28/08/2024
Tikėjimas prieš neviltį: religija kaip atsakas į psichikos sveikatos krizes
Šis straipsnis nagrinėja ryšį tarp religinės praktikos ir psichikos sveikatos, atskleisdamas, kaip religija gali veikti lyg apsauginis veiksnys prieš depresiją ir savižudybes. Remiantis moksliniais tyrimais, religinės praktikos, tokios kaip malda, dalyvavimas mišiose ar bendruomeniškumas, yra susijusios su 20–30 proc. mažesne depresijos rizika ir net iki 50 proc. mažesne savižudybių tikimybe. Be to, aptariami ir kiti psichikos sveikatos, tokie kaip nerimo, sutrikimai, kurie taip pat rodo stiprią atvirkštinę koreliaciją su tikėjimo praktikavimu.
Religinio praktikavimo poveikis depresijos rizikai
Tikėjimas ir jo praktikos turi didžiulę įtaką žmonių gyvenimams, o vis dažniau pastebimas ir jų teigiamas poveikis psichikos sveikatai. Mokslininkai ilgą laiką nagrinėja, kaip tikėjimas gali tapti psichikos sveikatos apsauga, ir vis daugiau įrodymų rodo, jog religija gali būti veiksminga priemonė kovojant su depresija, nerimu ir net savižudybėmis. Bet kodėl taip yra? Ir kaip religija padeda sumažinti psichikos sutrikimų riziką?
Vienas pagrindinių tyrimų, atliktas Harvardo visuomenės sveikatos mokykloje, parodė, kad žmonės, kurie reguliariai dalyvauja religinėse veiklose, turi 33 proc. mažesnę riziką susirgti depresija, palyginti su tais, kurie nedalyvauja arba retai dalyvauja tokiuose renginiuose. Tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 70 tūkst. moterų, atskleidė, kad šis poveikis buvo ypač ryškus tarp tų, kurios lankydavosi bažnyčioje bent kartą per savaitę.
Religija suteikia struktūrą ir prasmingumą, o tai gali padėti žmonėms įveikti gyvenimo sunkumus. Pavyzdžiui, religija siūlo aiškų moralinį ir etinį rėmą, kuris gali suteikti ramybę ir pasitikėjimą savimi. Be to, religinės bendruomenės dažnai teikia emocinę paramą ir socialinį ryšį, kurie gali sumažinti izoliacijos ir vienišumo jausmą – veiksnius, susijusius su depresija.
Religija ir savižudybių prevencija
Savižudybės yra viena labiausiai tragiškų psichikos sveikatos krizės pasekmių. Tyrimai rodo, kad religingų žmonių savižudybės rizika yra reikšmingai mažesnė. Vienas tyrimas, atliktas tarp JAV veteranų, nustatė, kad tie, kurie reguliariai užsiimdavo religinėmis praktikomis, turėjo iki 50 proc. mažesnę tikimybę nusižudyti, palyginti su tais, kurie nebuvo religingi. Šis efektas buvo susijęs su stipriu religinės bendruomenės palaikymu ir religijos skatinamu prasmingumu gyvenime.
Daktaras Tyleris VanderWeele, Harvardo universiteto profesorius, nagrinėjantis ryšius tarp religijos ir sveikatos, teigia: „Religingumas ir jo praktikos dažnai suteikia žmonėms moralinį rėmą ir socialinį palaikymą, kuris gali veikti kaip psichologinis buferis sunkiausiais gyvenimo momentais. Šis socialinis ryšys ir prasmingumo jausmas gali būti esminiai veiksniai, mažinantys depresijos ir savižudybės riziką.“
Įdomu pastebėti, kad šalyse, kur didesnis religingų žmonių procentas, dažnai fiksuojamas mažesnis savižudybių lygis. Pavyzdžiui, Lenkijoje, Rumunijoje ir Maltoje, kur religija yra svarbi visuomenės dalis, pastebima, kad savižudybių rodikliai yra mažesni nei daugelyje mažiau religingų Europos šalių. Lenkijoje, kur katalikybė atlieka svarbų vaidmenį, religinės bendruomenės teikia didelę socialinę paramą, kuri gali veikti kaip apsauginis veiksnys prieš psichikos sveikatos problemas. Rumunijoje, kur vyrauja stipri ortodoksų krikščionybė, pastebima panaši tendencija, o Maltoje, kur katalikybė taip pat dominuoja, savižudybių rodikliai yra vieni žemiausių Europoje.
Statistiniai duomenys rodo, kad Lenkijoje, kur daugiau nei 85 proc. gyventojų laiko save katalikais, savižudybių rodiklis yra apie 11 savižudybių 100 tūkst. gyventojų, o Rumunijoje, kur daugiau nei 80 proc. gyventojų priklauso Ortodoksų bažnyčiai, savižudybių rodiklis yra apie 9 savižudybės 100 tūkst. gyventojų. Maltoje, kur beveik 90 proc. gyventojų yra katalikai, savižudybių rodiklis yra dar mažesnis – apie 5 savižudybės 100 tūkst. gyventojų. Lyginant su Lietuva, kur savižudybių rodiklis yra vienas didžiausių Europoje – apie 26 savižudybės 100 tūkst. gyventojų – šie skaičiai rodo, kad religija ir bendruomenės ryšiai gali turėti apsauginį poveikį psichikos sveikatai.
