What are the opening hours?

Monday 09:00 - 15:00 Tuesday 13:00 - 18:30 Wednesday 08:00 - 15:00 Thursday 13:00 - 18:30 Friday 08:00 - 15:00

https://www.facebook.com/103873368954817/

Kinezi Sveikatingumo studija Jonavoje, J. Ralio Gatvė 11, Jonava (2026)

31/01/2026

Organizmas veikia kaip jautri biocheminė sistema, nuolatos stebinti aplinką ir sprendžianti, ar šiuo metu yra SAUGU investuoti į augimą, atsistatymą ir energiją. Todėl ne visada problema yra tai, kokių medžiagų mums trūksta. Dažnai tikroji kliūtis slypi kur kas giliau - ar kūnas LEIDŽIA jomis naudotis.

Vienas subtiliausių šio reguliavimo pavyzdžių - HEPCIDINAS. Tai kepenyse gaminamas hormonas, valdantis geležies judėjimą organizme. Kai hepcidino LYGIS PAKYLA, jis uždaro „geležies vartus“ į kraują ir ji lieka audiniuose ar žarnyne.

Taip yra dėl mūsų pačių apsaugos - kad bakterijos negalėtų naudotis geležimi. Praktiškai geležis yra, bet kūnas jos NEGALI panaudoti, todėl energija, regeneracija bei sveikimas sulėtėja.
Lėtinis stresas didina KORTIZOLIO lygį, stiprina įvairius LĖTINIUS UŽDEGIMUS ir siunčia kūnui žinutę „dar ne laikas atsistatymui“. Tokiose sąlygose energija neinvestuojama į kraujodarą, audinių regeneraciją ar atstatymą - organizmas lieka gynybos režime.

Todėl hepcidino lygio balansavimas neatsiejamas nuo ATSIPALAIDAVIMO. Lėtas kvėpavimas, kokybiškas miegas, judesys, poilsis ir saugumo jausmas mažina simpatinės nervų sistemos aktyvumą ir leidžia įsijungti parasimpatinei. Būtent tokioje būsenoje kūnas pradeda tikrąjį atstatymą, o hepcidinas palaipsniui mažėja.

MITYBA veikia hepcidiną ne vien per geležies kiekį, bet ir per uždegiminį foną. Stabilus cukraus kiekis kraujyje, pakankamas baltymų kiekis, antioksidantai, polifenoliai, omega-3 riebalų rūgštys padeda mažinti uždegimą ir kurti aplinką, kurioje organizmas gali atsigauti.

JUDESYS yra galingas priešuždegiminis veiksnys. Sąmoningas, kokybiškas vidutinio intensyvumo judėjimas gerina kraujodarą, mažina hepcidiną. Per didelis krūvis ar nuolatinis savęs spaudimas priešingai - palaiko mikrouždegimą ir aukštą hepcidino lygį.

Taigi tikrasis sveikimas prasideda nuo viso kūno sistemų balansavimo. Lyg ir nieko naujo…

01/01/2026

Karai, intrigos, melas, skubėjimas, pervargę žmonės, daug triukšmo ir mažai tikrumo. Suprantu, pasaulis neturi būti tobulas. Tačiau jis tampa truputį geresnis kaskart, kai kažkas renkasi atjautą, o ne grubumą, dėmesį, o ne abejingumą, tikėjimą, o ne baimę.

Šviesa nebūtinai reiškia didelius žygdarbius - kartais ji gimsta tiesiog ramiame žvilgsnyje, nuoširdžiame pokalbyje ar gebėjime pabūti šalia.

Naujieji metai dažnai ateina su pažadais „keistis“, „pasiekti“, „padaryti daugiau“. O gal visai pakaktų ir paprastesnio palinkėjimo - būti truputį šiltesniems. Sau. Kitiems. Pasauliui. Nes gėris nėra garsus, jis tylus. Jis ne visada pastebimas, bet jis kaupiasi. Kaip ir šviesa, kuri pamažu užpildo erdvę.

Ir kiekvienas mūsų gali būti ta maža, bet labai reikalinga šviesos dalele.

Su Naujaisiais!

06/12/2025

Visi turbūt pastebime, kad vos atsiradus nežinomybei, smegenys akimirksniu kuria BLOGIAUSIĄ scenarijų. Naujas darbas, nauja situacija, laukimas, net smulkmena – ir mintys jau rezga katastrofišką pabaigą. Tai nėra charakterio savybė ar pesimizmas. Tai - gili, sena mūsų smegenų funkcija.

