Gimdos kaklelis, Kaunas (2026)

07/04/2026

Į kabinetą įkiša nosį administratorė, laikydama telefoną rankoje.
„Jums skambina profesorius Y. Sako, kad šiuo metu konsultuoja kažkokią Jūsų pacientę ir jam reikia „tuojau pat“ pakalbėti. Galit?“

Kolegos dažnai aptaria ir konsultuojasi, ypač, kai liga neaiški, klampi, sudėtinga, reikia suderinti skirtingų vaistų poveikį ir dar dėl daug ko – viskas dėl jūsų, mieli pacientai. Net nesuabejojam, kad šis kartas irgi bus toks pats.

Ogi bet tačiau.

Net „labas“ nespėjam ištarti, kai paaiškėja, kad esame niekam tikę specialistai, neturintys jokio supratimo nei apie ligas, nei apie jų gydymą, atsiuntę pacientę kvailai konsultacijai. „Fakto“ apie mūsų nesupratimą konstatavimą seka pasiūlymas „pasiskaityti knygutes“ kartu su rekomendacija negaišinti asmenybės laiko su visokiomis nesąmonėmis. Tai, kad pacientei asmenybės kolega jau buvo atlikęs invazinį tyrimą, kurio išvadose endometriozės diagnozė irgi paminėta, asmenybė sumenkina, nes jau tą „veikėją“ tai žino kuo puikiausiai ir neprivalo reaguoti į visokias ano sapaliones.

Vyšnia ant torto:
„Aš jau N metų dirbu ir dar nei karto nemačiau šitos ligos!“

Nesugalvojam, kokį emoji čia dabar įdėti.

Na, mes irgi niekada gyvenime nematėme, kaip „gyvai“ atrodo Ebolos viruso liga. Ir poliomielito. Arba Kreicfeldo–Jakobo. Arba juodligės. Net difterijos, ko gero. Nes tiesiog ne tą sritį gydom, o gal dirbam ne toje geografinėje zonoje. Bet, sere, tai nereiškia, kad tokios ligos visai neegzistuoja.

Kuo nuoširdžiausiai bandome išlikti ramūs, nors visa žmogiškoji prigimtis ir pirmapradė karingoji emocija net pašėlo iš noro susigrumti žiniomis su visa išmanančiu, draugiškai nusiteikusiu profesoriumi dėl visko – ligų etiopatogenezės, etikos, bendravimo kultūros, galų gale pasiūlyti pavartyti bent TLK-10-AM, jei jau praleido endometriozės paskaitą universitete.

Tačiau tik įsikandame į liežuvius ir paprašome, kad savo išvadas, rekomendacijas ir pamąstymus surašytų raštu. Ką pagalvojom tyliai, nes gi žmonės vis tik esam, nutylėsim.

Yra ligos, kurios yra „slaptos“ ir dėl to diagnozuojamos vėlai. Bet yra ligos, kurios turi aibę skausmingų simptomų ir apraiškų, o jas diagnozuoti vis tiek kartais užtrunka iki 10 metų, o kartais ir ilgiau. Nors ši liga patvirtinama gana dažnai, tačiau diagnozės įrašas kartais atsiranda tik aplankius iki 5–10 gydytojų per ne vienerius metus.

Endometriozė nėra nei vėžys, nei mirtina, bet gali išvarginti nevaikiškai. Ji būna ne tik gimdoje, gimdos kaklelyje ar kiaušidėse – ji gali būti žarnyne, šlapimo pūslėje, pilvaplėvėje, diafragmoje, kartais net plaučiuose ar operacinių randų vietose. Ji gali pasislėpti ten, kur mažiausiai tikiesi ją rasti. Tada prašai kitų specialistų pagalbos.

Ir dar ji dažniausiai labai skauda.

Apie bendravimo etiką gal pakalbėsim kitą kartą. Šį kartą pakomentuosim tik tiek: aukščiausias specialybinės brandos laiptelis įveikiamas tada, kai gydytojas suvokia, ko nežino, ir tas spragas sąmoningai pildo.

Kovas buvo endometriozės žinomumo mėnuo.

Ji diagnozuojama vienai iš dešimties moterų.

Žarnyne – maždaug kas dešimtai iš jų.

1. Factors contributing to the delayed diagnosis of endometriosis—a systematic review and meta-analysis - https://bit.ly/48xxkHE

2. Prevalence, diagnostic delay and economic burden of endometriosis and its impact on quality of life: results from an Eastern Mediterranean population - https://bit.ly/4sPKb05

3. Kauno klinikų operacija: Rasos kelias į gyvenimą be skausmo - Delfi sveikata - https://bit.ly/4mlVPxq

25/02/2026

„Recenzuojamame tyrime nustatyta, kad... paskiepytiems vaikams 212 proc. didesnė tikimybė susirgti ... erkių ir mokymosi sutrikimais...“

Teksto nei kiek nesukūrėm. Jei erkių, tai erkių.

