Psichologė Indrė

31/05/2025

Konsultacijos laikas tik ledkalnio viršūnė. Daug iki susitikimo su klientu nematoma, bet svarbu, kad galėtume judėti link pokyčių.📕📒📖⌛️💻

16/05/2025

Apie asmenines ribas. Kodėl nenubrėžus ribų sunku santykiuose?

Ribos santykiuose dažnai terapijoje sutinkama tema. Kiekvienas turime savo patyrimų – apie tai, kaip ribos buvo peržengtos, kaip jas bandėme brėžti, o gal ne...

13/04/2025

Kaunas. Laisvės alėja. 4 metai. Geštalto psichoterapija. Tik faktai, už kurių visa istorija patyrimo, mokymosi ir brangių santykių. Vertingiausia, jog ne tik mokiausi, bet pati patyriau tai su kuo ateina ir mano klientai. Nebijau pasakyti, kad ir aš buvau subyrėjusi ir sunkiai susiklijuodavau žaizdas. Sunku tai išgyventi, bet velnias vertinga.

11/04/2025

Kolegės, puikios terapeutės žinutė

https://www.facebook.com/share/p/1UMwmLExJ2/?mibextid=wwXIfr

Ar žinojote, kad žemesnės kompetencijos žmonės nesugeba suvokti savo ribotumo ir dažniausiai pervertina savo galimybes? Jiems trūksta metakognicijos – gebėjimo suprasti savo žinių ribas, o aukštos kompetencijos žmonės, priešingai, suvokia, kiek dar daug nežino...

Teisuoliškumas ir ekspertiškumas ('aš žinau, kaip turi būti ir tau paaiškinsiu, kaip tau daryti') gali išryškinti puikybės šešėlį, kuris yra persmelktas baimės būti nepakankamu ar nežinančiu.

Abejonė psichoterapijoje mus kreipia į autentišką, žmogišką santykį ir primena mums mūsų ribotumą.
Įdomu tai, jog psichoterapeuto meilė sau (iš esmės, kaip žmogui) ir profesinė abejonė, savo ribotumo suvokimas yra veiksmingiausia klientui!

Nuotrauka iš Dr. Viktoro Keturakio pranešimo 'Ką aš čia darau? Abejojanti Geštaltinė psichoterapija' Lietuvos Geštaltinės psichoterapijos asociacijos konferencijoje.

28/03/2025

Gal pažįstat jausmą kai norisi kaip stručiui įkišti galvą po smėliu. Retai, bet būna tokių dienų. Norėtųsi ištraukti galvą, kai būtų daugiau saulės. Atrodo, savaitė darbe prasidėjo ir baigėsi su sunkiais neatsakytais klausimais. „Kodėl dar neturiu atsakymo? Noriu gauti atsakymą“. Girdžiu klientų išsakytus poreikius, bet atsakymo švarko kišenėje nerandu. Jie dairosi aplink, muistosi ieškodami trūkstamos detalės. Žinau, man tai pažįstama. Kartais susimąstau, kuri dalis sunkesnė: išbūti su klientų sunkiais patyrimais, ar su savo jausmais girdint jų istorijas. Nes neišvengiamai kiekvieno istorijoje daugiau ar mažiau randu ir savęs. Turiu vėl pamatyti save nusivylusią, pasimetusią ir neturinčią atsakymo. Prisimenu keletą metų praleidau nerimaudama, užkišdama nemalonias mintis veiklomis. Dabar vis rečiau aplanko nerimas, nes įpratau pasitikrinti ar stabiliai stoviu ant žemės, ar nepamiršau kvėpuoti. Paprasti dalykai, tačiau veikia. Nors iki to reikėjo ne vienų metų asmeninės terapijos, daug išverktų vakarų, prirašytų užrašų priimti save ir kitus, o labiausiai gyvenimo ribotumus. Arba suprasti, kad klausimai kartais ateina be atsakymų. ❓🙋‍♀️🙋‍♂️

18/10/2024

„Aš noriu žinoti kodėl turiu bendravimo problemų“- girdžiu kliento tiesų teiginį. Jis pasako ko nori, bet veidas išreiškia daugiau. Klientas muistosi, susigraudina, bet staigiai peršoka prie klausimų man. „Ar jūs dirbate su panikos atakomis? Ar dirbot su bendravimo problemomis?“, vis nauji klausimai. Jausdama krūtinėje įtampą atsidūstu. Nėra pati lengviausia konsultacija. Tačiau pagaliau su klientu pasidalinam kaip jaučiamės pirmą kartą susitikę terapijoje. „Ką mes galime padaryti, kad būtų lengviau?“, sureaguoja klientas. Jis žengė žingsnį arčiau manęs. Bent trumpam pastebėjom ir pajautėm kas vyksta čia ir dabar. Pastebiu kaip mano vidinis sunkumas palengvėjo . Kartais kliento emocinis skausmas toks didelis, kad per sunku juo dalintis. Pasidalinimą stabdo ir gėda primenanti nerodyti savo „purvinų“ dalių. Kol klientas nesijaus saugus, bus sunku girdėti save. Net jei atsakyčiau kliento klausimus, vėl ir vėl praeitume pro jo išgyvenamą įtampą terapijoje ir už jos ribų. Gyvenimas nevyksta tiesine logika. O ir klausimai būna be atsakymo. Kažkaip man tai apie patyrimą. 🫂👥

