Massage Message by Eglė

21/10/2025

16/10/2025

Pėdos atlieka labai svarbų vaidmenį žmogaus laikysenai ir visai kūno biomechanikai. Nors dažnai apie jas susimąstome tik tada, kai jaučiame skausmą ar nuovargį, iš tiesų pėdos yra viso kūno atramos ir judėjimo pagrindas.

Pėdos yra pagrindinis atramos taškas, kai stovime, vaikštome ar bėgame. Jos tolygiai paskirsto kūno svorį tarp kulnų, padų ir pirštų. Netolygus svorio paskirstymas (pvz., dėl plokščiapėdystės ar aukšto skliauto) gali sukelti laikysenos disbalansą.

👣 Taisyklinga laikysena priklauso nuo to, kaip pėdos sąveikauja su žeme.
👣 Jei pėdos nukrypsta į vidų (pronacija) ar išorę (supinacija), keičiasi kelių, klubų ir stuburo padėtis.
👣 Ilgainiui tai gali sukelti stuburo iškrypimus, kelio ar nugaros skausmus.

Pėdos raumenys ir sausgyslės yra susiję su kelių, klubų ir nugaros raumenimis. Jei pėdos silpnos ar netaisyklingai funkcionuoja, visoje grandinėje atsiranda kompensacijos, dėl kurių pakinta laikysena ir judesiai tampa mažiau efektyvūs.

Taip pat, pėdose yra daugybė jutimo receptorių, kurie smegenims perduoda informaciją apie kūno padėtį erdvėje. Tai padeda išlaikyti pusiausvyrą ir koordinaciją. Silpnas pėdų jutimas (pvz., dėl netinkamos avalynės ar mažo judrumo) gali sutrikdyti kūno stabilumą.

🦶Reguliarios pėdų stiprinimo mankštos (pvz., vaikščiojimas basomis, pusiausvyros pratimai, masažai) padeda:
• Pagerinti laikyseną,
• Sumažinti stuburo bei kelių apkrovą,
• Užkirsti kelią plokščiapėdystei ir kitoms problemoms.

15/10/2025

Greito rezultato iliuzija: pokalbis apie kantrybę sveikstant

Mūsų pirmas pokalbis netikėtai sulaukė didelio jūsų susidomėjimo. Pagalvojome, kad turime tiek bendrų profesinių temų, tad tęsiame :)
Šį kartą su mano žmona Anna Vinkovskiene (psichologe-psichoterapeute) kalbamės apie tai, kodėl žmonės taip dažnai nori greitų rezultatų – tiek gydydami fizinį skausmą, tiek tvarkydamiesi su psichologiniais sunkumais. Kūnas ir psichika gyja lėtai – per sąmoningumą, pastangas ir laiką. Bet atrodo, kad kantrybė, kai kalbame apie savo sveikatą, tapo retenybe.

Anna: Dažnai girdžiu iš klientų: „Nebenoriu taip jaustis.“ Ir po kelių minučių – „Tai kiek laiko tai truks? Bent pusmetį, einant kiekvieną savaitę?“ Ir nors klausimas visiškai natūralus, jis atskleidžia kažką giliau – tą mūsų visų norą, kad skausmas ar diskomfortas praeitų čia ir dabar. Tu, man atrodo, su tuo susiduri lygiai taip pat?

Aš: Taip, beveik kasdien. Žmonės ateina su nugaros, pečių ar kelių skausmais ir tikisi, kad po vienos procedūros viskas dings. Bet juk kūnas taip neveikia. Tie skausmai kaupėsi metų metus – dėl įpročių, netaisyklingų judesių, streso. Nugarą „susuka“ ne vienas neteisingas judesys, o visas gyvenimo būdas. Tad norint tikro pokyčio, reikia laiko, pastangų ir kantrybės.

Anna: Psichikoje tas pats. Žmonės metų metus gyvena tam tikrame mąstymo, elgesio ar reagavimo modelyje – pavyzdžiui, nuolat save menkina, bijo pasakyti „ne“, jaučiasi nepakankami. Ir kai po kelių pokalbių dar niekas labai nepasikeičia, dažnai primenu, kad tai tik pradžia – svarbiausi dalykai keičiasi lėtai. Automatinės reakcijos nesikeičia per savaitę – jos giliai įaugusios.

