Menas Gyventi

27/11/2025

Kai moteris pavargsta ne nuo darbų, o nuo to, kas ne jos rankose

Yra vienas dalykas, apie kurį mes, moterys, retai garsiai kalbame:
daugiausia energijos prarandame ne nuo darbų, o nuo bandymo kontroliuoti tai, kas nuo mūsų nepriklauso.

Energija neišgaruoja per vieną dieną. Ji išteka tyliai — į situacijas, kur mes neturime jokios galios, bet vis tiek bandome viską sutvarkyti, „sutempti“, išgelbėti.
Ir čia verta savęs paklausti:
Kiek šiandien mano jėgų sudegina tai, ko realiai negaliu pakeisti?
🙈Kur prasideda tikrasis išsekimas?

🙈Moteris nepavargsta nuo darbų, užduočių ar rutinos.
Ji pavargsta nuo:
‼️bandymo keisti žmogų, kuris pats nenori keistis;

‼️kitų emocijų „nešiojimo“ ant savo pečių;

‼️artimųjų dramų tvarkymo, kurių neturėtų tvarkyti;

‼️bandymo išgelbėti suaugusius žmones;

‼️atsakomybės už kitų sveikatą, pasirinkimus, nuotaikas;

‼️lūkesčio, kad pasaulis elgsis teisingai pagal jos vidinę logiką.
Aš pati sau tokiais momentais klausdavau:
Ar tikrai tai mano reikalas?
Ar tikrai privalau tai nešti?
Ar aš čia padedu, ar tik prisiimu svetimą naštą, nes „taip įprasta“?

🔥🔥🔥Dažniausiai atsakymas būna labai paprastas:
tai nėra mano.

„Nebegaliu“ — ne silpnumo ženklas
Kai moteris pasiekia ribą, ji nesugriūna.
Ji tiesiog pajunta, kad:
kūnas nebenori būti varomas per prievartą, siela nebenori gyventi svetimų žmonių problemomis, protas pavargo būti gelbėtoju ir kontroliuotoju.
Tai nėra motyvacijos stoka.
Tai labai aiškus ženklas: laikas sugrįžti į save. Čia gali sau tyliai paklausti:
Kur aš jau seniai peržengiau savo ribas?
Kur aš bandau būti visagalė?
Sugrįžimas į save prasideda nuo labai konkrečių dalykų. Sugrįžimas nėra kažkas sudėtingo ar mistiško. 📌Tai labai žemiška ir kasdieniška:
nustoti taisyti kitų gyvenimus;
grąžinti žmonėms jų atsakomybę;
pasakyti „ne“ ten, kur seniai kirba vidinis „nebegaliu“;
paleisti procesus, kurių neįmanoma suvaldyti;
pagaliau pradėti klausyti savo kūno, o ne kitų lūkesčių.

❤️💋❤️Ir tuomet atsiranda lengvumas, kurio ilgėjaisi. Ramybė. Aiškumas.
Nes kai nustoji kovoti su tuo, kas ne tavo, atsiranda vietos tam, kas tavo. Tikroji galia — ne kontroliuoti, o rinktis
Kiekvieną dieną turi pasirinkimą: būti visų problemų konteineriu, arba būti žmogumi, kuris gyvena savo gyvenimą.

Arba tempti kitus,
arba leisti jiems suaugti, nešioti svetimas emocijas,
arba gerbti savo ribas. Pasirinkimai paprasti, bet labai stiprūs.‼️‼️‼️

O dabar — vienas praktinis klausimas
Jeigu šiandien turėtum paleisti vieną dalyką, kuris tave išsekina — kas tai būtų?
Atsakyk sau nuoširdžiai.
Dažniausiai užtenka vieno sprendimo, kad energija pradėtų grįžti atgal.