1. Smegenys sukurtos išlikti, o ne būti laimingos:

Mūsų protėviai išgyveno todėl, kad buvo ATSARGŪS. Tas, kuris manydavo, kad tolumoje juda vėjas, o ne plėšrūnas, galėjo tapti vakariene. Tas, kuris tikėjosi blogiausio, dažniau išsisukdavo.
Todėl esame labiau orientuoti į pavojų nei į ramybę.

2. Migdolinis kūnas reaguoja greičiau nei sąmonė:

Emocinis smegenų centras (migdolinis kūnas) reaguoja vos per kelias milisekundes. Jis nereikalauja įrodymų, logikos ar tikslumo, todėl reaguoja žaibiškai: kas, jei čia kažkas pavojinga; kas, jei nutiks kažkas blogo?
Migdolinis kūnas aktyvuojasi greičiau nei prefrontalinė žievė, kuri atsakinga už racionalumą. Tai reiškia, kad pirmas impulsas dažniausiai būna NEIGIAMAS.

3. Blogi dalykai smegenims „svarbesni“:

Neigiami įvykiai prisimenami RYŠKIAU, į juos reaguojama intensyviau, jiems skiriama daugiau dėmesio.
Tai apsauginė funkcija - blogi dalykai gali kelti pavojų, todėl smegenys jų „nepaleidžia“. Tai sukuria šalutinį efektą – tendenciją tikėtis, kad panašūs blogi dalykai pasikartos.

4. „Blogiausio“ prognozės leidžia jausti kontrolę:

Paradoksalu, bet neigiamos prognozės sukuria KONTROLĖS iliuziją. Smegenys suvokia tai kaip saugumo mechanizmą: jei būsiu pasiruošęs blogiausiam, mane mažiau nustebins pavojus.
Tai nėra visiška tiesa, bet šis mechanizmas mumyse labai stiprus.

5. Šiuolaikinis pasaulis dirgina seną sistemą:

Naujienos, socialiniai tinklai, nuovargis, informacinis triukšmas - visa tai imituoja pavojų. Smegenys tam pačiam centrui (amygdalai) siunčia signalus: gal bus blogai.

Taip jos įstringa neigiamo numatymo kilpoje:
daug triukšmo - daug neigiamų prognozių - daugiau streso - dar jautresnė prognozavimo sistema.

Visa tai, žinoma, mums kenkia – kyla nerimas, patiriame daugiau įtampos, dėmesį kreipiame į pavojų, o ne į galimybes, mažėja savivertė, atsiranda vengimo elgsena. Dėl nuolatinio streso PLONĖJA prefrontalinė žievė, stiprėja emocinės reakcijos.
Neigiamos prognozės virsta savisaugos mechanizmu: kuo daugiau tikimės blogiausio, tuo labiau smegenys ieško įrodymų, kad tai tiesa.

Ar įmanoma tai pakeisti? Galbūt. Mokykimės raminti savo kūną, kvėpavimą, smegenis, treniruoti dėmesį (kad sumažėtų amygdalos aktyvumas).

Kai smegenys patiria daugiau saugumo, jos išmoksta tikėtis ne blogiausio, o realistiškiausio - ir tai iš esmės keičia emocinę savijautą.

05/12/2025

Kodėl lyginame save su kitais?

Mūsų smegenys nuolatos taip elgiasi ne todėl, kad esame silpni ar nepasitikintys - tiesiog taip esame sukurti.
Lyginimas yra evoliuciškai sena, automatinė smegenų funkcija, padedanti SUPRASTI savo vietą socialinėje aplinkoje ir IŠLIKTI.

Gyvendami grupėse mūsų protėviai turėjo nuolatos vertinti, kas stipresnis, patikimesnis ar labiau patyręs. Šis mechanizmas įsišaknijęs prefrontalinėje žievėje, migdoliniame kūne ir dopamino sistemoje - srityse, kurios reguliuoja sprendimus, emocijas ir motyvaciją.

Dopaminas, atsakingas už skatinimo ir motyvacijos jausmą, ypač jautriai reaguoja į socialinius skirtumus. Taigi lyginimas nėra tik mintys - tai realus neurocheminis procesas, veikiantis mūsų savijautą.

