Gimdos kaklelis, Kaunas (2025)

24/11/2025

Nesam jokie sukčiuvienės, bet beveik gaunasi, kad truputį pamelavom. Tokį mažą truputuką.

Nes nu nežinojom gi dar tada...

Sakėm, kad gimdos kaklelio vėžiniams pokyčiams atsirasti REIKIA LAIKO.

Kad pirmiausia reikia užsikrėsti žmogaus papilomos virusais (kas yra labai nesunku), tada tie virusai turi ilgai tūnoti organizme, ir tik tada, po kokių 10-20 metų (rečiau kartais anksčiau ir neretai – dar vėliau), atsiranda vėžiniai pokyčiai.

Dar sakėm, kad kai kurios infekcijos – pavyzdžiui ŽIV, herpes virusas, chlamidijos, hepatitai - silpnina imunitetą ir (arba) sukelia uždegimą, todėl žmogaus papilomos virusai (ŽPV) gali išlikti ilgiau, o ikivėžiniai pakitimai ir vėžys atsirasti greičiau.

Bet apie COVID- 19 nekalbėjom. Ir niekaip to „kovido“ nesiejom su ŽPV.

O žmonės, štai, ryšių paieškojo.

Ištyrė beveik PENKIS MELEJONUS moterų (Lietuvoje tiek žmonių net nėra, ką jau kalbėti apie tokį skaičių moterų), kurioms iki tyrimo nebuvo diagnozuotas joks ŽPV sąlygotas vėžys ir jos nebuvo skiepytos nei nuo ŽPV, nei nuo COVID-19 infekcijų.

Tada driokstelėjo:
Moterys, kurios tiriamuoju laikotarpiu sirgo COVID-19, per trejus metus turėjo beveik DVIGUBAI DIDESNĘ RIZIKĄ susirgti šiais vėžiais:
▪️ gimdos kaklelio,
▪️ makšties,
▪️ vulvos,
▪️ išangės ir
▪️ burnaryklės.

PER TREJUS METUS.

BUM.

Kai susergame „kovidu“, organizmas išskiria daug uždegiminių medžiagų, vadinamų citokinais. Jų būna tiek daug, kad imuninė sistema „perdega” ir pavargsta. Nuo to perdegimo ją bando gelbėti tam tikri baltymai, kurie pagalbą supranta kaip imuniteto slopinimą – „mielasis, tau būtinai reikia pailsėti“. Reziumė - ląstelės, kurios paprastai naikina virusus ar vėžines ląsteles, pradeda veikti silpniau arba visai priešo nepuola. ŽPV darbeliams taip atveriami visi keliai.

Kaip ir realiame gyvenime – perdegimas visada yra blogai.

Ar vakcinacija būtų padėjusi?

Kol kas palauksim tyrimų.

Bet jei reikėtų spėti, sakytume „greičiausiai taip“.

SARS-CoV-2 infection heightens the risk of developing HPV-related carcinoma in situ and cancer - http://bit.ly/4potPt5

15/10/2025

„Ne visi šalutinius poveikius registruoja, o jiems įvykus, viskas nurašoma gyvenimui“, – rašo mums skaitytojos, kalbėdamos tiek apie vaistų, tiek apie vakcinų galimas nepageidaujamas reakcijas.

Ir čia verta trumpam sustoti.

Šalutinis poveikis ir nepageidaujama reakcija nėra tas pats.

Šalutinis poveikis (angl. side effect) – tai papildomas, dažniausiai jau žinomas ir aprašytas poveikis, kuris gali pasireikšti vartojant vaistą. Dažniausiai jis būna lengvas ir praeinantis (pvz., mieguistumas, pykinimas, burnos džiūvimas ir kt.).

Nepageidaujama reakcija (angl. adverse reaction) – tai rimtas ar netikėtas poveikis, kuris kenkia sveikatai. Jis turi būti praneštas ir užregistruotas (pvz., stipri alerginė reakcija, bėrimas, dusulys, kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimai ir kt.).

