/11/2025

---Daugiau mūsų televizijos video rasite: https://play.tv3.ltVideo reportažus ir naujienas skaitykite: https://www.tv3.ltSekite mus „Facebook“: https://www.f...

11/11/2025

05/11/2025

Kognityvinis perdegimas arba moksliškiau - Pūvančios smegenys 🫠
Taip, perskaitėte teisingai. Ir taip! Tai tikras mokslinis terminas! Mano šokas taip pat buvo šoke. Pasakoju!
Žodis „brain rot“ (pūvančios smegenys/smegenų pūvimas) tapo Oxford 2024-ųjų metų žodžiu🫣 Skamba beveik kaip Halloween'o vakarėlio tema, bet čia ne memų išradimas, o moksliškai aprašytas ir tiriamas fenomenas. Vaikai šiandien patiria ne tik skaitmeninę priklausomybę, bet ir nuolatinę smegenų perkrovą. Nieko naujo,žinau. O bet tačiau.
Mokslininkai (Yousef et al., 2025) „pūvančių smegenų“ fenomeną apibrėžia kaip „kognityvinio ir emocinio atbukimo būseną, kuri atsiranda dėl nuolatinio mažos vertės, bet didelės skaitmeninės stimuliacijos turinio poveikio.“ Kitaip tariant, nuo „scrollinimo“, „reelsų“, greitų žaidimų ir visko, kas suteikia greitą dopamino dozę, bet nesuteikia jokios prasmės.
Smegenys nebesugeba apdoroti tiek dirgiklių, todėl reaguoja taip, kaip pervargęs kompiuteris - stringa, lėtėja, „užlūžta“. 😷
Žodžiu, vaiko smegenys vis dar įjungtos, bet jau nebedirba pilnu pajėgumu. Ir čia įdomiausia dalis - tai neapsiriboja vien ekranais🫣 Kognityvinis perdegimas prasideda dar fizinėje aplinkoje, kurią mes jiems patys sukuriame 🫠☠️
Taip, mes.
Ryškios sienos. Perpildytos dekoracijomis klasės/grupės. Garsūs žaislai. Nuolatinis triukšmas, nuolatinė sensorinė stimuliacija.
Visa tai - ta pati perdėtinė stimuliacija (overstimulation), tik be telefono. Fisher ir Seltman (2014) tyrimai parodė, jog perkrautos, „gražios“ klasės trikdo vaikų dėmesį ir neigiamai veikia mokymosi procesą. O Stern-Ellran (2016) papildo, jog žaidimų erdvės su per daug spalvų mažina vaikų gebėjimą susikoncentruoti, blaško ir trikdo jų elgesį.
Taigi, vaiko smegenys kasdien gauna tūkstančius signalų. Ir galiausiai jos pavargsta.
Ne nuo mokslo. Ne nuo žaidimo. Nuo triukšmo! Mes, suaugusieji, norime vaikui „duoti daugiau“! Daugiau žinių, veiklų, spalvų, emocijų. Tik pamirštame, kad vaiko smegenys dar neturi stabdžio pedalo. Jos viską sugeria. Absoliučiai viską. O kai tampa per daug, jos tiesiog išsijungia.😶‍🌫️
Tada turime vaiką, kuris nebegali susikaupti.
Vaiką, kuris visko „nori“, bet niekas nebedžiugina. Vaiką, kuris pavargęs net po poilsio. Kuris nebesugeba patirti laimės ir gauti dopamino iš natūralios aplinkos - iš žmonių, santykių, žaidimo, kontakto.
Tai ir yra „brain rot“.
Kai viskas įdomu, bet niekas nebėra prasminga.
Nes vaikams nereikia daugiau stimulų! Jiems reikia mažiau triukšmo.
Kartais mažiau yra išmintingiau. Ir sveikiau ❤️

28/10/2025

21/10/2025

Nors moksliniai šaltiniai, tokie kaip The OT Toolbox, teigia, kad egzistuoja daug įvairių kūdikių šliaužimo ir ropojimo būdų, vis dėlto būtina nepamiršti, kad pagrindas smegenų ir viso kūno motorinei raidai yra kryžminis judėjimas – kai juda priešinga ranka ir priešinga koja. Būtent toks „cross-crawl“ modelis aktyvina abiejų smegenų pusrutulių bendradarbiavimą, lavina pusiausvyrą, koordinaciją, kūno schemos suvokimą bei pasiruošimą vėlesniems įgūdžiams.
Todėl nors kai kurios pereinamos šliaužimo formos (pavyzdžiui, pilvinis šliaužimas, kai kūdikis traukiasi abiem rankomis, o kojas tiesiog velka) gali būti natūralus tarpinis etapas, jos neturėtų trukti ilgai. Jei vaikas ilgą laiką šliaužia tik pilvu, be pakilimo ant rankų ir kelių, ir juda simetriškai (abiejomis rankomis vienu metu, be priešingos rankos–kojos darbo), tai gali rodyti, kad judesio raida neprogresuoja tinkamai.
Deja, praktikoje dažnai matoma, kad kūdikiai, kurie ilgai velka abi kojas arba nesugeba pereiti į tikrąjį ropojimą, vėliau ir ropoja nepilnavertiškai – su silpnu, nestabiliu liemeniu, neintegruotais refleksais, sulenktomis ar įtemptomis rankomis. Tokie vaikai dažnai sunkiau koordinuoja judesius, jiems sunkiau atskirti galvos ir kūno judesius, o tai turi įtakos visai sensorinei ir motorinei brandai.

EARLY INTERVENTION: One thing that an OT might note in documentation is the type of crawling an infant or baby is at. Did you know there is a developmental process at work with crawling? This is one area that is great to pass onto the families that we work with as early intervention OTs. Check it out: https://www.theottoolbox.com/types-of-crawling/

20/10/2025

Ledai Santariškėse! Vaikinas neabejotinai nusipelnė! Nes skoliozė mažėja! Krūtinės srityje nėra, juosmens srityje neblogėja! Tai didelė motyvacija ir toliau tęsti kasdienines mankštas tokiu pat intensyvumu!
Ačiū Sajaus labdaros ir paramos fondo rėmėjams, nes jūsų dėka užtikriname Sajaus kasdienines treniruotes su geriausiais Šiauliuose specialistais!
Tai ne tik Sajaus, tai visų mūsų maža pergalė!

Sajaus labdaros ir paramos fondas:
Swedbank: LT307300010159737661
Parama Sajui