Kita lyginimo priežastis - noras orientuotis. Vertindami kitų elgesį, gyvenimo būdą ar pasiekimus, mes susikuriame „NORMĄ“, pagal kurią vertiname save: ar su mumis viskas gerai, ar einame tinkama kryptimi, ar pakankamai stengiamės. Tai padeda mokytis, prisitaikyti ir formuoti tapatybę - suvokti, kuo esame panašūs į kitus ir kuo išsiskiriame. Tokiu būdu lyginimas yra ir savivokos, ir mokymosi mechanizmas.

Problema ta, kad šiuolaikinė aplinka šią natūralią smegenų funkciją "spaudžia" iki nerealistiško lygio. Socialiniai tinklai pateikia filtruotas, idealizuotas gyvenimo versijas, kurias smegenys vis tiek vertina kaip tikras.

Nors suprantame, kad tai nėra realybė, mūsų nervų sistema į tai reaguoja taip, tarsi tai būtų mūsų socialinės grupės norma. Dėl to kyla nuolatinis spaudimas būti geresniam, produktyvesniam, gražesniam ar laimingesniam.

Būtent čia ir prasideda kančia. Nuolatinis lyginimas iškreipia savivertę, skatina vidinę kritiką, kelia nerimą ir emocinį nuovargį. Mes pradedame matyti ne SAVO UNIKALŲ progresą, o tik SKIRTUMĄ tarp to, kur esame, ir to, kur, mūsų manymu, turėtume būti. Tai sukuria uždarą ratą, kuriame pernelyg stipriai reaguojame į kitų pasiekimus, nuvertindami savus.

Iš esmės lyginimas yra neišvengiamas – tai neuromokslinis žmogaus prigimties pagrindas. Tačiau mes turime mokytis jį REGULIUOTI: labiau kreipti dėmesį į savo procesą, riboti netikroviškus stimulus ir kurti realias, SVEIKAS NORMAS.
Kai suprantame, kodėl lyginame, lengviau atsiranda galimybė iš šio mechanizmo pasimokyti, NELEIDŽIANT jam mūsų valdyti.

27/09/2025

Esame įpratę galvoti, kad KORTIZOLIS yra tik streso hormonas. Tačiau tiesa ta, kad be jo mes negalėtume ryte pabusti, būti aktyvūs, planuoti, dirbti ar susitelkti į užduotis.

Kortizolis pats savaime nėra nei geras, nei blogas hormonas. Trumpalaikis jo pakilimas padeda išlikti žvaliems, bet ILGALAIKIS stresas, įtampa, miego trūkumas, nuovargis ar perdegimas lemia, ilgai išliekantį aukštą jo lygį, kas jau pradeda žaloti organizmą.

NAKTĮ kortizolio lygis būna žemas, o anksti ryte pradeda kilti.
Didžiausia jo koncentracija yra 7-9 val. Būtent tada šis hormonas suteikia energijos, didina žvalumą ir budrumą, ruošia organizmą aktyviai dienai. Rytinis buvimas dienos šviesoje (LAUKE) palaiko natūralius organizmo cirkadinius ritmus ir normalų kortizolio kiekį kraujyje.

VAKARE kortizolio kiekis natūraliai mažėja, todėl labai svarbu TAMSA ir RAMYBĖ - kad kortizolis natūraliai kristų ir gamintųsi daugiau melatonino, padedančio geriau miegoti. Reikia pasakyti, kad kortizolis ir melatoninas veikia kaip antagonistai - jeigu vieno daug, tai kito bus mažai.

Taigi kortizolis yra organizmo žadintuvas ir apsaugos sistema viename. Jis būtinas mūsų gyvybingumui, tačiau labai svarbu yra palaikyti jo pusiausvyrą (reguliarus miegas, subalansuota mityba, saikingas judėjimas, poilsis ir streso mažinimas). Sutinku, kad būtent tai ir yra sudėtingiausia...

20/09/2025

Kodėl reikia nuolatos mokytis kažko naujo?

Mūsų smegenys sudaro vos 2 % viso kūno masės, o sunaudoja apie 20% visos organizmo energijos. Kad šią energiją taupytų, išmoktus veiksmus ir žinias jos paverčia AUTOMATIZMU. Pastebėkime, kiek daug veiksmų kasdien atliekame tiesiog „autopilotu“ – vaikščiojame, vairuojame, rakiname duris, galbūt netgi dirbame.