Aš: Būtent. Dažnai matau, kaip žmogus net nejaučia, kaip sėdi, kaip pasilenkia, kaip lipa iš automobilio. Visus šiuos judesius darome automatiškai – net jei jie netaisyklingi ar net žalojantys. Mes tiesiog taip pripratom. Ir kai gydant skausmą žmogus pradeda kreipti dėmesį į savo kūną – kaip juda, kaip stovi, kai pradeda stebėti ir po truputį koreguoti judesius, tada prasideda tikras pokyčio procesas. Ateina pokyčio pradžia.

Anna: Psichologijoje kalbame apie sąmoningumą. Man darbe svarbiausia, kad žmogus išmoktų pastebėti save – ką jaučia, kaip reaguoja, kas su juo vyksta viduje. Kai jis pradeda tai pastebėti, pokytis jau prasideda. Emocinis raumuo, kaip ir fizinis, stiprėja tik per laiką.

Aš: Ir man atrodo, kad čia didžiausia problema – kantrybės trūkumas. Žmonės priprato prie greitų sprendimų: paspaudi mygtuką – yra rezultatas. Bet žmogaus kūnas ir psichika taip neveikia. Jie gyja lėtai. Kartais sakau klientams: „Jeigu skausmą kaupėt dešimt metų, tai nenuostabu, kad jam prireiks bent kelių mėnesių išsisklaidyti.“

Anna: O pastebėjai, kad kai ūmus skausmas praeina, dažnai dingsta ir motyvacija tęsti kelią link pokyčio? Tarsi pagrindinis tikslas buvo tik numalšinti simptomą, o ne iš tiesų pasirūpinti savimi. Kai nebejaučiame diskomforto, atrodo, kad viskas susitvarkė, nors iš tiesų kūnas tik trumpam atsikvėpė. Tada žmogus nepastebimai grįžta prie senų, įprastų reakcijų. Ir taip einame tais pačiais ratais.

Aš: Taip būna labai dažnai. Kai skauda – visi pasiruošę keistis. Bet kai pagerėja, vėl atsiranda šimtai „svarbesnių“ dalykų: darbas, reikalai, rūpesčiai. Ir kūnas vėl lieka paskutinėje vietoje. O juk čia viskas remiasi į kantrybę – be jos kūne pokytis neturi laiko įsitvirtinti.

Anna: Man tai primena dietas. Žmonės pradeda su didžiuliu entuziazmu, laikosi dvi savaites, nemato greito rezultato – ir meta. „Man neveikia“, sako. Bet juk esmė – ne trumpalaikė pastanga, o nuoseklus procesas. Tas pats su psichika: jei nori ilgalaikio pokyčio, turi būti pasirengęs eiti visą kelią, ne tik jo pradžią.

Aš: Visi pokyčiai reikalauja įdirbio. Nesvarbu, ar tai raumuo, ar emocija. Ir man atrodo, kad svarbiausia žmogui suprasti – specialistas ne „pataisys“, jis tik padės. Bet visą darbą už save turi padaryti pats.

Anna: Ir turbūt tame slypi didžiausia brandos dalis – kai žmogus prisiima atsakomybę už savo sveikatą, tiek kūno, tiek emocijų. Nes kai pradedi rūpintis savimi ne iš baimės, o iš pagarbos – tada pokyčiai tampa tikri.

Aš: Tikri ir ilgalaikiai. Nes sveikata – tai ne vien rezultatas, tai gyvenimo būdas.

Anna: Tai kitą kartą pasikalbėsim apie atsakomybę?

09/10/2025

Dovana, kuri vertinga, ir visiems patinka! Parašyk 📩

19/09/2025

ŠIE FAKTAI APIE PUSRYČIUS GALI IŠGELBĖTI TAVO HORMONUS.