Kadangi FB rašliava nuorodos į „recenzuojamą tyrimą“ nenurodė, o pridėta „ekspertinė“ nuoroda mūsų netenkino, teko paplušėti. „Recenzuojamo“ tyrimo ieškojom skersai išilgai - vienoj mokslo bazėj, kitoj, trečioj. Vedėm visokius logiškus ir visiškai absurdiškus raktažodžius. Po valandėlės plūkimosi prisiminėm DI ir paprašėm pagalbos.

Voilà - atkapstė! Bet kartu mandagiai paaiškino, kad tai „ginčytinas straipsnis su rimtais trūkumais“, o kritinės metodologinės nepriklausomo recenzento pastabos liko neišspręstos net po autorių atsakymo. Bum.

Pasiėmėm popkornų ir puolėm analizuoti :)

Pirmiausia. Žurnalas, publikavęs šį „tyrimą“, nėra indeksuojamas pagrindinėse tarptautinėse medicinos duomenų bazėse — todėl ieškodami patikimose bazėse jo ir neradome.

Antra. Net patys autoriai nurodo esminį metodikos ribotumą: tai buvo ne klinikinių medicininių įrašų analizė, o JAV Medicaid sistemos atsiskaitymų ("claims") duomenų analizė, kuri realios situacijos nei apie vakcinaciją, nei apie sveikatą negali patikimai atspindėti. Todėl toks tyrimas gali parodyti tik statistinius ryšius, bet negali įrodyti priežastinių ryšių. O į esminį klausimą — ar nėra taip, kad dažniau gydymo įstaigose besilankantys vaikai tiesiog dažniau gauna diagnozes — autoriai įtikinamo paaiškinimo taip ir nepateikia.

Kalbant paprasčiau - čia buvo analizuojami administraciniai atsiskaitymų duomenys. O kalbant visai „buitiškai“ - čekiai. Jei čekio nėra, tai dar nereiškia, kad nieko nepirkta. O jei čekyje parašyta „višta“, tai dar nereiškia, kad ji buvo suvalgyta. Lietuvos politinė praktika mus jau išmokė — čekiai gali būti labai kūrybiškas žanras :)

Enyvey.

Šis įrašas tik dar kartą priminė mums pakalbėti apie vakciną, kuri labai svarbi mūsų gimdos kakleliams, tad akcentuojamės į vakciną nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) ir jos tariamus „baisumus“.

Įsivaizduokim 132 MELEJONUS žmonių.

Tai maždaug būtų 47 Lietuvos, kurios plotu užimtų maždaug tiek teritorijos, kiek kartu sudėjus Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją, Italiją, Lenkiją, Jungtinę Karalystę, Rumuniją ir Graikiją.

Ir dabar įsivaizduokim, kad visus tuos MELEJONUS žmonių ilgą laiką stebi mokslininkai. Gyvenančius savo įprastą gyvenimą. Tiek paskiepytus nuo ŽPV, tiek ir nepaskiepytus.

Kad pastebėtų LIGŲ DAŽNĮ laikui bėgant. Pagal amžių, lytį, turimas gretutines ligas, sveikatos paslaugų naudojimą ir net socioekonominius veiksnius*.

Kad nebūtų šališkumo dėl genetikos, psichosocialinių ar lėtinių individualių veiksnių**, žmones dar papildomai vertino prieš ir po vakcinacijos.

Nes, kaip mes moksle sakom, norėjo lyginti obuolius su obuoliais, o ne obuolius su bananais. Nes tai yra svarbu.

Tai štai.

Vakcinacija nuo ŽPV nėra susijusi su padidėjusia rizika nė vienos iš dažniausiai jai „pripaišomų“ ligų ar moralinių katastrofų:
🔹 ortostatinės tachikardijos sindromo,
🔹 lėtinio nuovargio sindromo,
🔹 Guillain–Barré sindromo,
🔹 kompleksinio regioninio skausmo sindromo,
🔹 paralyžiaus,
🔹 priešlaikinio kiaušidžių nepakankamumo (išsekimo),
🔹 nevaisingumo,
🔹 padidėjusio seksualinio aktyvumo.

Bet buvo pastebėti aiškiai teigiami rezultatai: jei jaunuoliai vakcina nuo ŽPV paskiepijami iki 16 metų amžiaus, gimdos kaklelio vėžio rizika sumažėja apie 80 proc., ryškių ikivėžinių gimdos kaklelio ligų rizika sumažėja nuo 41 iki 74 proc., priklausomai nuo stebėjimo trukmės.

Karpų - irgi reikšmingai mažiau.

P/S. Jei nepamiršot, nuo ko pradėjom ir vis dar įdomu, iš kur tie „erkių sutrikimai“ atsirado, paaiškinam. Pasirodo, tai, ką FB „ekspertai“ išvertė kaip erkę (tick), minimoje nuorodoje iš tikrųjų yra nervinis tikas (tic disorder). Bet kam čia vargintis, tikrinant informaciją.

P/P/S. Nerimą mes išgirdom, o naujiems moksliniams duomenims visada esame atviri. Tik kaip čia dabar padaryt, kad analitinio mąstymo būtų daugiau, o „erkių sutrikimų“ - mažiau?