Automatizacija mažina smegenų, o ir viso kūno apkrovą ir leidžia greičiau atlikti įprastas užduotis. Tačiau yra ir kita pusė – automatizuoti veiksmai nebeskatina NEUROPLASTIŠKUMO, t. y. naujų neuroninių jungčių formavimosi. Jei žmogus nuolatos automatiškai daro tik tą patį, jo smegenys nebegauna pakankamos stimuliacijos, jokios tobulėjimo "treniruotės".

Smegenų sveikatai yra būtinos NAUJOVĖS ir IŠŠŪKIAI. Nauja patirtis skatina išeičių paieškas, žadina smalsumą, aktyvina dopamino sistemą (atsakingą už motyvaciją, atlygio ir malonumo pojūtį), lavina atmintį bei dėmesį, o hipokampe netgi skatina naujų neuronų atsiradimą. Kitaip tariant, naujovės tiesiogine prasme „jaunina“ smegenis.

Taigi:
• Mokykitės kalbų, groti muzikos instrumentu ar nerkite į kūrybinę veiklą.
• Skaitykite knygas.
• Keiskite kasdienius įpročius: eikite kitu maršrutu, valykitės dantis kita ranka, gaminkite naujus patiekalus.
• Išbandykite naujas judėjimo formas – šokius, jogą, kovos menus.
• Spręskite galvosūkius, mokykitės naujų dalykų darbe ar moksle.
• Bendraukite su skirtingais žmonėmis, ieškokite naujų patirčių socialinėje ir emocinėje srityje.

Esminė mintis:
Smegenys LAVĖJA tik tada, kai jos yra priverstos peržengti įprastų automatizmų ribas. Nuolatinis mokymasis ir naujovių paieška – tai ne tik būdas įgyti daugiau žinių, bet ir veiksminga priemonė išlaikyti smegenų jaunystę, lankstumą ir apsaugoti jas nuo pažintinio nuosmukio.

Be abejonės, labai svarbu yra ir miego, judesio bei mitybos kokybė.

14/09/2025

Ledas delne: mažas įrankis dideliam nusiraminimui

Kartais emocijos mus užklumpa tarsi banga – rodos, nevaldomu tampa nerimas, pyktis, panika ar liūdesys. Tokiomis akimirkomis svarbu turėti paprastą, greitą būdą, padėsiantį „perkrauti“ nervų sistemą. Vienas jų – LEDO kubelio laikymas delne.

Delnuose GAUSU nervinių galūnėlių, kraujagyslių, energetinių bei refleksinių viso kūno taškų, todėl šaltis čia gali veikti itin stipriai:

Aktyvina nervų sistemą – šaltis nukreipia dėmesį nuo vidinės įtampos į netikėtą stiprų pojūtį ir „nutraukia“ nerimo spiralę.

Keičia kraujotaką – kraujagyslės susitraukia, o po kelių sekundžių vėl išsiplečia, todėl gerėja kraujotaka.

Suteikia hormoninį impulsą – trumpas šokas padeda išsiskirti adrenalinui, bet vėliau ateina ramybės fazė.

Padeda psichologiškai – tai paprastas būdas „įsižeminti”, grįžti į savo kūną, į realybę, pajusti „čia ir dabar“ būseną. Šaltis „atvėsina“ emocijas, suteikia laiko reaguoti ramiau.

Trūkstant koncentracijos – trumpas šaltukas pažadina ir padeda susikaupti.

Kaip praktikuoti?

1. Paimk ledo kubelį į delną.
2. Laikyk 30–60 sekundžių, dėmesį sutelkdamas tik į pojūtį.
3. Jei reikia – pakartok kelis kartus, bet neleisk odai peršalti.
4. Po pratimo giliai įkvėpk ir iškvėpk – pajusk ramesnį save.
5. Su vaikais ar vyresnio amžiaus žmonėmis šį metodą galima paversti žaidimu: „kiek sekundžių išlaikysi?“

Netinka žmonėms, turintiems Reino sindromą ar labai jautrias kraujagysles.

14/08/2025

GRAVITACIJA suteikia mums svorį ir leidžia judėti, tačiau tuo pat metu (nuolatos traukdama žemyn) meta iššūkį mūsų stabilumui. Norėdami išsilaikyti vertikalioje padėtyje, turime gebėti NUOLATOS prisitaikyti. Jei to nedarytume bent sekundę - paprasčiausiai nugriūtume.