Apklausos rodo, kad maždaug trečdalis žmonių nevalgo pusryčiu per pirmą valandą nuo atsikėlimo. Kodėl pusryčiai yra toks SVARBUS dienos valgis norint išsaugoti hormonų balansą?
PUSRYČIAI – tai ne tik energija tavo dienai, bet ir vienas svarbiausių žingsnių palaikant SKYDLIAUKĖS bei virškinimo sistemos sveikatą!
Ar žinojai, kad tavo kūnas ryte labiausiai laukia ne kavos, o maistinių medžiagų energijai gaminti?
Ryte išsiskiria šie hormonai:
1. KORTIZOLIS (streso hormonas)
. Natūraliai pasiekia piką tarp 6–8 val. ryto.
. Jo funkcija – pažadinti kūną, mobilizuoti energiją.
. Jei tuo metu negauni maistinių medžiagų, kortizolis „ima“ baltymus iš raumenų, kad gautų gliukozės. Ilgainiui tai alina skydliaukę ir antinksčius.
2. INSULINAS
. Reaguoja į pirmą valgį.
◦ Pusryčiai padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje po nakties bado. Jei maisto nėra, insulino svyravimai gali tapti chaotiški, o tai skatina alkio priepuolius ir nuovargį dienos eigoje, nepavalge pusryčių antroje dienos pusėje galime privalgyti per daug ir netinkamo maisto dėka cukraus svyravimų.
3. SKYDLIAUKĖS HORMONAI (T3, T4)
. Skydliaukė rytą aktyviau dirba, kad užkurti medžiagų apykaitą.
. Jai būtinas degalų signalas iš maisto – kitaip skydliaukė pereina į „taupymo režimą“, lėtėja energijos gamyba, gaminasi atvirkštinis RT3.
4. GHRELINAS („alkio hormonas“)
. Natūraliai pakyla ryte, kad primintų – laikas pavalgyti.
◦ Jei ignoruojame šį signalą, jis ilgainiui sutrinka, o tai gali lemti nereguliarų apetitą, persivalgymą vakare.
5. LEPTINAS („sotumo hormonas“)
. Rytinis valgymas padeda jam tinkamai susireguliuoti.
◦ Jei leptinas disbalanse, organizmas sunkiau suvokia, kada jau gana, todėl didėja rizika persivalgyti.
6. TULŽIES sekreciją reguliuojantys hormonai – cholecistokininas (CCK)
💡 Mažai žinomas faktas: kai valgome pusryčius, aktyvuojame ir tulžies pūslę. Ryte ji natūraliai pradeda išsiskirti – laukia signalo iš maisto, kad išlietų. Jei pusryčius praleidžiate, tulžis užsistovi, gali susidaryti „tiršta“ tulžis, pablogėja riebalų ir riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E, K) įsisavinimas, o tai reiškia – kenčia ir hormonų gamyba. Tulžis padeda ne tik virškinti riebalus, ji svarbi detoksikacijos sistemos dalis – jeigu ilgai nevalgome ryte, gali atsirasti sunkumas, pilvo pūtimas ar net prasidėti akmenų formavimąsis.

Todėl tinami PUSRYČIAI padeda:
- Subalansuoti cukraus kiekį kraujyje ir apsaugoti nuo staigių energijos kritimų.
- Pagerinti koncentraciją bei nuotaiką visai dienai.
- Palaikyti sveiką skydliaukės funkciją – nes ji jautriai reaguoja į kalorijų trūkumą ir badavimą.
- Suaktyvinti medžiagų apykaitą ir hormonus, atsakingus už sotumą bei energiją.
❌ Kai praleidžiame pusryčius, organizmas patiria stresą – kortizolio lygis kyla, o tai ilgainiui gali trikdyti hormonų balansą.

✅ Rinkis pusryčius, kuriuose yra:
• Baltymai: pvz. kiaušiniai, žuvis, mėsa, ankštinių kultūrų patiekalai.
• Sveikieji riebalai: avokadas, alyvuogės, riešutai, sėklos, kokosų aliejus. Jie duoda signalą tulžiai išsiskirti.
• Lėto įsisavinimo angliavandeniai: daržovės, šakniavaisiai, bolivinė balanda, avižos be glitimo.
• Prieskoniai ir žalumynai: citrina, imbieras, petražolės – papildomai aktyvina tulžį ir gerina virškinimą.

❌ Kokių pusryčių NESIRINKTI? Vienareikšmiškai-saldžių:
Ryte mūsų kūnas jautriausias cukrui. Saldūs pusryčiai (bandelės, dribsniai, sultys, košė su uogiene, blynai):
• Sukelia staigų cukraus šuolį ir kritimą → nuovargis, alkis, nuotaikų svyravimai.
• Trikdo kortizolio balansą, didina streso lygį.
• Nesuteikia reikalingų statybinių medžiagų skydliaukei.
• Neskatina tulžies išsiskyrimo, todėl nukenčia virškinimas.

👉 Atmink: pusryčiai nėra tiesiog valgymas – tai signalas tavo kūnui, kad jis saugus, aprūpintas ir gali veikti visu pajėgumu.
Kokius pusryčiai tavo mėgstamiausi? Pasidalink!

11/09/2025

19/08/2025

Trumpai ir aiškiai apie magnio formas ir poveikį organizmams :)