Jūsų terapija - Gintarė Ševčenko

28/11/2025

Konsultacijų metu pastebiu, kad vis dar reikia nemažai kalbėti ne tik apie konstruktyvius konfliktus, bet ir apie tėvų „nekalbadienių“ žalą vaikui.
Dažnai sulaukiu komentaro: „Gerai, kad vaikas nemato kaip mes pykstamės“:
- taip, nemato kaip pykstatės (*bet nemato ir kaip taikotės*),
- nemato „blogo” tėvų elgesio (*neišmoksta, kad kartais reikia „pastovėti už save” *),
- nemato ir, kad susipykę (*jaučia tik ore tvyrančią įtampą*),
- nemato ir apie ką pykstatės (*„nesuriša“ kas yra pykčio objektas, koks ir nieko elgesys sukėlė įtapą, kad tai „ne apie jį“*),
Visa tai reiškia, kad vaikas patiria didelį neapibrėžtumą (nežinią), o teisingai interpretuoti ar „susiprotėti“ jie dar nemoka - tiesiog jie per maži, nėra suaugę, kad suprastų suaugusiųjų elgesio ir emocijų niuansus.

Taigi, kai susipykę tėvai nusprendžia nekalbėti ar atsiriboti, vaikas dažnai jaučiasi pasimetęs tarp suaugusiųjų emocijų - jis patiria stresą, nes negali „nuskaityti" kas vyksta, jaučiasi nesaugus. Tokia „nekalbadienių“ tyla veikia panašiai kaip agresija: ji žaloja, kelia vidinę sumaištį, moko nepasitikėti ir bijoti emocijų.
• Vaikas jaučiasi nesaugiai, nes negali numatyti tėvų reakcijų.
• Mokosi vengti konfliktų arba manyti, kad emocijų rodymas yra pavojingas.
• Vaikas gali manyti, kad įtampa tarp tėvų yra jo kaltė.
• Patiria vidinį stresą, kuris gali pasireikšti nuotaikų svyravimais, miego problemomis arba psichosomatiniais simptomais.
• Mokosi netinkamo konfliktų sprendimo būdo arba ateityje tampa labiau tolerantiškas agresijai.

Konfliktas pats savaime nėra žalingas, o vaikui svarbu matyti, jog tėvai net sunkiose konfliktinėse situacijose kalbasi (*net jei ir nepavyksta labai konstruktyviai*), išreiškia jausmus (*net ir nepasitenkinimą, pyktį*) ir išlaiko tarpusavio ryšį (*nenueina į „nekalbadienius“*).
O tyla ir atsiribojimas siunčia priešingą žinutę, kad santykiai gali nutrūkti, o emocijos yra pavojingos, ir tai palieka ilgalaikį pėdsaką vaiko emociniame gyvenime. Net kelių valandų nekalbėjimas vaikui yra ilga amžinybė, todėl net trumpi „nekalbadieniai“ gali sukelti didelį emocinį chaosą, baimę ir prieraišumo problemas.

Jei konflikto metu pasiimate „pauzes“ savęs nuraminimui, stebėkite jų trukmę - pauzė yra tarsi „kavos pertraukėlė“, ne „darbo diena“.

21/11/2025

Prieš kelerius metus kolega pasidalino labai išradingu video apie vyrų ir moterų skirtumus. Iki šiol jis juokina iki ašarų 🤣 Sveikas humoras duoda lenguvo pristatant sudėtingas temas, o prireikus, lengviau ir prisiminti.
Dalinuosi ir su jumis tam, kad apie kai kuriuos rimtus dalykus galėtumėte tiesiog pajuokauti. O identiškai situacijai kartojantis namuose, kai kurias įtampas galėtumėte nuleisti juokais.
Trumpas, 15 min. video čia:
https://www.youtube.com/watch?app=desktop&v=3XjUFYxSxDk
Į komentarus įkelsiu dar vieną vertą dėmėsio 15 min. ištrauką apie “taškus”.
O tiems, kurie norės daugiau, komentaruose įkelsiu ir visą jo šou.