*Socioekonominiai veiksniai šiame tyrime apėmė gyvenimo sąlygas, išsilavinimą, ekonominę padėtį ir sveikatos paslaugų prieinamumą, kad būtų išvengta klaidingų išvadų, susijusių ne su vakcina, o su socialiniais skirtumais.

**Lėtiniai individualūs veiksniai - ilgalaikės, dar iki vakcinacijos egzistavusios žmogaus savybės ar būklės (genetika, lėtinės ligos, psichologiniai ypatumai, gyvenimo būdas), kurios gali turėti įtakos sveikatai, bet nėra susiję su vakcina.

1. Effects of human papillomavirus (HPV) vaccination programmes on community rates of HPV-related disease and harms from vaccination – PubMed - https://bit.ly/3MXx3Gu

2. External Article Review of: Vaccination and neurodevelopmental disorders: a study of nine-year-old children enrolled in Medicaid - https://bit.ly/4kT3Ita

3. Vaccination and Neurodevelopmental Disorders: A Study of Nine-Year-Old Children Enrolled in Medicaid - Science, Public Health Policy and the Law - https://bit.ly/3OukYsV

01/01/2026

Ar esate girdėję tokį terminą – moral injury?

Apie vidinį konfliktą, kai žmogus susiduria su situacija, kuri prieštarauja jo profesinėms vertybėms ir moraliniam kodeksui.
Kai gali ir nori dirbti, tačiau sistema ar aplinkybės neleidžia elgtis taip, kaip pats ŽINAI esant teisinga.
Kai atsakomybė lieka žmogui, o sprendimų ribos – ne jo rankose.
Kai tenka nuolat rinktis ne tarp gero ir blogo, o tarp blogo ir dar blogesnio.

Nesvarbu, kas bebūtum – mokytojas, karininkas, policininkas, socialinis darbuotojas, žurnalistas, verslininkas...
Sąrašą tęskit patys - tinka beveik visiems.

Sakoma, kad MEDICINOJE tai yra net giliau ir pavojingiau nei perdegimas, nuovargis ar darbinis stresas. Perdegimą dar galima bandyti „gydyti“ atostogomis, joga, kvėpavimu ar meditacija, o MORALINĖS ŽALOS, kai ji tęsiasi metų metais, be realių galimybių ką nors pakeisti, gydymas nuo asmeninių pastangų priklauso labai mažai.

Kita vertus, šios būsenos viena kitai netrukdo.
Atsiradus vienam ‚gėriui“, dažnai labai greitai atskuba ir kitas.

Keli moral injury pavyzdžiai iš mūsų gyvenimo:
🔹 Turit taupyti. Išleidome per daug pinigų vaistams, laboratoriniams tyrimams, siūlams, muilui... (tęskit patys – tinka viskas).
🔹 Pinigų naujai/šitai įrangai nėra.
🔹 Nevykdote produktyvumo, lovos apyvartos, vidutinės gydymo trukmės, rentabilumo ir kitų „efektyvumo“ rodiklių.
🔹 Iškelkite/išrašykite pacientą - reikia vietos kitam. Lova turi uždirbti.
🔹 Sukitės kaip norit - personalo daugiau nebus.
🔹 Reikia didinti konsultacijų skaičių - jos neša pajamas. Spėk. Kokybiškai.
🔹 Popieriai turi būti tvarkingi. Nelieka laiko pacientui? Lik po darbo.
🔹 Negali paskirti šito tyrimo/gydymo - skaityk įsakymus. Rašyk raštus.
🔹 Didinsim operacijų skaičių, jos neša pinigus.
🔹 Neoperuosim – mums nemokės.
🔹 Nepatenkintas pacientas – tavo problema. Eik ir aiškinkis.
🔹 Ką reiškia nebegali taip dirbti?
🔹 ...

Gali būti motyvuotas, atsakingas ir kompetentingas iki Mėnulio ir atgal, bet jei sistema nuolat verčia rinktis tarp „kaip turėtų būti“ ir „kaip liepia realybė“, vidinis konfliktas tiesiog užprogramuotas.

Ir spėkit, kas galiausiai tampa atpirkimo ožys? Skaitom komentarus:
🔹 Gydytojų pareiga – gydyti, o ne skaičiuoti pinigus.
🔹 Jei neapsimoka – tegul nedirba, ateis kiti.
🔹 Anksčiau kažkaip sugebėjo, o dabar staiga nebegali.
🔹 Viskas tik dėl pinigų, pacientai jiems nerūpi.
🔹 Tegul valstybė baudžia tokius gydytojus.
🔹 Gydytojai šantažuoja visuomenę.
🔹 Kyšio laukia, ne kitaip.

Ir ačiū jums.

Nes dar kartą prisiminėm priminti:
MEDICINA, KURI APSIMETA GALINTI VISKĄ, ILGAINIUI TAMPA NESAUGI VISIEMS.

Ir ne gydytojas čia kalčiausias.