28/09/2024

Dažnai tėvams išmanieji žaislai ar įrenginiai atrodo išsigelbėjimas atsipūsti nuo vaiko priežiūros. Deja, vaiko kalbos vystymuisi neužtenka vaizdų ekrane. Labai naudinga informacija apie vaikų kalbos vystymąsi👶👧
https://www.vdu.lt/lt/suaugusiuju-ir-vaiku-pokalbiai-svarbus-ankstyvajam-kalbos-vystymuisi/?fbclid=IwZXh0bgNhZW0CMTEAAR3trEEU4P8Nm2c5UINB9qB31TWMGw470dggVKb9h_AbFMQOD6e0c4UkSPE_aem_9sqXvzstb6xmHdn9Zm3fBQ

Suaugusiųjų ir vaikų pokalbiai svarbūs ankstyvajam kalbos vystymuisi 2024 Rugsėjo 23 151 Dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros asistentė ir SITTI mokslo darbuotoja Kokybiškas bendravimas su vaiku ar tarp...

09/06/2024

Dar studijuodama susižavėjau egzistencine psichologijos kryptimi. Žinojau, kad vėliau norėsiu mokytis egzistencinės psichoterapijos. Bet atsitiko gyvenimas ir kai turėjau didžiulį norą pradėti studijas, grupė nesusirinko. Kantrybė nėra stipriausias mano bruožas, todėl rinkausi kažką artimo- geštalto psichoterapiją. Nors klausimai apie buvimą pasaulyje, prasmę visada neramina. O dar asmeninėj terapijoj paminėjus egzistencinės terapijos trūkumą suvokiau-nieko nebus, reikia bandyti. Taip atsidūriau Birštone ir grupinėje terapijoje traukiu praeities „skeletus“. Šeima žino, kad po intensyvių terapijų su manim beveik neįmanoma bendrauti, nes grįžtu pilna galva naujų suvokimų. Tik šį kartą nustebau grįžusi ir su ramybe. Supratau, kad ramybė atėjo iš asmeninės laisvės ir atsakomybės pajautimo. Esame laisvi rinktis. Ir dabar graudinuosi grįžusi į grupėje iškilusį neįmanoma romantinį santykį. Gavau gyvenime dovaną, dabar suprantu ir kančią be proto įsimylėjus. Tada galėjau atiduoti jam viską ir visada būti kartu. Tik rožiniai akiniai turi tendenciją nukristi. Supratau, kad jų neužtenka. Meilė perėjo į kasdienį skausmą ir suvokimą, kad ateities kartu neįmanoma. Atsibusdavau ir eidavau gulti: “Tai kur tuos didelius jausti sukišti?, Kaip gyventi vienai?“. Buvimas vienai buvo sunkiai pakeliamas. Dar ir dabar pagalvoju kaip man pavyko priimti sprendimą skirtis taip stipriai mylint. Esu dėkinga savo terapeutei, kai po vieno iš susitikimų viduje atsirado ramybė-šiame santykyje negaliu būti. Buvo labai svarbu, kad ji ramiai išbuvo su mano skausmu, dvejonėm ir net gėda. Santykyje galima būti visaip, tik aš taip nebenorėjau, tai ne mano vertybės. Reikėjo daug ašarų, dar daugiau laiko, bet gavau pamoką, kad galiu labai mylėti, bet nebūtinai galiu būti kartu su kitu. Svarbu rasti laiką kada pasirūpinti savimi. O save buvau apleidusi.
Norėjau pasidalinti apie savo vienišumą sprendime ir neišvengiamą atsakomybę rinktis. Nors dabar pati esu šalia klientų sprendžiančių santykių problemas, pasitikiu, kad jie priims reikiamą sprendimą.

22/02/2024

Naujas straipsnis mano tinklaraštyje

Neabejoju jums pažįstamas jausmas, kai vilnonis megztinis graužia ir primena apie save. Kūno niežėjimas greitai praneša apie fizinį nepatogumą. Ne taip lengva atpažinti išgyvenant nepatogius jausmus. Tačiau psichologo kabinete klientai vis dažniau išdrįsta kalbėti apie tokį nemalon....