Į Tave.🌹🌹🌹

24/11/2025

SAVAITGALIS KITAIP – moterims, kurios pavargo nešti per daug

📅 Lapkričio 29–30 d.
📍 Sodyba Viliošiai
🏡 Adresas: Viliošių k., Akmenės r., LT-85383
📞 Sodybos tel.: +370 683 17 339
📍 Žemėlapiui: „Viliošių k., Akmenės r.“

⸻

Apie savaitgalį 🌿

Tai dviejų dienų gilaus atsipalaidavimo ir vidinės ramybės erdvė moterims, kurios pavargo būti „stiprios“ visur ir visada.
Čia tu galėsi tiesiog būti — be skubėjimo, be vaidmenų, be pareigos visiems. Tik tu, tavo kūnas ir švelnus sugrįžimas į save.

⸻

Į kainą įskaičiuota 💗
• 🛏️ jauki nakvynė
• 🍽️ maitinimas 2 dienoms
• ✨ visos praktikos ir patyriminė programa
• 🌸 saugi, riboto dydžio moterų erdvė

Kaina: 220 €
Rezervacija: 60 € (patvirtina vietą)
Likusi suma: 160 € (mokama atvykus)

⸻

Kodėl verta dalyvauti? 🌸
• ✦ pamatysi, kur tavo energija persijungė į perteklinį „vyriškumą“
• ✦ suprasi, kodėl santykiuose neši daugiau nei tavo dalis
• ✦ atpažinsi mamos–partnerės dinamikas
• ✦ išmoksi švelniai paleisti kontrolę
• ✦ grįši į moterišką būseną, kuri kuria trauką, švelnumą ir ramybę

⸻

Kam skirta? 👑

Šis savaitgalis moteriai, kuri:
• pavargo nuo nuolatinio planavimo ir atsakomybės;
• dažnai jaučiasi „viena prieš visą pasaulį“;
• santykiuose ilgisi lengvumo, moteriškumo ir tikrumo.

⸻

Rezervacija ir klausimai 📩

Parašykite man SMS — atsiųsiu sąskaitos numerį rezervacijai:
📱 +370 698 21715
(Kilus bet kokiems klausimams – drąsiai skambinkite ar rašykite.)

⸻

Ką pasiimti? 🎒
• patogią aprangą arba jaukią suknelę
• pižamą, šlepetes
• gražų bloknotą įžvalgoms

⸻

Programa 🕊️

📅 Lapkričio 29 d.
11:00 – atvykimas, įsikūrimas, arbata
13:00 – oficiali „Savaitgalis Kitaip“ pradžia

📅 Lapkričio 30 d.
16:00 – užbaigimas, pasidalinimas ir atsisveikinimas

22/11/2025

Tai vakaras, sukurtas tam, kad sugrįžtum į save.
Kad sustotum, įkvėptum ir pajustum, kaip gera yra būti savo kūne.

Kviečiu tave į moterišką judesio ir vidinio švelnumo vakarą, kuriame nereikės nieko mokėti iš naujo – tik atsiverti tam, kas jau gyvena tavyje.

Šoksime užrištomis akimis, kad išlaisvintume vidinį pajautimą ir išgirstume savo kūno balsą.
Tam atsinešk akių raištį – skarelę, juostelę ar ką turi namuose.

Apsirenk taip, kaip tau jauku ir gera – tai gali būti suknelė, kelnės, laisvas sijonas.
Judėsime basomis, tad avalynė nereikalinga.

Čia ne šokių pamoka.
Čia – erdvė, kurioje gali atsikvėpti, būti savimi, atsipalaiduoti ir pripildyti savo vidinę taurę.

19/11/2025

Kartais moteris visai nepastebimai pradeda mažinti savo vyrą ne kritikuodama, o… gelbėdama. Ji galvoja: „Aš tik padėsiu“, „Jis juk mano žmogus.“ Bet iš tikrųjų ji perima jo atsakomybę, o tai labai sena giminės programa. Jei giminėje moterys tempė vyrus, laikė visą gyvenimą ant pečių – dukra dažnai tą patį pakartoja 🙈.

