Lopšelis, Kauno vaikų reabilitacijos ligoninė

22/11/2025

Labai vertiname Tado šeimos pasidalijimą – tai įkvepia ir stiprina mūsų komandos motyvaciją.

22/11/2025

Džiaugiamės, kad mūsų specialistai aktyviai dalyvavo ir prisidėjo prie X-osios LVNA konferencijos organizavimo bei turinio kūrimo.

20/11/2025

Šiandien mūsų istoriniuose "Lopšelio" pastatuose svečiavosi Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos moksleiviai ir jų mokytojai, surengę jaukų ir įkvepiantį koncertą „Spalvos“ 🎶

Skambėjo švelnūs pianino akordai 🎹, jautriai atlikta daina, akordeono ir saksofono duetas. Muzika pripildė salę šilumos, ramybės ir kūrybinės energijos, o mūsų mažieji drąsiai mėgavosi menu ir bendryste.

Esame dėkingi už šį prasmingą apsilankymą. Tokie susitikimai suteikia ligoninei jaukumo, o vaikams, jų šeimoms ir personalui - daug džiaugsmo akimirkų 🌟

18/11/2025

🌿 „Stikliniai vaikai“ – kai vieno vaiko ligos šešėlyje lieka kiti

Vaikų reabilitacijoje dažnai susiduriame su situacijomis, kai vienam iš vaikų skiriama itin daug dėmesio – nuolatinis gydymas, sanatorijos, išvykos į reabilitacijos centrus Lietuvoje ir užsienyje. Kartais gydymas tampa beveik nenutrūkstamas, o kiti šeimos vaikai tuo metu lieka namuose, prižiūrimi artimųjų.

Tokiose šeimose gali augti vadinamieji „stikliniai vaikai“ (glass children) – broliai ir seserys vaikų, turinčių negalią ar lėtinių ligų. Šį terminą pirmoji pavartojo Alicia Maples savo TEDx pranešime (2010 m.), pasakodamas kaip augo su sunkiai sergančia sese ir jautėsi tarsi „permatoma“ – aplinkiniai ją matė, tačiau jos vidinis pasaulis, poreikiai ir jausmai likdavo nepastebėti.

🔹 Kas būdinga šiems vaikams?

Ankstyva branda, atsakomybė ir empatija.

Noras padėti tėvams ir broliui ar sesei, dažnai - savo poreikių sąskaita.

Dažnesnis kaltės, vienišumo ar emocinio nuovargio jausmas.

Ilgainiui vaikui gali tapti sunku pripažinti ir išsakyti savo poreikius, sumažėti savivertė, atsirasti nerimo sutrikimų.

🔹 Ką rekomenduojama daryti?

Kalbėtis su vaikais apie šeimos situaciją ir jausmus.

Skirti individualaus dėmesio kiekvienam vaikui - kad ir nedaug, bet jam vienam.

Padėti vaikams suprasti, kas vyksta su sergančiu broliu ar sese.

Įtraukti į sergančio vaiko priežiūrą ir šeimos rutinas, bet vengti perteklinės atsakomybės.

Specialistams – pastebėti visus šeimos narius, o prireikus pasiūlyti psichologo ar socialinio darbuotojo konsultaciją visai šeimai.

Rūpindamiesi vienu vaiku, nepamirškime tų, kurie tyliai eina šalia. 💛

17/11/2025

💜 Lapkričio 17-oji – Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena 💜

Ši diena – apie prieš laiką gimusius naujagimius ir tuos, kurie lydi juos nuo pirmųjų akimirkų. Diena apie jų šeimas, artimuosius, nerimą, džiaugsmą ir rūpestį. Diena apie medikų komandas, kurių dėka net ir silpniausiųjų išgyvenimas dažnai tampa įmanomu.

Didžiuojamės, kad ir mūsų reabilitacijos specialistų komanda prisideda prie neišnešiotukų gerovės: stebi raidą, pataria, skiria ir taiko ankstyvąją intervenciją kai to reikia. 💜

Šiandien mintimis esame su tais, kuriems lapkričio 17-oji nėra eilinė diena.

14/11/2025

Šią savaitę mūsų Klinikos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo metu klinikos vadovė doc. Indrė Bakanienė pasidalijo įžvalgomis iš NeuroShow 2025 konferencijos, skirtos įvairiems neuroįvairovės aspektams 🌈🧠.

Pagrindinės mintys iš šios konferencijos:

1. Autizmo spektro sutrikimas dažnai lydimas ir aktyvumo bei dėmesio sutrikimo (ADHD), o toks derinys neretai pasireiškia priešingais simptomais.
Pavyzdžiui:
• vaikas gali būti uždaras, bet kartu impulsyviai kištis į kitų pokalbį, pertraukinėti
• siekia naujovių, bet prisirišęs prie tam tikros rutinos
• mėgsta tvarką, bet yra netvarkingas
• pilnas naujų idėjų, bet interesų ratas labai siauras
• mėgsta rutiną, bet dažnai elgiasi chaotiškai, nenuspėjamai.