Dėl sisteminių sprendimų - kreipkitės aukščiau. Labai smarkiai aukščiau. Ten, kur pinigus ligoninėms skirsto. Kad mes galėtume daugiau gydyti ir mažiau skaičiuoti. Į tuos, kurie vėliau mus dar ir baudžia, nes „ne tokią gydymo schemą paskyrė”...

Tiesa, sumokėti mokesčiai čia irgi labai praverstų.

Ugnis dažnai išryškina tai, kas būna slepiama. Žirgas siejasi su laisve ir greičiu.

Naujaisiais UGNINIO ŽIRGO METAIS nelinkime „ramybės bet kokia kaina“.

Ugninio žirgo metais linkime atrasti drąsos priimti iššūkius, nustoti apsimetinėti ir peržiūrėti tai, kas neveikia.

Drąsių šuolių mums visiems!

24/11/2025

Nesam jokie sukčiuvienės, bet beveik gaunasi, kad truputį pamelavom. Tokį mažą truputuką.

Nes nu nežinojom gi dar tada...

Sakėm, kad gimdos kaklelio vėžiniams pokyčiams atsirasti REIKIA LAIKO.

Kad pirmiausia reikia užsikrėsti žmogaus papilomos virusais (kas yra labai nesunku), tada tie virusai turi ilgai tūnoti organizme, ir tik tada, po kokių 10-20 metų (rečiau kartais anksčiau ir neretai – dar vėliau), atsiranda vėžiniai pokyčiai.

Dar sakėm, kad kai kurios infekcijos – pavyzdžiui ŽIV, herpes virusas, chlamidijos, hepatitai - silpnina imunitetą ir (arba) sukelia uždegimą, todėl žmogaus papilomos virusai (ŽPV) gali išlikti ilgiau, o ikivėžiniai pakitimai ir vėžys atsirasti greičiau.

Bet apie COVID- 19 nekalbėjom. Ir niekaip to „kovido“ nesiejom su ŽPV.

O žmonės, štai, ryšių paieškojo.

Ištyrė beveik PENKIS MELEJONUS moterų (Lietuvoje tiek žmonių net nėra, ką jau kalbėti apie tokį skaičių moterų), kurioms iki tyrimo nebuvo diagnozuotas joks ŽPV sąlygotas vėžys ir jos nebuvo skiepytos nei nuo ŽPV, nei nuo COVID-19 infekcijų.

Tada driokstelėjo:
Moterys, kurios tiriamuoju laikotarpiu sirgo COVID-19, per trejus metus turėjo beveik DVIGUBAI DIDESNĘ RIZIKĄ susirgti šiais vėžiais:
▪️ gimdos kaklelio,
▪️ makšties,
▪️ vulvos,
▪️ išangės ir
▪️ burnaryklės.

PER TREJUS METUS.

BUM.

Kai susergame „kovidu“, organizmas išskiria daug uždegiminių medžiagų, vadinamų citokinais. Jų būna tiek daug, kad imuninė sistema „perdega” ir pavargsta. Nuo to perdegimo ją bando gelbėti tam tikri baltymai, kurie pagalbą supranta kaip imuniteto slopinimą – „mielasis, tau būtinai reikia pailsėti“. Reziumė - ląstelės, kurios paprastai naikina virusus ar vėžines ląsteles, pradeda veikti silpniau arba visai priešo nepuola. ŽPV darbeliams taip atveriami visi keliai.

Kaip ir realiame gyvenime – perdegimas visada yra blogai.

Ar vakcinacija būtų padėjusi?

Kol kas palauksim tyrimų.

Bet jei reikėtų spėti, sakytume „greičiausiai taip“.

SARS-CoV-2 infection heightens the risk of developing HPV-related carcinoma in situ and cancer - http://bit.ly/4potPt5

15/10/2025

„Ne visi šalutinius poveikius registruoja, o jiems įvykus, viskas nurašoma gyvenimui“, – rašo mums skaitytojos, kalbėdamos tiek apie vaistų, tiek apie vakcinų galimas nepageidaujamas reakcijas.

Ir čia verta trumpam sustoti.

Šalutinis poveikis ir nepageidaujama reakcija nėra tas pats.

Šalutinis poveikis (angl. side effect) – tai papildomas, dažniausiai jau žinomas ir aprašytas poveikis, kuris gali pasireikšti vartojant vaistą. Dažniausiai jis būna lengvas ir praeinantis (pvz., mieguistumas, pykinimas, burnos džiūvimas ir kt.).

Nepageidaujama reakcija (angl. adverse reaction) – tai rimtas ar netikėtas poveikis, kuris kenkia sveikatai. Jis turi būti praneštas ir užregistruotas (pvz., stipri alerginė reakcija, bėrimas, dusulys, kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimai ir kt.).

Mokom specialistus, kad registruotų.

Ar daro?