Kaip tai atrodo kasdien? Vyras pameta svarbius dokumentus, o tu iškart leki viską sutvarkyti – „juk jis pats nesusitvarkys“. Arba jis vėl kažkur pavėlavo, o tu jau stovi kaip laikrodis, primenanti, aiškinanti, organizuojanti. Jis atsiduria bėdoj – o tu jau tampi mama, psichologė, finansų tvarkytoja viename. Iš geros širdies, žinoma. Bet vidinė žinutė jam tampa tokia: „Tu be manęs nepaeisi.“ 😕

Tokiuose santykiuose vyras pradeda silpti, praranda savo jėgą, o moteris – vargti. Ji neša ne tik savo gyvenimą, bet ir jo. Energija tiesiog tirpsta: galvojimai už jį, planavimas už jį, nerimas dėl jo. Tuomet moteriai dingsta džiaugsmas, lengvumas, kūnas įsitempia, širdis pavargsta 😮‍💨.

Kaip suprasti, kad jau darai už vyrą? Jei primeni jam jo pareigas. Jei gyveni su mintimi „jei aš nepadarysiu – niekas nepadarys“. Jei jauti nerimą dėl jo reikalų labiau nei jis pats. Jei jautiesi stipresnė, tvarkingesnė, atsakingesnė už du. Jei stebi jį taip, lyg jis būtų vaikas, o ne vyras.

Ir čia nėra jokios kaltės. Tai – paveldėta reakcija. Bet kai tą pamatai, gali sustoti. Gali grąžinti jam jo jėgą, o sau – lengvumą. Nes santykiai tampa sveiki tik tada, kai moteris stovi savo vietoje, o vyras – savo. Šalia, ne vietoj vienas kito ❤️.

19/11/2025

Mažos moters klaidos, kurios daro vyrą silpną

Kartais moteris visai nepastebimai pradeda mažinti savo vyrą ne kritikuodama, o… gelbėdama. Ji galvoja: „Aš tik padėsiu“, „Jis juk mano žmogus.“ Bet iš tikrųjų ji perima jo atsakomybę, o tai labai sena giminės programa. Jei giminėje moterys tempė vyrus, laikė visą gyvenimą ant pečių – dukra dažnai tą patį pakartoja 🙈.

Kaip tai atrodo kasdien? Vyras pameta svarbius dokumentus, o tu iškart leki viską sutvarkyti – „juk jis pats nesusitvarkys“. Arba jis vėl kažkur pavėlavo, o tu jau stovi kaip laikrodis, primenanti, aiškinanti, organizuojanti. Jis atsiduria bėdoj – o tu jau tampi mama, psichologė, finansų tvarkytoja viename. Iš geros širdies, žinoma. Bet vidinė žinutė jam tampa tokia: „Tu be manęs nepaeisi.“ 😕

Tokiuose santykiuose vyras pradeda silpti, praranda savo jėgą, o moteris – vargti. Ji neša ne tik savo gyvenimą, bet ir jo. Energija tiesiog tirpsta: galvojimai už jį, planavimas už jį, nerimas dėl jo. Tuomet moteriai dingsta džiaugsmas, lengvumas, kūnas įsitempia, širdis pavargsta 😮‍💨.

Kaip suprasti, kad jau darai už vyrą? Jei primeni jam jo pareigas. Jei gyveni su mintimi „jei aš nepadarysiu – niekas nepadarys“. Jei jauti nerimą dėl jo reikalų labiau nei jis pats. Jei jautiesi stipresnė, tvarkingesnė, atsakingesnė už du. Jei stebi jį taip, lyg jis būtų vaikas, o ne vyras.

Ir čia nėra jokios kaltės. Tai – paveldėta reakcija. Bet kai tą pamatai, gali sustoti. Gali grąžinti jam jo jėgą, o sau – lengvumą. Nes santykiai tampa sveiki tik tada, kai moteris stovi savo vietoje, o vyras – savo. Šalia, ne vietoj vienas kito ❤️.
Apkabinu 🙏

13/11/2025

Gamtoje yra nuostabus reiškinys:
žąsys, gervės ir kiti migruojantys paukščiai skrenda V forma.
Jie taip daro ne dėl grožio.
Tai – išgyvenimo ir išminties mechanizmas. Kai pirmasis paukštis mosteli sparnais,
susidaro oro sūkuris, kuris palengvina skrydį visiems, skrendantiems iš paskos.
Kiekvienas paukštis pataiko į tą pačią oro bangą –
ir skrenda 30–40 % lengviau. Tai reiškia, kad:
• vienas paukštis vienas pats nuskristų daug trumpesnį atstumą,
• bet pulkas nuneša visus toliau, greičiau ir saugiau.

