01/11/2025
“Vėlinės kasmet tyliai primena, jog vieną dieną bus per vėlu…”
Tad nieko neatidėkime rytdienai. 💜
Vėlinės - tai diena, kai deginam žvakutes tiems, kurių jau nebėra, bet iš tikrųjų – tai diena, kai turėtume uždegti šviesą, tikėjimą ir norą gyventi - sau.
Nes Vėlinės kalba ne tik apie mirtį. Jos kalba apie gyvenimą, kurį dažnai neatidžiai švaistome ar tiesiog atidėliojame viską iki begalybės...
Bet juk gyvenimas ir metai - neamžini...
Prisiminkime ne tik išėjusius, bet ir apie tuos "dar gyvus" kartus , kai sakėme „dar ne dabar“, „kitąmet“, „kai vaikai paaugs“, „kai turėsiu daugiau laiko sau“...
Prisiminkime visas svajones, kurios laukia mūsų gyvenimo stalčiuose...
Vėlinės kasmet tyliai primena, jog vieną dieną bus per vėlu... Per vėlu pasakyti „myliu“. Per vėlu atsiprašyti. Per vėlu pagyventi taip, kaip iš tiesų norėjom.
Tai diena, kai galima labai aiškiai pamatyti skirtumą tarp „dar turiu laiko“ ir kažkam „laikas jau baigėsi“. Todėl šiandien ne tik uždekite žvakelę kapinėse. Uždekite ją ir savo gyvenimui. Gyvenimui, kuris TAVĘS VIS laukia, kuris kartu su tavimi dar nori džiaugtis, klysti, mylėti, kurti, rizikuoti.
Gyvenimas yra dabar. Ne po švenčių. Ne kai viską sutvarkysi. Ne kai bus patogiau.
Dabar...
Apkabinu, Lina 🕯
www.psichosomatologe.com