Mokom specialistus, kad registruotų.

Ar daro?

Na, kas čia dabar pasakys... manytume, kad pasitaiko, jog kai kurios reakcijos tiesiog lieka neužfiksuotos – dėl skubėjimo, užimtumo ar paprasčiausiai todėl, kad atrodo „ne taip jau rimta“. Bet kokiu atveju, visada turbūt pirmiausia sprendžiami gyvybės klausimai, o registracija tampa „kada nors vėliau“. Vis tik, jei neužfiksavome mes, tą galite padaryti ir jūs, sistema tą leidžia
(http://bit.ly/48o5v5v)

O dabar apie tai, kodėl informacija vaisto informaciniame lapelyje yra patikima.

Iki kol vaistinis preparatas pasiekia rinką, jis turi praeiti visą eilę etapų. Kuriant ar tiriant vaistus/vakcinas, visada turi būti laikomasi Gerai klinikinei praktkai (GKP/GCP) keliamų reikalavimų.

IT‘S A MUST.

Nuo idėjos iki vaisto/vakcinos* patekimo į rinką vidutiniškai praeina 10-15 metų. Tai yra ilgas ir sudėtingas procesas:
1. Identifikuojamas taikinys (liga). Kuriami ligos ar biologinių procesų modeliai.
2. Atrandama medžiaga, turinti pageidaujamą biologinį ar farmakologinį aktyvumą.
3. Ikiklinikinė fazė. Tyrimai atliekami laboratorijose ir su gyvūnais.
4. I ir II fazės klinikiniai tyrimai. Juose dalyvauja nuo 20 iki 100 sveikų savanorių.
5. III fazės klinikiniai tyrimai. Juose dalyvauja tūkstančiai pacientų, sergančių tiriamąja liga. Vakcinų atveju – dalyvauja tūkstančiai sveikų savanorių, kuriems siekiama įvertinti imuninį atsaką ir apsaugos veiksmingumą nuo tam tikro infekcinio sukėlėjo.
6. Registracija.
7. IV fazės klinikiniai tyrimai. Jie vyksta po registracijos visą vaisto/vakcinos gyvavimo laiką – stebimas saugumas, veiksmingumas, sąveika su kitais vaistais.

Visą šį procesą prižiūri ir kontroliuoja tarptautinės agentūros: FDA, CDC, EMA, o Lietuvoje – VVKT**.

Tad jei „netyčia“ vienas ar kitas jau žinomas šalutinis poveikis liko neužregistruotas – statistikos tai neiškreips. Yra dar ir ligų bei nepageidaujamų reakcijų registrai, ir jei jie pildomi, pasikartojantis reiškinys vis tiek „išlįs“.

*COVID-19 vakcinos rinką pasiekė greičiau, bet mRNR technologija nėra nauja.
Ji buvo tiriama jau nuo 1990-ųjų, daugiausia onkologijos ir virusologijos srityse.
Klinikiniai tyrimai vyko pagal GCP reikalavimus. Procesas buvo greitas, nes kai kurios fazės buvo vykdomos paraleliai.

**FDA (Food and Drug Administration, JAV Maisto ir vaistų administracija) – vertina ir patvirtina vaistų, vakcinų bei maisto produktų saugumą ir veiksmingumą Jungtinėse Valstijose.

CDC (Centers for Disease Control and Prevention, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai) – stebi infekcijų plitimą, analizuoja sveikatos duomenis ir teikia rekomendacijas visuomenės sveikatai.

EMA (European Medicines Agency, Europos vaistų agentūra) – koordinuoja ir vertina vaistų bei vakcinų saugumą visoje Europos Sąjungoje.

VVKT (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba) – Lietuvos institucija, atsakinga už vaistų, vakcinų ir medicinos produktų priežiūrą, registraciją bei nepageidaujamų reakcijų stebėseną.