2. Neuroįvairovė ir lytinė tapatybė 🌿.
Autistiški ir ADHD turintys žmonės dažnai turi kitokią lytinę tapatybę. Tai siejama su kitokiu socialinių normų „skaitymu“ ir stipresniu vidiniu autentiškumo jausmu.

3. Neuroįvairovė – kaip nauja norma? 🤔
Diskusijoje nuskambėjo klausimas: ar neuroįvairovė tampa nauju normos variantu? Autizmo bendruomenė ir ekspertai kategoriškai nesutinka. Daugeliui žmonių neuroįvairovė sukelia realių sunkumų, kurių negali įveikti be pagalbos iš šalies. Teigdami, kad "visi čia neuroįvairūs" nuvertiname jų patirtis ir tam tikra prasme neigiame pagalbos poreikį.

4. Diagnostikos problema: klinikiniai kriterijai keičiasi 🔍.
Autizmo ir ADHD diagnozės iki šiol nustatomos pagal klinikinius požymius, o ne biologinius žymenis. Diagnostiniai kriterijai keičiasi, jie yra tarsi mūsų "susitarimo reikalas". Todėl diagnozė tampa „nestabili“ – priklausoma nuo laikmečio ir požiūrio. Pavyzdžiui, suaugusieji, kuriems šiandien nustatomas autizmas ar ADHD, vaikystėje jos nebūtų gavę, nes požiūris ir diagnostiniai kriterijai buvo kitokie. Ir nėra jokių garantijų, kad po kokių 20-30 metų jų diagnozė nepasikeis, patvirtinus naujus diagnostinius kriterijus. Šiuo metu mokslininkai ieško prieinamų būdų nustatyti autistiškus ar ADHD smegenų požymius pasitelkus EEG ar vaizdinius smegenų tyrimus. 🔬

5. Ar emociniai ir elgesio sunkumai neuroįvairiems žmonėms atsiranda dėl smegenų skirtumų ar neigiamų patirčių? 🌱
Nauji tyrimai rodo, kad kaltos abi priežastys, o daugiausiai "guzų" vaikai gauna mokykloje. Būtina didinti neuroįvairių žmonių atsparumą stresui ir keisti aplinkinių nuostatas priėmimo link.

6. ADHD vieta tarp „neuroįvairovės“ ir „sutrikimų“ 💬.
Diskutuota, ar perkėlus ADHD iš psichikos sutrikimo į neuroįvairovės kategoriją turime atsisakyti medikamentinio gydymo psichostimuliantais. Ar nėra jie skiriami per dažnai, ar tikrai jų ilgalaikis efektyvumas įrodytas pakankamai (ypač autizmo ir ADHD derinių atveju, kai duomenų trūksta).

11/11/2025

🌿 Traumai jautri praktika vaikų reabilitacijoje: įžvalgos po mokymų su Kim Barthel

Mūsų kolegės dalyvavo mokymuose, kuriuos vedė pasaulyje pripažinta traumai jautrios praktikos ekspertė Kim Barthel.

Pagrindinės įžvalgos iš praktinio seminaro:

✅ Reguliacija (gebėjimas nusiraminti) – būtina mokymosi ir raidos sąlyga. Vaikas gali mokytis tik tada, kai jaučiasi saugus. 🌱

✅ Koreguliacija (nusiraminimas per santykį su suaugusiuoju) pirma, savireguliacija – vėliau.
Vaikus nuramina suaugusiojo laikysena, pastovumas, balso tonas, žvilgsnis ir ritmas. Ramus suaugusysis tampa tarsi „raktu“ į vaiko ramybę. 🔑

✅ 90 sekundžių principas.
Suaugusiajam rekomenduojama trumpam sustoti, pastebėti savo kvėpavimą ir kūno pojūčius, prieš reaguojant į sudėtingą vaiko elgesį. ⏱️

✅ Emocijų atpažinimas ir įvardijimas.
Padedant vaikui suprasti savo jausmus, stiprėja jo savireguliacija ir savivoka. 💬

✅ Elgesys – informacija mums, o ne „problema“.
Vaiko elgesys dažnai atspindi vidinę įtampą ar sensorinį jautrumą. 🔎

✅ Sensorinė patirtis – svarbi terapijos dalis.
Pojūčiai, žaidimai, judesiai ir ritmas stiprina savireguliacijos mechanizmus. 🎵

✅ Ribos = saugumas ir aiškumas.
Aiškios ir šiltos ribos mažina nerimą ir padeda vaikui mokytis. ✨

✅ Šeima – pagrindinė vaiko aplinka.
Tėvų emocinis tonas ir elgesio modeliai veikia vaiko nervų sistemos brandą. 🏡

Kodėl tai svarbu reabilitacijoje?