Na, kas čia dabar pasakys... manytume, kad pasitaiko, jog kai kurios reakcijos tiesiog lieka neužfiksuotos – dėl skubėjimo, užimtumo ar paprasčiausiai todėl, kad atrodo „ne taip jau rimta“. Bet kokiu atveju, visada turbūt pirmiausia sprendžiami gyvybės klausimai, o registracija tampa „kada nors vėliau“. Vis tik, jei neužfiksavome mes, tą galite padaryti ir jūs, sistema tą leidžia
(http://bit.ly/48o5v5v)

O dabar apie tai, kodėl informacija vaisto informaciniame lapelyje yra patikima.

Iki kol vaistinis preparatas pasiekia rinką, jis turi praeiti visą eilę etapų. Kuriant ar tiriant vaistus/vakcinas, visada turi būti laikomasi Gerai klinikinei praktkai (GKP/GCP) keliamų reikalavimų.

IT‘S A MUST.

Nuo idėjos iki vaisto/vakcinos* patekimo į rinką vidutiniškai praeina 10-15 metų. Tai yra ilgas ir sudėtingas procesas:
1. Identifikuojamas taikinys (liga). Kuriami ligos ar biologinių procesų modeliai.
2. Atrandama medžiaga, turinti pageidaujamą biologinį ar farmakologinį aktyvumą.
3. Ikiklinikinė fazė. Tyrimai atliekami laboratorijose ir su gyvūnais.
4. I ir II fazės klinikiniai tyrimai. Juose dalyvauja nuo 20 iki 100 sveikų savanorių.
5. III fazės klinikiniai tyrimai. Juose dalyvauja tūkstančiai pacientų, sergančių tiriamąja liga. Vakcinų atveju – dalyvauja tūkstančiai sveikų savanorių, kuriems siekiama įvertinti imuninį atsaką ir apsaugos veiksmingumą nuo tam tikro infekcinio sukėlėjo.
6. Registracija.
7. IV fazės klinikiniai tyrimai. Jie vyksta po registracijos visą vaisto/vakcinos gyvavimo laiką – stebimas saugumas, veiksmingumas, sąveika su kitais vaistais.

Visą šį procesą prižiūri ir kontroliuoja tarptautinės agentūros: FDA, CDC, EMA, o Lietuvoje – VVKT**.

Tad jei „netyčia“ vienas ar kitas jau žinomas šalutinis poveikis liko neužregistruotas – statistikos tai neiškreips. Yra dar ir ligų bei nepageidaujamų reakcijų registrai, ir jei jie pildomi, pasikartojantis reiškinys vis tiek „išlįs“.

*COVID-19 vakcinos rinką pasiekė greičiau, bet mRNR technologija nėra nauja.
Ji buvo tiriama jau nuo 1990-ųjų, daugiausia onkologijos ir virusologijos srityse.
Klinikiniai tyrimai vyko pagal GCP reikalavimus. Procesas buvo greitas, nes kai kurios fazės buvo vykdomos paraleliai.

**FDA (Food and Drug Administration, JAV Maisto ir vaistų administracija) – vertina ir patvirtina vaistų, vakcinų bei maisto produktų saugumą ir veiksmingumą Jungtinėse Valstijose.

CDC (Centers for Disease Control and Prevention, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai) – stebi infekcijų plitimą, analizuoja sveikatos duomenis ir teikia rekomendacijas visuomenės sveikatai.

EMA (European Medicines Agency, Europos vaistų agentūra) – koordinuoja ir vertina vaistų bei vakcinų saugumą visoje Europos Sąjungoje.

VVKT (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba) – Lietuvos institucija, atsakinga už vaistų, vakcinų ir medicinos produktų priežiūrą, registraciją bei nepageidaujamų reakcijų stebėseną.

11/09/2025

Viską suprantam. Arba beveik viską. Arba bent jau labai stengiamės.

Suprantam, kad gali būti sunku suvokti sakomą diagnozę.

Suprantam, kad nerimas, baimė ir nežinia trukdo ne tik išgirsti, bet ir apsispręsti.

Suprantam, kad kartais kalbam visiškiai nesuprantamai.

Bet - pardon auer liatin frenč.

Kai „aš ne gydytojas, iš kur aš galiu žinoti“ atsiranda dėl noro „paauklėti“ ar „patikrinti“ mūsų žinias, tada jau kyla noras pasisakyti. Ypač, kai esmi užknisti darbo krūviu, skaičiavimas iki tūkstančio sudirgusių sinapsių smegenyse nenuramina, o nuovargis būna paspaudęs cinizmo mygtuką. O kam nebūna?

Už sveikimą yra atsakinga visa komanda, kurioje pagrindinis darbų prižiūrėtojas - pacientas. Tad jei nepadėsit suprasti, kas vyksta su jūsų kūnu, gerų rezultatų lauksim ilgai. Beveik tiek ilgai, kaip vizito pas gydytoją.