11/09/2025

Viską suprantam. Arba beveik viską. Arba bent jau labai stengiamės.

Suprantam, kad gali būti sunku suvokti sakomą diagnozę.

Suprantam, kad nerimas, baimė ir nežinia trukdo ne tik išgirsti, bet ir apsispręsti.

Suprantam, kad kartais kalbam visiškiai nesuprantamai.

Bet - pardon auer liatin frenč.

Kai „aš ne gydytojas, iš kur aš galiu žinoti“ atsiranda dėl noro „paauklėti“ ar „patikrinti“ mūsų žinias, tada jau kyla noras pasisakyti. Ypač, kai esmi užknisti darbo krūviu, skaičiavimas iki tūkstančio sudirgusių sinapsių smegenyse nenuramina, o nuovargis būna paspaudęs cinizmo mygtuką. O kam nebūna?

Už sveikimą yra atsakinga visa komanda, kurioje pagrindinis darbų prižiūrėtojas - pacientas. Tad jei nepadėsit suprasti, kas vyksta su jūsų kūnu, gerų rezultatų lauksim ilgai. Beveik tiek ilgai, kaip vizito pas gydytoją.

„iš kur aš galiu žinoti...
.. kur man skauda... .. ar pasikeitė skausmas..... koks tas skausmas..... kas man geriau..... kada atsirado bėrimas..... kaip ta širdis plaka..... ar vaistai tinka..... ar dieta veikia..... kaip patempiau raumenį..... kurie simptomai svarbūs..... kada viskas prasidėjo..... ar mėlynė didėja..... kaip TEN turi atrodyti... ..ką aš žinau..... aš juk ne gydytojas (-a)“

Ir mieliausias EVER:
NEKLAUSINĖKIT, JUK VISKAS ESVEIKATOJE PARAŠYTA.

Tai mes eisim skaityti VISĄ eSVEIKATĄ, o jūs, tuo tarpu, registruokitės sekančiam viztui.

Nes kol VISKĄ perskaitysim - pokalbiui su tamsta laiko ir nebeliks.

Sekantis.

30/07/2025

Kažkada, senų senovėje, kai dar ėjome į mokyklą, būdavo didžiausia tragedija, jei menstruacijos sutapdavo su fizinio lavinimo pamoka. Ir ne tiek dėl skausmo, kurį dažna patirdavo („neverkšlenk, visoms taip būna“), kiek dėl to, kad nu problemytė – tiek menstruacijų higiena, tiek nuolatinis siaubas, kad jei nutekės per kelnes, apturėsi nemenką stigmatizacijos gėdą.

Pasirodo, menstruacijų problemytės gyvuoja net ir praėjus „šimtui“ metų nuo mūsų eros.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga atsiuntė klausimą, kurio viena sudedamųjų dalių buvo: ar, mūsų nuomone, turėtų būti sudaromos galimybės atleisti mergaites nuo fizinio ugdymo pamokų menstruacijų metu individualiais atvejais? Pasirodo, kai kur mokyklose šitos problemos vis dar egzistuoja. Ar tai dėl įtarimų išsisukinėjimu („tik nesakyk, kad ir vėl mėnesinės“), ar dėl aklo užsispyrimo ir „vidaus tvarkos taisyklių“ („kas čia bus, jei visos dėl mėnesinių ant suoliuko sėdės?“), ar dėl empatijos trūkumo („o aš noriu atostogų, nes man barzdą reikia skusti kasdien“), o gal ir dėl žinių apie reprodukcinės sveikatos fiziologiją stokos („dar ne taip skaudės, kai gimdysi“).

Tikrai žinome, kad dalis mokyklų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje taiko „tėvų raštelio“ praktiką. Kitos reikalauja medicininių išrašų, o kai kur merginos apskritai priverstos dalyvauti, nepaisant savijautos.

Tai vat, dabar – dėmesio.