Religija ir nerimo sutrikimai
Be depresijos ir savižudybių, tyrimai taip pat rodo, kad religingumas gali padėti mažinti nerimo sutrikimų riziką. Religingi žmonės, ypač tie, kurie reguliariai meldžiasi arba dalyvauja mišiose, dažnai patiria mažesnį nerimo lygį. Tyrimai rodo, kad religingi žmonės turi 20–30 proc. mažesnę riziką patirti nerimo sutrikimus, palyginti su tais, kurie neturi religinio pagrindo.
Dvasinės praktikos, tokios kaip meditacija, malda ar šventų raštų skaitymas, gali padėti žmonėms susikaupti, nurimti ir suvaldyti stresą. Šios praktikos dažnai sukuria vidinę ramybę ir pasitikėjimą, kurie padeda atsispirti nerimui. Pavyzdžiui, islamo maldos (salat), atliekamos penkis kartus per dieną, gali būti laikomos savotiška meditacijos forma, kuri ne tik stiprina ryšį su Dievu, bet ir suteikia galimybę sustoti, susikaupti ir nusiraminti.
Maltoje, kur katalikybė stipriai įsišaknijusi kultūroje, pastebima, kad religinės praktikos, tokios kaip kasdienės maldos, padeda žmonėms mažinti stresą ir nerimą. Tai rodo, kad dvasinės praktikos gali būti veiksminga priemonė kovojant su nerimo sutrikimais, ypač tose visuomenėse, kur religiniai įsitikinimai yra giliai integruoti į kasdienį gyvenimą.
Religinis tikėjimas kaip bendras psichikos sveikatos apsaugos veiksnys
Tikėjimas taip pat gali padėti kovoti su kitais psichikos sveikatos sutrikimais. Budistinės meditacijos praktikos, islamo kasdienės maldos ar krikščioniškos apeigos – visos šios religinės veiklos rūšys gali padėti žmogui susikoncentruoti, atsipalaiduoti ir atrasti vidinę harmoniją. Religinė praktika suteikia struktūruotą būdą susidoroti su nerimu ir stresu, skatinant vidinę ramybę ir pusiausvyrą.
Daktarė Lisa Miller, Kolumbijos universiteto psichologė, teigia: „Tikėjimas yra galingas apsauginis veiksnys, ypač, kai susiduriame su gyvenimo sunkumais. Tai leidžia mums suvokti gyvenimo iššūkius kaip dalį didesnio plano ir rasti viltį net tada, kai atrodo, kad viskas prarasta.“
Tyrimai taip pat rodo, kad religija gali padėti žmonėms atsigauti po psichikos sutrikimų epizodų ir sumažinti jų pasikartojimo tikimybę. Religingi asmenys, turintys stiprų socialinį palaikymą iš savo religinės bendruomenės, dažnai turi geresnius ilgalaikius sveikatos rodiklius. Religinės apeigos ir dvasinė meditacija ne tik padeda mažinti stresą, bet ir skatina gilesnį gyvenimo prasmės suvokimą, kuris gali būti esminis veiksnys ilgalaikiam psichinės sveikatos gerinimui.
Išvados
Religinio tikėjimo praktika, nesvarbu, kokiai religijai asmuo priklauso, gali būti stiprus psichikos sveikatos apsaugos veiksnys. Tyrimai rodo, kad reguliarus dalyvavimas religiniuose renginiuose, malda ir dvasinės praktikos yra susiję su mažesne depresijos, savižudybių ir kitų psichikos sveikatos problemų rizika. Be depresijos ir savižudybių, stipri atvirkštinė koreliacija buvo pastebėta ir su nerimo sutrikimais, kur religinė praktika gali padėti mažinti simptomus ir stiprinti psichikos sveikatą.
Nors tikėjimas negali būti vienintelė priemonė kovojant su psichikos sveikatos problemomis, jis gali būti svarbi pagalbinė priemonė, padedanti žmonėms rasti prasmę, ramybę ir stiprybę sunkiausiuose gyvenimo momentuose. Šiuolaikinė medicina vis labiau pripažįsta religijos ir dvasinių praktikų reikšmę psichikos sveikatai, skatindama holistinį požiūrį į gydymą, kur dvasinė gerovė yra svarbi bendrai žmogaus sveikatos dalis. Tikėjimas gali ne tik sustiprinti žmogaus psichinę būklę, bet ir padėti jam rasti tvirtą pagrindą gyvenime, kurio reikia norint įveikti net sunkiausias psichikos sveikatos krizes.
Kovojate su stresu, nerimu ar depresija? Raskite pagalbą psichikos sveikatos problemoms spręsti. Konsultuojame lietuvių, anglų ir rusų kalbomis ✔ Susisiekite!