Kiekvieną akimirką mūsų kūnas atlieka šimtus subtilių, VOS PASTEBIMŲ korekcijų. Jų pagrindas – glaudus nervų sistemos ir raumenų darbas. Gilieji liemens, dubens, kaklo ir pėdų raumenys mikroskopiškai susitraukinėja, kad galva išliktų virš kūno, o kūnas – virš atramos taško.

REGĖJIMO sistema padeda orientuotis erdvėje, vertinant horizontą ir aplinkos objektų padėtį.
VESTIBIULARINĖ sistema, esanti vidinėje ausyje, registruoja galvos judesius ir kryptį.
PROPRIORECEPCIJA (sąnarių, raumenų, odos jutimų davikliai) nuolat siunčia smegenims informaciją apie kūno padėtį erdvėje.

Smegenys apdoroja visus gautus signalus ir PER REFLEKSUS aktyvuoja reikiamus raumenis, kad padėtis būtų koreguota akimirksniu.

Net ir ramiai stovėdami mes nesame visiškai nejudrūs – kūnas nuolatos „MIKRO - BANGUOJA“.
Puikus pusiausvyros išlaikymo mechanizmo pavyzdys - VAŽIAVIMAS DVIRAČIU - vienas netikslus pasvyrimas gali baigtis griuvimu.

EITI gali atrodyti paprasta, tačiau iš tiesų tai yra vienas SUDĖTINGIAUSIŲ motorinių įgūdžių, kuriuos žmogus išmoksta. Mažas vaikas, norėdamas žengti pirmuosius žingsnius, turi ne tik sustiprinti raumenis, bet ir:
Išlavinti pusiausvyros pojūtį;
Išmokti koordinuoti judesius tarp rankų, kojų ir liemens;
Išsiugdyti gebėjimą apdoroti jutimo signalus iš regėjimo, vestibuliarinės sistemos ir proprioreceptorių;
turėti refleksus, leidžiančius išvengti griuvimo.

Tik tuomet, kai šie komponentai susiderina, žmogus gali vaikščioti stabiliai ir saugiai.

Ir tai – tik viena mažytė dalis iš viso to, ką mūsų kūnas kasdien atlieka be jokio sąmoningo įsikišimo…

04/08/2025

Hipersensorinis jautrumas

Ar kada nors jautėte, kad įprastiniai garsai, šviesos, kvapai ar prisilietimai jus veikia per giliai ir per stipriai? Galbūt tam tikras kvapas kelia ne tik prisiminimus, bet ir vidinį nerimą ar net susierzinimą?

Hipersensorinis jautrumas – tai gerokai intensyvesnis pojūčių priėmimas per VISAS jutimo sistemas: regą, klausą, lytėjimą, skonį ir kvapą. Tai reiškia, kad mūsų smegenys apdoroja signalus iš aplinkos daug INTENSYVIAU nei įprastai, todėl net kasdieniai dalykai gali tapti sunkiai pakeliamais.

Svarbu suprasti: ši būsena nėra liga ar trūkumas, o unikalus NERVŲ SISTEMOS atsakas į aplinką.
Mūsų smegenys nuolat FILTRUOJA informaciją, kad galėtume susikoncentruoti į tai, kas svarbiausia. Tačiau hipersensorinio jautrumo atveju ši filtravimo sistema veikia kiek kitaip: ji PRALEIDŽIA daugiau detalių, todėl smegenys gauna daug stipresnių ir gausesnių signalų nei įprastai.

Tai dažnai pasireiškia autizmo spektro, ADHD, nerimo sutrikimų ar kitų neurologinių būklių (migrenos) atvejais, tačiau gali pasireikšti ir visiškai sveikiems žmonėms.

Gyventi su hipersensoriniu jautrumu reiškia mokytis pažinti savo ribas, priimti save ir KURTI aplinką, kuri leidžia jaustis saugiai bei komfortiškai. Štai keli praktiški patarimai:

• Stebėkite savo pojūčius: kas kelia diskomfortą, o kas padeda nurimti?
• Saugokite savo erdvę: sumažinkite triukšmą, reguliuokite šviesos intensyvumą, rinkitės patogius, malonius kūnui audinius, naudokite natūralius kvapus.
• Naudokite sensorinius pagalbininkus: triukšmą slopinančias ausines, akinius nuo saulės, minkštus užvalkalus ar specialius drabužius be erzinančių etikečių.
• Skirkite laiko atsipalaidavimui: kvėpavimo pratimai, meditacija, lėtas, sąmoningas judesys.
• Ieškokite palaikymo: kalbėkitės su artimaisiais ar specialistais, kurie gali suprasti ir padėti.