Traumai jautri ir neurobiologiškai pagrįsta praktika mažina vaiko streso reakcijas, didina terapijos veiksmingumą ir stiprina emocinės reguliacijos mechanizmus tiek vaikui, tiek šeimai.

Gijimas prasideda ten, kur yra saugumas, ryšys ir supratimas.

10/11/2025

🎈 Pasidaliname šilta žinute iš mūsų buvusių pacientų

Neseniai gavome laišką nuo Gabijos mamos. Prieš metus jie lankėsi mūsų Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ dėl mergaitės maitinimo sunkumų. Tuo metu Gabijai buvo metai ir du mėnesiai, bet ji valgė tik pieną ir atsisakydavo ragauti kitokį maistą. Problemos sprendimas buvo ilgas: pirmiausia tik keli produktai, tik skystos konsistencijos, tik mažais žingsneliais.
Šiandien, būdama dvejų su puse metų, Gabija valgo viską, lanko darželį ir visiškai atsisveikino su krūtimi. Mama rašo, kad svarbiausia buvo kantrybė ir supratimas, o mūsų specialistų palaikymas suteikė ramybės išlaukti.
💬 „Ačiū, kad palaikėte ir padėjote suprasti, jog mūsų situacijoje padės tik kantrybė.“
— Gabija ir jos mama

🥄 Primename, kad vaikų maitinimo(si) sutrikimai yra dažna ir aktuali problema.
Ją galima įveikti, tačiau tam reikia laiko, nuoseklaus darbo ir tinkamos komandos.
Mūsų įstaigoje dirba specialistų komanda:
• socialiniai pediatrai
• ergoterapeutai
• klinikiniai logopedai
• kineziterapeutai ir kiti, kurie konsultuoja, vertina ir padeda spręsti vaikų maitinimo sunkumus.

🔎 Pagrindinius principus, kaip diagnozuojami ir gydomi vaikų maitinimo(si) sutrikimai, galite rasti mūsų specialistų parengtoje metodikojehttps://www.kaunoklinikos.lt/media/pdf/Maitinimosi%20sutrikimai%20.pdf

Jeigu pastebite, kad jūsų vaikui sunku valgyti, ryti, ragauti naujus produktus ar pereiti į kito amžiaus tarpsniui būdingą maitinimąsi, kviečiame kreiptis. Mes čia tam, kad padėtume.

08/11/2025

Džiugu turėti draugų, kurie palaiko mūsų veiklą. Tokie renginiai labai reikalingi, nes surinktos lėšos leidžia įsigyti tai, ko reikia čia ir dabar, apeinant paraiškas, vizavimus ir specifikacijas, kas neretai užtrunka, o kartais net ir nepavyksta.
Ačiū Pieno tyrimai kolektyvui 🌿💛

Vakar minėjome Pyragų dieną – daug gerų emocijų, skanėstų ir bendrumo!
Kolegos dalijosi savo keptais pyragais, gera nuotaika ir šypsenomis. 🍰
Ačiū visiems, kurie prisidėjo, ypatingai GPT skyriams rajonuose. Kolegų entuziazmas ir kūrybiškumas pavertė dieną tikra švente.
Tokios akimirkos primena, kaip gera dirbti komandoje, kurioje net paprasta diena tampa ypatinga. 💛

Kaip ir kasmet, surinktos lėšos bus perduotos Lopšelis, Kauno vaikų reabilitacijos ligoninė – džiaugiamės galėdami prisidėti prie gerų darbų. 🌿

06/11/2025

🗣️ Vėlyvieji kalbėtojai: kada nerimauti, o kada – tiesiog stebėti?

Kai kurie mažyliai pradeda kalbėti vėliau nei jų bendraamžiai. Jie vadinami vėlyvaisiais kalbėtojais (late talkers).
Tai vaikai, kurių žodynas iki 2 metų yra ribotas (dažniausiai mažiau nei 50 žodžių) ir kurie dar nesujungia žodžių į trumpus sakinius („mama duok“, „noriu dar“ ir pan.).

👶 Ką svarbu žinoti:

Dalis vaikų pradeda kalbėti vėliau, bet visiškai normaliai – paprastai pasiveja bendraamžius iki 3 metų. Tačiau apie 20–30 % vėlyvųjų kalbėtojų reikalinga papildoma pagalba.