In this entertaining film, marriage expert Mark Gungor explores the differences between men and women.

14/11/2025

Vienas geriausių video apie santykius. Bene labiausiai pasikartojanti mūsų klaida - taisyti, patarinėti, spręsti. Taip nutinka todėl, nes nemokam išbūti su jausmais - norisi kažką daryti, kad tik tos nemalonios emocijos pasitrauktų. Ne iš blogų ketinimų, ne specialiai, iš nežinojimo. Kabinete dažnai išgirstu "tai ką daryti, jei nedaryti". Atsakau tą patį - klausytis, girdėti, atjausti, pabūti, apkabinti, suprasti - ir kartais tai tikrai būna sunku.
Įmetu jums 1,5 min. trukmės humoristinį video, gal lengviau padės prisiminti, kad kai kyla noras taisyti, patarti, reikia klausytis ir atjausti. Žmogus "susitaisys" pats, nenugalinkite jo 🤗
(jei norite lietuviškų subtitrų, youtube paspauskit nustatymų ikoną ⚙️ → Subtitrai → Versti automatiškai → pasirinkit Lietuvių)

"Don't try to fix it. I just need you to listen." Every man has heard these words. And they are the law of the land. No matter what.

10/11/2025

Kai santykiuose iškyla problemų, kartais būna sunku tiksliai suprasti ką mes darome ne taip. Galime įvardyti problemas, bet atrodo, kad visos taikomos technikos joms spręsti yra netinkamos, neveikia... Jautriai reaguojame į partnerio klaidas, įgūdžių trūkumus, o savyje pastebime dedamas pastangas ir kylantį nusivylimą. Rekomenduoju išbandyti santykių įsivertinimo klausimyną. Siūlyčiau klausimyną pildyti dviese, nes tikslas yra ne tik atlikti įsivertinimą (surinkti balus), bet ir sužinoti kaip jūsų partneris mato jūsų įgūdžius, dedamas pastangas ir santykių dinamiką.

Įvertinti kiekvieną teiginį 5 balų skalėje pagal tai, kiek jis tinka kalbant apie jūsų santykius: 1- labai netinka, 2– netinka, 3 - nei tinka, nei netinka, 4 – tinka, 5 - labai tinka (Atsakydami venkite kraštutinių vertinimų: 1 nėra niekada, 5 nėra visada, atsižvelkite į visumą.) ...

05/11/2025

Kartais kyla klausimas kokie yra mūsų santykiai su partneriu - kuo mūsų ryšys stiprus, ko jame trūksta, koks yra mūsų balansas. Įsivertinti poros santykius nėra lengva – tai procesas, kuriame susipina jausmai, patirtys ir įsitikinimai. Vis dėlto psichologas Robertas Sternbergas pasiūlė paprastą, bet aiškią sistemą, padedančią suprasti meilės struktūrą.
Jis teigia, kad meilę sudaro trys pagrindiniai komponentai – emocinis intymumas, aistra ir įsipareigojimas. Kiekvienas iš jų prisideda prie santykių kokybės, o jų derinys apibrėžia, kokie tie santykiai yra šiandien.

Aistra – tai fizinė trauka, energija, noras būti su kitu. Kai santykiuose yra tik aistra, jie dažnai būna intensyvūs, kupini įtampos ir žavesio, bet trumpalaikiai. Juose trūksta gylio ir emocinio ryšio.
Intymumas – tai emocinis artumas, gebėjimas dalintis mintimis, jausmais, būti savimi. Tokie santykiai dažnai primena šiltą draugystę – saugią, nuoširdžią, bet ne visada aistringą.
Įsipareigojimas – tai sąmoningas sprendimas būti kartu. Kartais poros išlieka kartu be artumo ar aistros – dėl vaikų, finansų ar baimės likti vieniems. Tokie santykiai gali suteikti stabilumo, bet dažnai praranda gyvybingumą.