„iš kur aš galiu žinoti...
.. kur man skauda... .. ar pasikeitė skausmas..... koks tas skausmas..... kas man geriau..... kada atsirado bėrimas..... kaip ta širdis plaka..... ar vaistai tinka..... ar dieta veikia..... kaip patempiau raumenį..... kurie simptomai svarbūs..... kada viskas prasidėjo..... ar mėlynė didėja..... kaip TEN turi atrodyti... ..ką aš žinau..... aš juk ne gydytojas (-a)“

Ir mieliausias EVER:
NEKLAUSINĖKIT, JUK VISKAS ESVEIKATOJE PARAŠYTA.

Tai mes eisim skaityti VISĄ eSVEIKATĄ, o jūs, tuo tarpu, registruokitės sekančiam viztui.

Nes kol VISKĄ perskaitysim - pokalbiui su tamsta laiko ir nebeliks.

Sekantis.

30/07/2025

Kažkada, senų senovėje, kai dar ėjome į mokyklą, būdavo didžiausia tragedija, jei menstruacijos sutapdavo su fizinio lavinimo pamoka. Ir ne tiek dėl skausmo, kurį dažna patirdavo („neverkšlenk, visoms taip būna“), kiek dėl to, kad nu problemytė – tiek menstruacijų higiena, tiek nuolatinis siaubas, kad jei nutekės per kelnes, apturėsi nemenką stigmatizacijos gėdą.

Pasirodo, menstruacijų problemytės gyvuoja net ir praėjus „šimtui“ metų nuo mūsų eros.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga atsiuntė klausimą, kurio viena sudedamųjų dalių buvo: ar, mūsų nuomone, turėtų būti sudaromos galimybės atleisti mergaites nuo fizinio ugdymo pamokų menstruacijų metu individualiais atvejais? Pasirodo, kai kur mokyklose šitos problemos vis dar egzistuoja. Ar tai dėl įtarimų išsisukinėjimu („tik nesakyk, kad ir vėl mėnesinės“), ar dėl aklo užsispyrimo ir „vidaus tvarkos taisyklių“ („kas čia bus, jei visos dėl mėnesinių ant suoliuko sėdės?“), ar dėl empatijos trūkumo („o aš noriu atostogų, nes man barzdą reikia skusti kasdien“), o gal ir dėl žinių apie reprodukcinės sveikatos fiziologiją stokos („dar ne taip skaudės, kai gimdysi“).

Tikrai žinome, kad dalis mokyklų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje taiko „tėvų raštelio“ praktiką. Kitos reikalauja medicininių išrašų, o kai kur merginos apskritai priverstos dalyvauti, nepaisant savijautos.

Tai vat, dabar – dėmesio.

Visame pasaulyje menstruacijų sukeltą skausmą patiria iki 90 proc. paauglių merginų. Kitas menstruacijų metu pykina, jos jaučia bendrą silpnumą, alpsta, viduriuoja, yra ypač emociškai labilios, o kai kurioms kraujavimas būna toks gausus, kad po kiekvienų menstruacijų geležį reikia valgyti šaukštais.

Tai – ar reikia reaguoti?

Akcentuojama, kad menstruacijos yra natūrali moters reprodukcinės sveikatos ciklo dalis, tačiau pamirštama, kad jų eiga ir poveikis fizinei bei emocinei savijautai kiekvienai merginai ar moteriai labai skiriasi. Lietuvos sporto universitetas padirbėjo ir sužinojo, kad beveik 93 proc. merginų skausmingas menstruacijas nurodė kaip nedalyvavimo pamokose priežastį. Ne „iš poniškumo“ gi, o dėl kūno savitumo – jis funkcionuoja taip, kaip funkcionuoja, ir ką tu jam padarysi.

Japonijoje egzistuoja „menstruacijų atostogų“ praktika, įtvirtinta darbo teisėje nuo 1947 m., pagal kurią dirbančios moterys turi teisę nedirbti menstruacijų metu. Pastaraisiais metais Japonijos visuomenėje kyla diskusijų dėl poreikio tokias nuostatas perkelti ir į švietimo sistemą – kai kurios mokyklos jau taiko „period leave“ praktiką, kai mokinės, iš anksto pranešusios, gali nedalyvauti fizinio lavinimo pamokose.

2023 m. Ispanija tapo pirmąja Europos šalimi, įteisinusia apmokamas menstruacijų atostogas, kai moterys, patiriančios stiprius mėnesinių skausmus, gali gauti laikino nedarbingumo pažymėjimą. Panašios iniciatyvos svarstomos ir kitose šalyse (Pietų Korėjoje, Taivane, Indonezijoje), o Italijoje bei Prancūzijoje diskutuojama apie šios praktikos įvedimą – kai kurie regionai tai jau taiko. Portugalijoje moterys taip pat jau gali turėti apmokamas nedarbingumo dienas, jei skausmingos menstruacijos yra susijusios su patvirtinta liga.

Tai jei galima moterims – kodėl negalima paauglėms?

Rašoma, kad Suomijoje, Estijoje ir Jungtinėje Karalystėje į šią problemą per sporto pamokas žiūrima lanksčiai. Bet kaip čia pamatuoti tą lankstumą?