Kodėl svarbu suprasti hipersensorinį jautrumą?
Tai moko mus atidumo, kantrybės ir supratingumo – prisitaikyti prie kitų poreikių ir vertinti kiekvieno žmogaus unikalumą.

Tinkamai suprastas ir puoselėjamas hipersensorinis jautrumas gali tapti dovana, leidžiančia pasaulį jausti giliau, pilniau ir ryškiau.

27/07/2025

B grupės vitaminai – tai aštuoni vandenyje tirpūs vitaminai, ypač svarbūs medžiagų apykaitai, nervų sistemos sveikatai, kraujodarai, odos, plaukų ir akių būklei. Šie vitaminai veikia kompleksiškai, todėl organizmui svarbu gauti jų visumą:

1. Vitaminas B1 - TIAMINAS
Palaiko energijos gamybą iš angliavandenių.
Būtinas normaliai nervų sistemos veiklai.
Padeda palaikyti širdies funkciją.

2. Vitaminas B2 - RIBOFLAVINAS
Dalyvauja energijos apykaitos procesuose.
Suteikia antioksidacinę apsaugą.
Padeda išlaikyti sveiką odą, gleivines, regėjimą.

3. Vitaminas B3 - NIACINAS /NIKOTINO RŪGŠTIS
Dalyvauja ląstelių kvėpavime ir energijos gamyboje.
Palaiko sveiką odą, virškinimo sistemą, nervų sistemos veiklą.
Gali padėti reguliuoti cholesterolio kiekį.

4. Vitaminas B5 - PANTOTENO rūgštis
Dalyvauja riebalų rūgščių sintezėje.
Būtinas steroidinių hormonų, vitamino D, neurotransmiterių gamybai.
Skatina žaizdų gijimą.

5. Vitaminas B6 - PIRIDOKSINAS
Reguliuoja aminorūgščių apykaitą
Dalyvauja neurotransmiterių (pvz., serotonino, dopamino, GABA) sintezėje.
Palaiko imuninės sistemos veiklą, hemoglobino gamybą.

6. Vitaminas B7 - BIOTINAS / vitaminas H
Padeda palaikyti sveiką odą, plaukus, nagus.
Dalyvauja riebalų, angliavandenių ir baltymų apykaitoje.
Svarbus energijos gamyboje dalyvaujančių fermentų veiklai.

7. Vitaminas B9 - FOLIO rūgštis
Būtinas DNR ir RNR sintezei, ląstelių augimui.
Labai svarbus nėštumo metu – padeda išvengti vaisiaus nervų sistemos defektų.
Dalyvauja kraujo gamyboje ir HOMOCISTEINO apykaitoje.

8. Vitaminas B12 - KOBALAMINAS
Palaiko nervų sistemos veiklą ir MIELINO sluoksnio formavimąsi.
Būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.
Dalyvauja DNR sintezėje ir folio rūgšties aktyvavime.

Kodėl svarbu gauti VISUS B grupės vitaminus?
Nes B grupės vitaminai veikia sinergiškai – vienų be kitų poveikis dažnai susilpnėja. Dažniausi jų trūkumo simptomai - lėtinis nuovargis, nervingumas, koncentracijos stoka, odos ir gleivinių problemos, virškinimo sutrikimai, mažakraujystė (ypač esant B9 ir B12 trūkumui).

Pastaba: Kadangi B grupės vitaminai netirpsta riebaluose ir nėra kaupiami organizme dideliais kiekiais, būtina reguliariai jų gauti su maistu arba papildais.

Kinezi Sveikatingumo studija Jonavoje

31/01/2026

01/01/2026

06/12/2025

05/12/2025

27/09/2025

20/09/2025

14/09/2025

14/08/2025

04/08/2025

27/07/2025

Address

Opening Hours

Website

Alerts

Contact The Practice

Shortcuts

Share

Category

Monday	09:00 - 15:00
Tuesday	13:00 - 18:30
Wednesday	08:00 - 15:00
Thursday	13:00 - 18:30
Friday	08:00 - 15:00