17/08/2025
Per pirmą susitikimą su tėvais dažnai išgirstu įvairių klausimų: kiek laiko truks terapija? kada pamatysime pirmuosius pokyčius? Tai visiškai suprantama — kai šeimai sunku, natūralu tikėtis greito palengvėjimo. Tačiau psichoterapija, ypač psichodinaminė, gydo ne tik tai, kas matosi paviršiuje. Ji siekia giliau, prie pačių sunkumų šaknų, o joms augti ir stiprėti reikia laiko.
Vaiko emocinis pasaulis visada susijęs su jo aplinka. Net jei sunkumus išreiškia tik vienas šeimos narys, visų šeimos narių istorijos, jų santykiai ir kasdieniai sąveikos būdai tampa terapijos dalimi. Pokyčiai dažnai prasideda nuo mažų permainų šeimos sistemoje — santykiuose, bendravimo įpročiuose, reakcijose į jausmus.
Pirmieji terapijos mėnesiai dažnai skirti ne „problemos sprendimui“, o pasitikėjimo kūrimui. Vaikas turi pajusti, kad čia gali būti savimi — ne tik tada, kai jam sekasi, bet ir kai jis pyksta, liūdi ar bijo. Šis pasitikėjimas negali atsirasti per prievartą ar skubėjimą. Kartais tai įvyksta per kelias sesijas, o kartais tam reikia net kelių mėnesių.
Iš pradžių gali atrodyti, kad niekas nevyksta. Lyg būtum pasodinęs sėklą ir kasdien laistytum — bet žemės paviršiuje vis dar nieko nematyti. Tačiau giliai viduje jau formuojasi šaknys, kurios laikys būsimą augimą.
Dažnai terapijos eigoje sunkumai net suintensyvėja: paviršiun ima kilti jausmai ir patirtys, kurių ilgai vengėme. Tai nėra blogas ženklas — tai reiškia, kad vaikas (ir šeima) jaučiasi pakankamai saugiai, kad galėtų susidurti su tuo, kas buvo užspausta. Ir todėl taip pat svarbu proceso nenutraukti per anksti.
Išbūti šiame procese — reiškia suteikti vaikui ir šeimai galimybę patirti, kad ryšiai gali būti patikimi, o sunkumai — išgyvenami. Tokie pokyčiai nėra momentiniai, todėl terapija dažnai trunka ne kelis mėnesius, o metus ar dvejus. Per tuos metus pamažu susiformuoja pagrindas, ant kurio galima stovėti tvirtai, net kai gyvenimas atneša naujų iššūkių