Kita vertus, adaptyvus fizinis aktyvumas kai kuriais atvejais gali sumažinti menstruacijų metu patiriamą skausmą. Tačiau kiekvienu atveju poveikis yra individualus ir priklauso nuo daugyyybės veiksnių.

Tai mes apibendrinom.
Taip, menstruacijos yra fiziologinė norma. Bet tai nereiškia, kad visos mergaitės jas išgyvena vienodai. Kažkaip mums atrodo, kad privalomas fizinis aktyvumas – ypač kai menstruacijos sukelia ryškius sveikatos pokyčius, o įstaigose trūksta supratingumo ar tinkamų higienos sąlygų – gali būti diskriminuojantis ir kenkti paauglės sveikatai bei psichoemocinei būsenai. Nemanot?

Parašėm, kad fizinis aktyvumas menstruacijų metu galėtų būti skatinamas kaip galimybė, bet ne traumuojanti prievolė, ir mes manom, kad paauglės turi turėti teisę pasirinkti: dalyvauti, stebėti pamoką ar atsisakyti dalyvauti be papildomo spaudimo ir, svarbiausia, be privalomo medicininio pateisinimo.

19/06/2025

„Gal gali man paaiškinti, kas ta bioidentiška pakaitinė hormonų terapija (PHT)? Kone kasdien ateina konsultuotis. Kas čia per banga tokia?“

Kai panašūs klausimai per dvi savaites atkeliavo net penki, o galiausiai mama, kurios dukra turi rimtų hormoninių sutrikimų, paprašė „bioidentiško“ gydymo, supratom – ši tema atsidurs ir mūsų puslapyje. Likimas mato, neplanavom. PHT ekspertų – pilnas internetas, bet, matyt, šį vieną kartą teks ir mums.

BIOIDENTIŠKA skamba kaip „natūralu“, „ne sintetika“, „iš augalų“, „saugu“, „nekenkia, nes viskas iš gamtos“.
Tik kad... nėra visai taip.

Tie vadinamieji „bioidentiniai natūralūs“ hormonai neturi nieko bendra su nesintetiškumu. Tiksliau, dažniau tai yra nereguliuojamieji kūnui identiški* hormonai. Šiandien jie vis dar nėra patvirtinti – gaminami individualiai ir neturi jokios oficialios medicininės reikšmės. O kai nepatvirtinti, tai – taip sakant – nelabai žinom, kaip ten viskas bus. Ypač, kai reikia saugoti gimdą. Žodžiu, mūsų komanda nerizikuotų. Kuklia mūsų nuomone, „bioidentiška“ dažniau yra reklamos ir rinkodaros terminas.

Pavyzdžiui, „asmeniškai“ gaminamas progesteronas, naudojamas per odą – nepatikima, nepatvirtinta, nesaugu. Progesterono molekulė per didelė rezorbuotis per odą – tad neaišku, kiek ir ko ten organizmas išvis gauna.

Tačiau...

Turime įtarimų, kad „bioidentiška“ dažnai vadinama tai, kas iš tiesų yra reguliuojamoji KŪNUI IDENTIŠKA PHT** – mediciniškai tikslesnis terminas. Tai gydymas hormonais, kurių molekulės CHEMIŠKAI IDENTIŠKOS natūraliai žmogaus organizme gaminamiems hormonams. Gali būti ir „iš augaliukų“, bet SINTETINTA laboratorijoje. Šita PHT – labai mūsų mėgstama. Gerai toleruojama, o jei skiriama tinkamai, žiūrėk, nauda gerooookai didesnė nei galima rizika.

Bet – efektyvumas ir saugumas priklauso nuo formos, dozės ir skyrimo būdo.

Lietuvoje turime šiuos reguliuojamosios KŪNUI IDENTIŠKOS hormonų terapijos variantus:
🟨 Estrogenas per odą – patikima ir įrodyta***.
🟨 Progesteronas gerti – labai prašom. Gal net nuotaiką ar miegą pagerins.
🟨 Progesteronas į makštį – NEPATVIRTINTA pakaitinei hormonų terapijai. Gimdą apsaugoti gal ir galėtų, bet tyrimų mažai, jų imtis – menka, ilgalaikio poveikio irgi niekas netyrė. Dažnai skiriamas po pagalbinio apvaisinimo ar nėštumo metu, kai trumpėja gimdos kaklelis.

Instagramas ar Facebookas – ne konsultacija. Informaciją aptarkite su specialistu, dirbančiu šioje srityje.

* Non-regulated body-identical hormone therapy (non-rBHT)
** Regulated body-identical hormone therapy (r-BHT)
*** Tik paskyrus specialistui

1. BMS-ConsensusStatement-Bioidentical-HRT-MARCH2024-A.pdf - https://cutt.ly/srWRo3l9

2. AMERICAN ASSOCIATION OF CLINICAL ENDOCRINOLOGISTS AND AMERICAN COLLEGE OF ENDOCRINOLOGY POSITION STATEMENT ON MENOPAUSE-2017 UPDATE – PubMed - https://cutt.ly/7rWRpsbs

3. POESIT recommendations on management of body-identical hormones in menopausal symptoms – PubMed - https://cutt.ly/XrWRpDs8

4. Bioidentical Estrogen for Menopausal Depressive Symptoms: A Systematic Review and Meta-Analysis – PubMed - https://cutt.ly/VrWRpMrM

5. Promotion and marketing of bioidentical hormone therapy on the internet: a content analysis of websites – PubMed - https://cutt.ly/YrWRaqg3

6. Bioidentical hormones for women with vasomotor symptoms – PubMed - https://cutt.ly/7rWRaWok

…ir dar daugiau.