Visame pasaulyje menstruacijų sukeltą skausmą patiria iki 90 proc. paauglių merginų. Kitas menstruacijų metu pykina, jos jaučia bendrą silpnumą, alpsta, viduriuoja, yra ypač emociškai labilios, o kai kurioms kraujavimas būna toks gausus, kad po kiekvienų menstruacijų geležį reikia valgyti šaukštais.

Tai – ar reikia reaguoti?

Akcentuojama, kad menstruacijos yra natūrali moters reprodukcinės sveikatos ciklo dalis, tačiau pamirštama, kad jų eiga ir poveikis fizinei bei emocinei savijautai kiekvienai merginai ar moteriai labai skiriasi. Lietuvos sporto universitetas padirbėjo ir sužinojo, kad beveik 93 proc. merginų skausmingas menstruacijas nurodė kaip nedalyvavimo pamokose priežastį. Ne „iš poniškumo“ gi, o dėl kūno savitumo – jis funkcionuoja taip, kaip funkcionuoja, ir ką tu jam padarysi.

Japonijoje egzistuoja „menstruacijų atostogų“ praktika, įtvirtinta darbo teisėje nuo 1947 m., pagal kurią dirbančios moterys turi teisę nedirbti menstruacijų metu. Pastaraisiais metais Japonijos visuomenėje kyla diskusijų dėl poreikio tokias nuostatas perkelti ir į švietimo sistemą – kai kurios mokyklos jau taiko „period leave“ praktiką, kai mokinės, iš anksto pranešusios, gali nedalyvauti fizinio lavinimo pamokose.

2023 m. Ispanija tapo pirmąja Europos šalimi, įteisinusia apmokamas menstruacijų atostogas, kai moterys, patiriančios stiprius mėnesinių skausmus, gali gauti laikino nedarbingumo pažymėjimą. Panašios iniciatyvos svarstomos ir kitose šalyse (Pietų Korėjoje, Taivane, Indonezijoje), o Italijoje bei Prancūzijoje diskutuojama apie šios praktikos įvedimą – kai kurie regionai tai jau taiko. Portugalijoje moterys taip pat jau gali turėti apmokamas nedarbingumo dienas, jei skausmingos menstruacijos yra susijusios su patvirtinta liga.

Tai jei galima moterims – kodėl negalima paauglėms?

Rašoma, kad Suomijoje, Estijoje ir Jungtinėje Karalystėje į šią problemą per sporto pamokas žiūrima lanksčiai. Bet kaip čia pamatuoti tą lankstumą?

Kita vertus, adaptyvus fizinis aktyvumas kai kuriais atvejais gali sumažinti menstruacijų metu patiriamą skausmą. Tačiau kiekvienu atveju poveikis yra individualus ir priklauso nuo daugyyybės veiksnių.

Tai mes apibendrinom.
Taip, menstruacijos yra fiziologinė norma. Bet tai nereiškia, kad visos mergaitės jas išgyvena vienodai. Kažkaip mums atrodo, kad privalomas fizinis aktyvumas – ypač kai menstruacijos sukelia ryškius sveikatos pokyčius, o įstaigose trūksta supratingumo ar tinkamų higienos sąlygų – gali būti diskriminuojantis ir kenkti paauglės sveikatai bei psichoemocinei būsenai. Nemanot?

Parašėm, kad fizinis aktyvumas menstruacijų metu galėtų būti skatinamas kaip galimybė, bet ne traumuojanti prievolė, ir mes manom, kad paauglės turi turėti teisę pasirinkti: dalyvauti, stebėti pamoką ar atsisakyti dalyvauti be papildomo spaudimo ir, svarbiausia, be privalomo medicininio pateisinimo.

Address

Kaunas
LT-50161

Website

https://www.gimdoskaklelis.lt/

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Gimdos kaklelis posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Gimdos kaklelis:

Gimdos kaklelis