Kai susijungia aistra ir įsipareigojimas, santykiai atrodo stiprūs, bet be emocinio artumo jie tampa labiau priklausomybės nei artumo forma.
Intymumo ir įsipareigojimo derinys kuria tvirtą draugystę ir pagarbą, nors aistros gali būti mažiau.
O santykiai, paremti artumu ir aistra, būna šilti, gyvi, tačiau be planų – partneriai mėgaujasi dabartimi, vengdami kalbų apie ateitį.
Kai visi trys komponentai susijungia, atsiranda brandžioji meilė – ryšys, kuriame dera artumas, aistra ir sprendimas būti kartu. Tokia meilė primena draugystę, partnerystę ir romantiką viename.

Kiekviena pora skirtinga. Priežastys, kodėl santykiuose dominuoja vienas ar kitas komponentas, yra labai individualios. Vieniems svarbiausia aistra, kitiems stabilumas ar emocinis saugumas. Problemos dažniausiai kyla tada, kai partnerių poreikiai šiuose trijuose aspektuose nesutampa.

20/09/2025

Santykiuose su draugais, artimaisiais, ar partneriais neretai įstringame vadinamajame „aukos trikampyje“ - scenarijuje, kai tampame auka, gelbėtoju arba kaltintoju.

- Auka jaučiasi bejėgė, nuskriausta, ieško, kas ją išgelbėtų, pati vengia sprendimų, mano, kad be kitų pagalbos ji nesusitvarkys. („Viskas yra blogai ir aš pati negaliu, nesugebėsiu“).
- Gelbėtojas skuba padėti net tada kai to nereikia. Jis tiki, kad auka negali apsieiti be jo, todėl jaučiasi būtinas. („Auka be manęs nesusitvarkys, aš privalau jai padėti“). Taip jis palaiko aukos bejėgiškumą.
- Kaltintojas kritikuoja, smerkia ir priekaištauja. Jis mano, kad auka yra pati kalta dėl savo sunkumų. („Tai tavo kaltė, privalai pasikeisti“). Ir taip dar labiau įstumdamas auką į jos vaidmenį.

Šie vaidmenys palaiko vienas kitą: auka jaučiasi bejėgė, gelbėtojas bėga padėti, o kaltintojas kelia spaudimą – ir scenarijus kartojasi. Taip ratas tampa uždaras ir jame visi vaidmenys stiprina vieni kitus. Kiekvieną kartą, kai atsisakome prisiimti atsakomybę už save, nenoromis įkrentame į vieną iš šių rolių. Tada esame nepatenkinti, pykstame, jaučiame kaltę ar nusivylimą. Ar ir jūs kartais atsiduriate šiame trikampyje?

Konsultacijų metu tyrinėjame šias roles ir mokomės, kaip sustabdyti šį besikartojantį ciklą ir kurti sveikesnius santykius.
Tai Karpmano trikampis kurį labai aiškiai yra aprašiusi ir paaiškinusi Lynne Forrest. Daugiau apie tai skaitykite nuorodoje:
https://docs.google.com/document/d/1o8su7ugsGOlvZIyA70voDueoReeN8EXrguMjZw5m320/edit?usp=sharing

08/08/2024

Baigiau schemų terapjijos mokslus, kurie skirti darbui su poromis. 👩‍🎓 Tai tikrai sudėtingas, dinamiškas, daug intensyvaus dėmesio ir žinių reikalaujantis psichologo darbas. Ir ši sritis yra kaip tik man! 🤩😃

29/09/2023

Rekomenduoju pasiklausyti apie auklėjimą, 50 minučių, bet labai maloniai pateikta esminė ir svarbi informacija 🤗

Dvimetis ir vėl nustvėrė aštrų peilį. Keturmetė parduotuvėje šaukia ant mamos, nes ši neperka dar vi... 2023.09.25 14:05