28/05/2025

„Turint omenyje, kokius didelius finansinius, galų gale ir koleginius interesus šis klausimas liečia, negalėjimas pasakyti, kokia yra tiesa, meta šešėlį ant...draugijos”, – rašo žurnalistė TOP tema – „dėl makšties procedūrų lazeriu gydant šlapimo nelaikymą, makšties atjauninimą, drėgnumo, stangrumo atkūrimą”.

Šešėlis, koleginiai interesai, finansai…rimtai...? Visada buvome ir esame socialiai atsakingi, tad traukti kardą, dėmesiui atkreipti, mūsų atveju – absoliučiai nevertos pastangos. Bet gal to moko žurnalistų universitetai.

Anyway, klausimas skambėjo taip:

„Šita tema susidomėjau dėl duomenų, kurie verčia stipriai abejoti deklaruojamu šių procedūrų efektyvumu. Kaip žinoma, lazerinis šlapimo nelaikymo gydymas, makšties atjauninimas yra aktyviai reklamuojami įvairiose klinikose žadant efektingus rezultatus, tačiau pasigilinus situacija rodosi kitokia. Teikiu keletą šaltinių*, kurie privertė suabejoti tokių procedūrų efektu ir kelia klausimą, ar pagrįstai žadinami moterų lūkečiai”.

Tai prašom, nesunku gi.

„Pastaruoju metu literatūroje atsiranda preliminarių tyrimų, kurių duomenimis, CO2 ir (ar) kitų tipų lazerio procedūros galėtų turėti teigiamą poveikį tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, mažinant dubens skausmą po gimdymo, skausmą lytinių santykių metu, makšties sausumą, niežulį ar deginimą, tačiau, norint pagrįstai taikyti šį metodą klinikinėje praktikoje, reikalingi didesnės imties kohortiniai tyrimai, vertinantys ir ilgalaikius rezultatus, tad šiuo metu šios išvados negali būti laikomos pakankamu pagrindu plačiam taikymui klinikinėje praktikoje.

Kaip ir Jūsų minimų tarptautinių organizacijų, taip ir mūsų pozicija yra skatinti atsargų požiūrį į lazerinių makšties procedūrų taikymą, nes:
🔵 šiuo metu nėra pakankamai aukštos kokybės klinikinių tyrimų, pagrindžiančių šių procedūrų efektyvumą ir ilgalaikį saugumą;
🔵 kai kuriais atvejais galimos komplikacijos, tokios kaip skausmas, randėjimas, makšties pažeidimai ar nudegimai, lėtinis arba pasikartojangtis skausmas bei skausmas lytinių santykių metu.

Rekomenduojame, kad šias procedūras taikančios privačios klinikos bei jose dirbantys specialistai laikytųsi atsargumo principo bei užtikrintų, kad:
🔵 komercinių paslaugų teikimas neprieštarautų mokslu grįstos medicinos principams;
🔵 būtų prisiimama atsakomybė už saugų ir etišką procedūrų taikymą;
🔵 pacientės būtų išsamiai, sąžiningai ir suprantamai informuotos apie procedūrų pobūdį, galimas rizikas ir alternatyvius gydymo metodus.

Patiksliname, kad GALIME IR TEIKIAME EKSPERTINĘ NUOMONĘ įvairiais sveikatos priežiūros klausimais, tačiau neturime teisinės galios reglamentuoti, patvirtinti ar uždrausti gydymo metodų ar procedūrų taikymo gydymo įstaigose. Tai priklauso Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kompetencijai, kaip numatyta Lietuvos sveikatos sistemos įstatyme (Nr. I-552), kuriame nurodyta, kad SAM atsako už sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, standartizavimą ir priežiūrą.

Tikimės, kad ši informacija prisidės prie objektyvaus ir įrodymais grįsto visuomenės informavimo.

Pagarbiai …”

*Laser devices for vaginal rejuvenation: effectiveness, regulation and marketing - https://cutt.ly/0rvNg9KG

European Board and College of Obstetrics and Gynaecology (EBCOG)
position statement on the use of laser vaginal devices for treatment of
genitourinary syndrome of menopause, vaginal laxity, pelvic organ
prolapse and stress urinary incontinence - https://cutt.ly/CrvNhi8h

Gimdos kaklelis

07/04/2026

25/02/2026

01/01/2026

24/11/2025

15/10/2025

11/09/2025

30/07/2025

19/06/2025

28/05/2025

Address

Website

Alerts

Contact The Practice

Shortcuts

Share

Category