31/12/2023

Visai nedaug iki naujų metų, nors senų ir naujų nemėgstu atskirinėti. Man nauji metai būna rugsėjį, kai mokiniai grįžta mokytis, o pati jaučiu didžiausią motyvaciją pradėti kažką naujo. Todėl naujiems metams neturiu tikslų, rezoliucijų ar darbų sąrašo. Prisimenu, kad ir šių metų pokytis atėjo palengva ir pačiai pasirinkus sulėtėti. Planuoju lėtesnį gyvenimo ritmą tęsti ir kitais metais. Tokia jau esu, kad nuolat atrodo turiu per mažai laiko viską aplankyti ir patyrinėti. Prisimenu visam mėnesiui susidėliodavau veiklas, hobius, spektaklius ar kitas pramogas. Susitikus su drauge visada turėdavau ką aptarti. Bet vis labiau jaučiu ir tai, kad nebeturiu resursų, spektaklyje pradedu snausti, mąstyti po darbo dienos tingiu ir labai mielai nieko neveikčiau. Todėl kitaip nei įprasta Kalėdoms pirmą kartą nekepiau imbierinių sausainių, negaminau savo atvirukų, nes NENORIU. Žinoma, šeimos nariai turėjo klausimų: “O kaip čia taip?“. Bet pasirinkau susitikti su SAVIMI ir nebūti ĮPRASTAI. Metų pabaigai ir straipsnis apie laiką buvo pačiu laiku. Mano norui viską patirti, pamatyti labai tiko mintis:“ Kuo greičiau gyvename, tuo daugiau patyrimo galimybių analogiškai atsiranda“. Atrodo visko ir kitais metais nepamatysiu, bet žinau -patirtys nebus prastesnės.

07/12/2023

Kavinėje maloniai aptarnauja: pliusas šios dienos sąraše. Mano nuotaika smarkiai skiriasi nuo vakarykštės, kuomet šalia dirbantis kaimynas garsiai reikšdamas nepasitenkinimą leido sau įsiterpti į vykstančią konsultaciją. Panašu, jog psichologinės pagalbos reikia ne tik mano klientui. Po įsiveržimo sėdžiu nustebusi ir bandau grįžti prie pokalbio su klientu. Nenuostabu, jog man ir klientui per sunku grįžti prie pokalbio, nes kabinete dominuoja pyktis. Abiejų energija pakilo ir paprastai nesunkiai su viskuo sutinkantis klientas, dabar sėdi susigruzinęs. Jaučiu verta išnaudoti situaciją ir daugiau patyrinėti kliento ribas. Matau, jog jis nėbėra viskam pralaidus ir susitaikantis su situacija. Pyktis tinkama emocija pasitikrinti asmeninėms riboms. Dažnai ir konsultacijose duodu klientams pavyzdį: „Įsivaizduok aš įsipatoginu, ištiesiu kojas ir sėdžiu užmynusi tau ant vienos kojos, mes man taip patogu“. Klientai pradeda jausti nepatogumą, norą trauktis, kyla pyktis. Man pyktis visada asocijuojasi su stipria energija veikti, keisti tai kas nemalonu ir pasitikrinti ribas: kur jos prasideda ir baigiasi.

09/11/2023

Baigiu paskutines konsultacijas ir atpažįstu savyje išsibarstymą. Keista jaučiuosi sukarpyta kaip klientų gyvenimai. Šiandien jie lengva ranka dalino gyvenimą į geresnes/blogesnes atkarpas, kai kurias išmetė. Girdėjau apie norą persikelti į paauglystę, grįžti dešimt metų atgal ar numatyti sėkmingą gyvenimą ateityje. “Jau praėjo mano terminas, per vėlu gyventi“, ne pirmą kartą girdžiu iš kliento. Mintyse kalnas klausimų apie terminus ir laiką gyventi, o krūtinę spaudžia šaltis. Pasitikrinu ar turiu gyvybės išbūti su kliento beviltiškumu. „Dar turime šios konsultacijos laiko, ar nori paliesti etapą „kai gyvenai“?. Matau klientas vėl nepasiruošęs kalbėti, nepasiruošęs gyventi savo gyvenimo. Net konsultacijose svarbiausios temos iškyla kai joms jau nebėra pakankamai laiko: klientas gerai moka „tempti gumą“. Žiūrint į jį matau dar maištaujantį paauglį, deja, nebeturintį vilties keisti savo gyvenimą dabar. Nerandantis krypties nepasitenkinimas linkęs tapti destruktyviu. Bet jaučiu, kad ne pirmą kartą kabineto duris atidarantis klientas dar nori kartu ieškoti atsakymù.

Psichologinis konsultavimas.Psichologinis konsultavimas Kaune.Psichologinis konsultavimas internetu.