03/09/2022

Kas mes esame.
Kai esame maži, pradedame kurti savo įsitikinimus apie tai koks yra pasaulis, kokie mes esame ir norėtume būti tam, kad būtume sėkmingi, mylimi. Bėgant metams taip mes lipdome savąjį “AŠ”. Vertiname iš išorės gaunamą informaciją ir konstruojame savo požiūrį į ją. Mūsų vidiniame “aš” glūdi taisyklių, nuostatų ir įsitikinimų rinkiniai - per tai mes atpažįstame save, žinome kuo mes skiriamės, kaip mes turime elgtis ir ko tikimės iš savęs ar kitų. Mums šie įsitikinimai labai svarbūs, jie atrodo kaip mūsų savasties pagrindas, kaip mūsų esybė, mūsų mąstymas ar charakteris.
Mes interpretuojame įvykius taip, kad jie atitiktų mūsų nuostatas - t.y. mintyse aplinkybes perdirbame taip, kad jos derėtų su mūsų taisyklėmis; selektyviai pasirenkame tą informaciją, kuri patvirtina mūsų požiūrį. Tai dėl šios priežasties į tuos pačius įvykius žmonės reaguoja skirtingai. Kiekvienas laikomės įsikibę šių įsitikinimų ir net ieškome išorėje juos palaikančių faktorių - įrodymų.
Dažnai mūsų problemų priežastis būna šie klaidingi įsivaizdavimai. Klaidingi, nes kelia mums niūrią nuotaiką, esame nepatenkinti ir nusivylę, pikti ar kupini baimės, nerimo. Norėdami sau pagelbėti, mes dažnai susikuriame dar daugiau taisyklių, nuostatų, nes tikime, kad apsaugosime save. Ir dažnu atveju dar labiau pakenkiame sau - vietoj to, kad šalintume mums kenkiančius įsitikinimus, mes juos stipriname.
Leiskite sau kartais suabejoti ar jūsų nuostatos ir taisyklės yra visada tinkamos ir teisingos. Leiskit sau stabtelėti ir užklausti savęs, ar TIKRAI tam tikras mano požiūris man padeda? Ar TIKRAI tam tikri mano įsitikinimai daro mane laimingu? Gal aš laikausi jų todėl, kad nežinau ir nemoku gyventi kitaip. Bijau, nes nežinau kas būtų jei mano požiūris pradėtų keistis. Net atrodo, kad išduočiau save. Pirmasis žingsnis - atpažinti klaidingus įsitikinimus, antrasis - suabejoti jais, trečiasis - keisti juos sau naudingais. Leiskite sau būti laimingais.

22/07/2022

Mąstymas „ką kiti pagalvos“.
Tik pagalvokite kiek daug energijos ir emocijų mes sunaudojame bandydami numatyti ką kitas galvoja arba gali pagalvoti. Dažnai iš to kyla kritika sau, nepasitikėjimas savimi, gėdos ir nepasitenkinimo jausmai. Mes nesame apdovanoti gebėjimu skaityti kito minčių, todėl praktiškai šaunam į dangų tikėdamiesi pataikyti į objektą. Tokios mūsų mintys yra spėlionės ir jos įtakoja mūsų savijautą ir elgesį, jomis vadovaudamiesi mes priimame sprendimus.
Mintį „ką kiti pagalvos“ keiskite į „ką aš galvoju“. Ir sakykite joms “stop, aš čia užsiiminėju burtais”. Galime paklausti ką kitas žmogus galvoja, atsakymas ne visada bus tiesa. Tad dar geriau, tiesiog nešvaistyti energijos, nesusikurti nerimo ir įtampos ten, kur jų nereikia. Verčiau priminkite sau, kad jūs pats iš savęs esate nepakartojamas, unikalus ir nuostabus. Yra žmonių, kuriems labai patinkate vien dėl to, kad esate.