07/04/2026
Į kabinetą įkiša nosį administratorė, laikydama telefoną rankoje.
„Jums skambina profesorius Y. Sako, kad šiuo metu konsultuoja kažkokią Jūsų pacientę ir jam reikia „tuojau pat“ pakalbėti. Galit?“
Kolegos dažnai aptaria ir konsultuojasi, ypač, kai liga neaiški, klampi, sudėtinga, reikia suderinti skirtingų vaistų poveikį ir dar dėl daug ko – viskas dėl jūsų, mieli pacientai. Net nesuabejojam, kad šis kartas irgi bus toks pats.
Ogi bet tačiau.
Net „labas“ nespėjam ištarti, kai paaiškėja, kad esame niekam tikę specialistai, neturintys jokio supratimo nei apie ligas, nei apie jų gydymą, atsiuntę pacientę kvailai konsultacijai. „Fakto“ apie mūsų nesupratimą konstatavimą seka pasiūlymas „pasiskaityti knygutes“ kartu su rekomendacija negaišinti asmenybės laiko su visokiomis nesąmonėmis. Tai, kad pacientei asmenybės kolega jau buvo atlikęs invazinį tyrimą, kurio išvadose endometriozės diagnozė irgi paminėta, asmenybė sumenkina, nes jau tą „veikėją“ tai žino kuo puikiausiai ir neprivalo reaguoti į visokias ano sapaliones.
Vyšnia ant torto:
„Aš jau N metų dirbu ir dar nei karto nemačiau šitos ligos!“
Nesugalvojam, kokį emoji čia dabar įdėti.
Na, mes irgi niekada gyvenime nematėme, kaip „gyvai“ atrodo Ebolos viruso liga. Ir poliomielito. Arba Kreicfeldo–Jakobo. Arba juodligės. Net difterijos, ko gero. Nes tiesiog ne tą sritį gydom, o gal dirbam ne toje geografinėje zonoje. Bet, sere, tai nereiškia, kad tokios ligos visai neegzistuoja.
Kuo nuoširdžiausiai bandome išlikti ramūs, nors visa žmogiškoji prigimtis ir pirmapradė karingoji emocija net pašėlo iš noro susigrumti žiniomis su visa išmanančiu, draugiškai nusiteikusiu profesoriumi dėl visko – ligų etiopatogenezės, etikos, bendravimo kultūros, galų gale pasiūlyti pavartyti bent TLK-10-AM, jei jau praleido endometriozės paskaitą universitete.
Tačiau tik įsikandame į liežuvius ir paprašome, kad savo išvadas, rekomendacijas ir pamąstymus surašytų raštu. Ką pagalvojom tyliai, nes gi žmonės vis tik esam, nutylėsim.
Yra ligos, kurios yra „slaptos“ ir dėl to diagnozuojamos vėlai. Bet yra ligos, kurios turi aibę skausmingų simptomų ir apraiškų, o jas diagnozuoti vis tiek kartais užtrunka iki 10 metų, o kartais ir ilgiau. Nors ši liga patvirtinama gana dažnai, tačiau diagnozės įrašas kartais atsiranda tik aplankius iki 5–10 gydytojų per ne vienerius metus.
Endometriozė nėra nei vėžys, nei mirtina, bet gali išvarginti nevaikiškai. Ji būna ne tik gimdoje, gimdos kaklelyje ar kiaušidėse – ji gali būti žarnyne, šlapimo pūslėje, pilvaplėvėje, diafragmoje, kartais net plaučiuose ar operacinių randų vietose. Ji gali pasislėpti ten, kur mažiausiai tikiesi ją rasti. Tada prašai kitų specialistų pagalbos.
Ir dar ji dažniausiai labai skauda.
Apie bendravimo etiką gal pakalbėsim kitą kartą. Šį kartą pakomentuosim tik tiek: aukščiausias specialybinės brandos laiptelis įveikiamas tada, kai gydytojas suvokia, ko nežino, ir tas spragas sąmoningai pildo.
Kovas buvo endometriozės žinomumo mėnuo.
Ji diagnozuojama vienai iš dešimties moterų.
Žarnyne – maždaug kas dešimtai iš jų.
1. Factors contributing to the delayed diagnosis of endometriosis—a systematic review and meta-analysis - https://bit.ly/48xxkHE
2. Prevalence, diagnostic delay and economic burden of endometriosis and its impact on quality of life: results from an Eastern Mediterranean population - https://bit.ly/4sPKb05
3. Kauno klinikų operacija: Rasos kelias į gyvenimą be skausmo - Delfi sveikata - https://bit.ly/4mlVPxq