🔹 Svarbiausias požymis, kad tai tik vėlyvas kalbėjimo startas, o ne bendros raidos sutrikimas – kitos raidos sritys vystosi įprastai.
Tai reiškia, kad vaikas:
• aktyviai bendrauja gestais, mimika, žvilgsniu;
• supranta, kas jam sakoma („atnešk kamuolį“, „kur meškutis?“);
• domisi žaidimais, žmonėmis ir garsais;
• juda pagal amžių, ropoja, vaikšto, žaidžia įsivaizduojamus žaidimus;
• įsitraukia į bendrą veiklą su tėvais.
Jei visa kita raida normali, vaikas kalba garsais, rodo norus, bet tiesiog vėluoja pradėti kalbėti – greičiausiai jis priklauso „vėlyvųjų kalbėtojų“ grupei.

Tačiau jei kartu pastebimas nepakankamas akių kontaktas, menkas domėjimasis aplinka, nepakankamas kalbos supratimas, judesių raidos vėlavimas – būtina raidos specialisto konsultacija.

👩‍⚕️ Ankstyvas raidos įvertinimas visada naudingas.
Logopedas ar ankstyvosios reabilitacijos specialistas gali įvertinti, ar kalbos vėlavimas yra izoliuotas, ar susijęs su kitu raidos sutrikimu (pvz. autizmu, pažintinių gebėjimų raidos sutrikimu).
Tėvams taip pat suteikiami patarimai, kaip skatinti kalbą kasdienybėje – žaidžiant, kalbant, laukimo momentais, maitinant ar rengiant.

💬 Atminkite: ne visos kalbos vėlavimo priežastys yra raidos sutrikimai, bet kiekvienas vaikas nusipelno įvertinimo ir paramos tuomet kai jos daugiausiai reikia.

📖 Daugiau apie vėlyvuosius kalbėtojus:
• Hanen Centre: Late Talkers – What We Know, and What We Don’t https://www.hanen.org/information-tips/late-talkers-what-we-know,-and-what-we-dont
• Hanen Centre: How to Tell if Your Child is a Late Talker https://www.hanen.org/information-tips/how-to-tell-if-your-child-is-a-late-talker

03/11/2025

🧠 Naujas tyrimas: COVID-19 nėštumo metu gali būti susijęs su didesne vaiko raidos sutrikimo rizika

Masačusetso ligoninės mokslininkai išanalizavo 18 124 vaikų, gimusių Masačusetso sveikatos sistemoje 2020 m. kovą – 2021 m. gegužę, duomenis ir nustatė, kad vaikams, kurių motinos nėštumo metu sirgo COVID-19, dažniau buvo diagnozuojami kalbos, judesių, autizmo spektro ar kiti raidos sutrikimai iki trejų metų amžiaus.

📊 Tyrimo rezultatai:

COVID-19 nėštumo metu sirgo 4,8 % motinų.

Iki trejų metų amžiaus raidos sutrikimai nustatyti 16,3 % vaikų, kurių motinos sirgo COVID-19, ir 9,7 % kontrolinėje grupėje.

Atsižvelgus į kitus veiksnius, vaikams, kurių motinos sirgo COVID-19, raidos sutrikimų tikimybė buvo trečdaliu didesnė.

Didžiausia rizika nustatyta tuomet, kai infekcija pasireiškė trečiąjį nėštumo trimestrą, ypač berniukams.

🔬 Tyrėjai pažymi, kad berniukai apskritai yra jautresni autoimuniniams ir uždegiminiams procesams, o trečiasis nėštumo trimestras – itin svarbus laikotarpis smegenų brandai ir nervinių jungčių formavimuisi. Todėl šiuo metu patirtos infekcijos gali turėti didesnį poveikį smegenų vystymuisi.

Mokslininkai pabrėžia, kad nors absoliuti rizika nėra didelė, COVID-19 infekcija nėštumo metu gali paveikti vaisiaus vystymosi procesus. Svarbu užtikrinti infekcijų prevenciją nėštumo metu ir stebėti vaikų raidą pirmaisiais gyvenimo metais.

Maternal SARS-CoV-2 infection in pregnancy was associated with increased risk of adverse neurodevelopmental diagnoses by age 3 years, with effects most pronounced after third-trimester exposure and in male offspring. These findings highlight the importance of long-term neurodevelopmental monitoring....

31/10/2025

🎃👻 Helovinas Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“! 👻🎃

Šiemet abu mūsų skyriai pasinėrė į tikrą Helovino nuotaiką – sienos, palatos ir koridoriai virto velniškai smagia šventės erdve! 😈🕸️
Darbuotojai pasipuošė velniais, vampyrais ir visokiausiais baisiai linksmiais personažais – buvo smagu matyti mūsų gydytojus, specialistus ir slaugytojas neatpažįstamai pasikeitusius! 🧛‍♀️🧙‍♂️🦹‍♀️

Vaikus džiugino šventiniai renginiai, žaidimai ir šypsenos – juoko ir džiaugsmo netrūko visą dieną! 💫
Pasidalijame keliomis akimirkomis iš šios velniškai linksmos dienos 📸👇