PelkiuZole

PelkiuZole Pelkių Žolė: Indai, pledai ir smilkalai namų jaukumui, sukurta lėtai ir su meile.

Pelkių žolės istorija prasidėjo kai su šeimą ieškojom ramybės, toliau nuo miesto triukšmo. Vakarais vaikštant po pievas atradom pelkę – viksvom ir vingiorykštėmis apaugusią, apleistą kūdrą. Šiandien, drėgnoje dauboje susiformavusioje ledynmečių išgraužtame rave renku vaistažoles, ajerus duonai kepti, o paklausta „iš kur tos žolės“, atsakau – „iš pelkių“. Renkant arbatoms žoles, ieškant pamirštų senosios lietuvių virtuvės tradicijų, pritrūkau indų. Tada ir ryžausi atgaivinti trečios kartos keramikų šeimos tradiciją ir vėl ėmiau kurti iš molio, rankomis lipdyti unikalius indus, dubenis, puodynes ir puodelius. O po ilgos dienos, saulei leidžiantis, kai šeima jau sugulusi, į rankas imu iš alyvos krūmo savo išdrožtą vąšelį ir neriu pledus, iš visų užmirštų ar išmestų siūlų, kuriuos kadaise taupė „juodai dienai“ tetos, mamos ir močiutės.

09/10/2025

Durys atsidaro. Sunkiai, girgždėdamos, kliūdamos už grindų ir išnirę iš vyrių. Bet tikros. Baltos. Medinės. Į vidų plūsteli vėjo gūsis ir įneša rudeninį, nugeltusį klevo lapą, atpūstą nuo Šv. Trejybės bažnyčios šventoriaus... Jau ramu. Tik rudeninė saulė žaidžia ant sienų savo spinduliais, svečiai išvyko. Laukiu visų kitų atvykstančių ❤️

23/09/2025

Žada šalnas. Augalai, kurie jautrūs - keliauja vytintis ir džiovintis ten, kur šilčiau. Atrodo visai paprasta susirinkti žoleles, išdžiovinti, sudėlioti į maišelius, sukurti mišinius... Bet per edukacijas išgirstu klausimų, dvejonių, kas su kuo dera, ar galima gerti vieno ar kito augalo arbatą. Kyla klausimų - galite parašyti, bet dar geriau užsukti susitarus ☺️

Kraujažolių pasakojimai, arba kaip augalai ateina tada, kada tau jų reikia, o tu dar to net nežinai. Stebėti, jausti, pr...
16/09/2025

Kraujažolių pasakojimai, arba kaip augalai ateina tada, kada tau jų reikia, o tu dar to net nežinai. Stebėti, jausti, priimti. Tik tiek.

15/09/2025

Pasisveikinimas. Ten, kur laikas sukasi lėčiau, o sienos gali papasakoti šimtą metų menančių istorijų. Susitikimams, arbatos puodeliui, smilkalams, žolėms ir bendrystei.

Žolynų šiugždėjimas, moterų balsai, spragsinčios žvakės ir besirangantys palubyn smilkalų dūmai. Palinkėjimai, susikaupi...
24/08/2025

Žolynų šiugždėjimas, moterų balsai, spragsinčios žvakės ir besirangantys palubyn smilkalų dūmai. Palinkėjimai, susikaupimas ir palydėjimas, keliauti savo gyvenimo keliu nebe vienai, ne tik su artimiausiomis, bet ir su savo sielos ir gyvenimo draugu. Sukūriau būsimai nuotakai Viktorijai jos popietę, o ji, su savo bičiulėmis kūrė savo namų jaukuma ir ramybę lydinčius žolynų ryšulėlius, naujo gyvenimo aromatų derinius. Naujoje, bet labai senoje erdvėje, Ateities gatvėje, toli už miesto šurmulio...

Address

Ateities Gatvė 1
Cekiske
54275

Telephone

+37068852764

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when PelkiuZole posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to PelkiuZole:

Shortcuts

Share

Share on Facebook Share on Twitter Share on LinkedIn
Share on Pinterest Share on Reddit Share via Email
Share on WhatsApp Share on Instagram Share on Telegram

Category

Apie

Pelkių žolės istorija prasidėjo kai su šeimą ieškojom ramybės, toliau nuo miesto triukšmo. Vakarais vaikštant po pievas atradom pelkę – viksvom ir vingiorykštėmis apaugusią, apleistą kūdrą. Šiandien, drėgnoje dauboje susiformavusioje ledynmečių išgraužtame rave renku vaistažoles, ajerus duonai kepti, o paklausta „iš kur tos žolės“, atsakau – „iš pelkių“.

Renkant arbatoms žoles, ieškant pamirštų senosios lietuvių virtuvės tradicijų, pritrūkau indų. Tada ir ryžausi atgaivinti trečios kartos keramikų šeimos tradiciją ir vėl ėmiau kurti iš molio, rankomis lipdyti unikalius indus, dubenis, puodynes ir puodelius. O po ilgos dienos, saulei leidžiantis, kai šeima jau sugulusi, į rankas imu iš alyvos krūmo savo išdrožtą vąšelį ir neriu pledus, iš visų užmirštų ar išmestų siūlų, kuriuos kadaise taupė „juodai dienai“ tetos, mamos ir močiutės.