🤞Pulkas palaiko savo narį.
Nė vienas paukštis nebus „amžinas lyderis“.

Kai priekyje skrendantis pavargsta,
jis tiesiog nusileidžia į šoną ir grįžta į pulko galą.
Kitas paukštis automatiškai užima jo vietą.

Niekas nekrenta iš kelionės – visi vienas kitą palaiko.

‼️ Tai, kas vyksta paukščių pulke,
vyksta ir grupiniuose terapiniuose procesuose.

1. Sinergija = bendras laukas, kuris neša visus

Kaip paukščiai skrenda lengviau dėl oro bangos,
taip žmonės grupėje gyja giliau dėl bendros energijos, buvimo ir rezonanso.

Kai vienas žmogus daro savo žingsnį,
kiti gauna tam tikrą „bangą“, kuri padeda ir jiems.

Štai kodėl grupėje emocijos išgyvenamos lengviau ir švelniau,
nors procesas gali būti labai gilus.
🌹🌹🌹🌹🌹🌹🌹🌹🌹🌹🌹🌹🌹🌹🌹🌹🌹
Paukščiai skrenda pulku, nes taip lengviau, saugiau ir toliau.
Žmonės gyja grupėje dėl tos pačios priežasties.
Tai – sinergija ir kolektyvinė dinamika:
kai bendras laukas neša daugiau, nei mes vieni galime pakelti.

Ačiū jums, brangiosios, kad patikėjote manimi ir vakar prisijungėte į tą nuostabų, švelnų, gyvybingą šokio vakarą dėl savęs.
Jūsų buvimas kūrė magiją.
Jūsų judesys – laisvę.
Jūsų pasitikėjimas – šilumą, kuri dar tebeskamba manyje.

Nuoširdus ačiū ir Akmenės kultūros namams, už labai jaukų, šiltą ir nuoširdų priėmimą.
Jūsų erdvė vakar tapo namais mūsų judesiui ir širdims.

Ačiū, kad leidžiate būti kartu.

11/11/2025

09/11/2025

Kviečiu Tave į moterų šokių vakarą Akmenėje 💃✨

Tai vakaras, kai sustoja laikas.
Kai moterys renkasi ne tam, kad pasirodytų, o tam, kad pajustų.
Kad prisimintų savo kūną, savo ritmą, savo kvėpavimą.
Kad vėl susijungtų su savimi ir viena su kita.

Šoksime užrištomis akimis – kad išlaisvintume vidinį žvilgsnį.
Kad nebekontroliuotume, o leistume sau būti.
Kad mūsų judesys taptų malda, išsilaisvinimu, pilnatvės kvapu.

🩷 Ateik tokia, kokia esi.
🩶 Su savimi atsinešk akių raištį (skarelę ar juostelę).
🩵 Apsirenk taip, kaip tau patogu ir gera – tai gali būti kelnės, o gal graži suknelė.
👣 Šoksime basomis, todėl speciali avalynė nereikalinga.
Judėsime taip, kaip mokame, kaip galime, kaip leidžia kūnas šiandien.

Tai ne šokio pamoka.
Tai – grįžimas į save.
Į moterišką bendrystę, kurioje nėra teismo, tik švelnumas, juokas ir gyvybė.

Kai moteris prisipildo – ji švyti.
Ir tada visa, ką ji liečia – sužydi 🌺

📍 Akmenės kultūros namai
📅 Lapkričio 12 d. 19:30 val.
💫 Renginys nemokamas

04/11/2025

29/10/2025