https://www.facebook.com/458361054018920/

Virginija Venciūtė / Emocijų spalvos

Home
Lithuania
Kaunas
Virginija Venciūtė / Emocijų spalvos

www.virginijavenciute.lt Esu sertifikuota Emocijų paleidimo trenerė. Padedu iš naujo atrasti ryšį su jausmais ir išmokti juos priimti.

💖Sertifikuota Emocijų paleidimų trenerė ir
Hipnoterpeutė Regresologė💖
✨Švelniai vedu į vidinio vaiko gijimą – per meilę ir atjautą, keičiant žalingus įsitikinimus palaikančiais. Mano vedimas – padeda keisti santykį su savimi, kitais, emocijomis ir praeitimi, mokantis vadovautis tikrove. Įkvepiu drąsos pokyčiams ir palydžiu ieškant prigimtinio potencialo. Mano veikloje svarbios vertybės:
Meilė sau;
Atjauta kitiems;
Besąlyginis savęs palaikymas;
Laisvė save išreikšti. Lankstus ir įvairių metodų derinimo požiūris leidžia man pritaikyti Emocijų Paleidimo, Regresinės Hipnoterapijos ir NLP praktikas, siekiant sukurti asmeniškai pritaikytą sprendimą kiekvienam žmogui.

10/10/2025

KAI MOTERIS NUSIMETA AUKŠTAKULNIUS
Šiemet savo gimtadienio proga pažadėjau leistis į moteriškumo atradimo kelionę. Ir štai ką pajutau: 𝗺𝗼𝘁𝗲𝗿𝗶𝘀̌𝗸𝘂𝗺𝗮𝘀 – 𝘁𝗮𝗶 𝘁𝗮𝗿𝘀𝗶 𝗺𝗶𝘁𝗮𝘀, 𝗸𝘂𝗿𝗶𝗼 𝘃𝗶𝗲𝗻𝗮 𝗱𝗮𝗹𝗶𝘀 𝘀𝘁𝗼𝘃𝗶 𝗮𝗺𝘇̌𝗶𝗻𝘆𝗯𝗲̇𝗷𝗲, 𝗺𝘂̄𝘀𝘂̨ 𝗴𝗲𝗻𝘂𝗼𝘀𝗲 𝗶𝗿 𝗶𝘀𝘁𝗼𝗿𝗶𝗷𝗼𝗷𝗲, 𝗼 𝗸𝗶𝘁𝗮 𝗱𝗮𝗹𝗶𝘀 – 𝗱𝗮𝗯𝗮𝗿𝘁𝗶𝗻𝗶𝗮𝗺𝗲 𝗹𝗮𝗶𝗸𝗲. Mes, šių laikų moterys, jau buvome/esame pasaulyje, kur viskas veikia pagal vyrišką prigimtį, ir grįžti atgal nebegalim. Dabar moteriškumas – tai atradimas naujai. Kaip mes galime būti savimi šiandien? Atsakymo dar neturiu, bet dalinuosi drąsiai savo kelione.

Be to, tyrinėjau, kaip filmai kaip „Pretty Woman“, „Bridžitos Džouns dienoraštis“ ar „Frida“ formavo mūsų suvokimą apie moteriškumą ir meilę, kaip „Briliantas“ mokė įtikti vyrui, o „Seksas ir miestas“ skatino žengti į vyrišką pasaulį ir būti verslia. Tačiau galiausiai „Valgyk, melskis, mylėk“ grąžino mane prie Liz kelionės – atrasti save naujai, leisti būti tokiai, kokia esi, nebandant tilpti į svetimus, per senus šiandieninei moteriai rėmus. Bet ir neiti vyro keliu.

𝗧𝗮𝗶𝗽, 𝗸𝗮𝗶𝗽 𝗶𝗿 𝘀̌𝗶𝗼𝗷𝗲 𝗻𝘂𝗼𝘁𝗿𝗮𝘂𝗸𝗼𝗷𝗲: moteris, spindinti tarsi miesto šviesos, bet stovinti ant žvyruoto kaimo kelio. Ji – laiminga, gyva, nebijanti būti pastebėta. Jos šypsena – ne dėl to, kad viskas tobula, o dėl to, kad ji pasirinko būti laiminga. Ji nepadoriai atvirai reiškia džiaugsmą, nes nebeslėpia, kas ji yra. Tai moteris, kuri rado kelią tarp miesto ritmo ir gamtos tylos, tarp vidinės laisvės ir išorinio spindesio.

Ir pabaigai – kviečiu kiekvieną moterį savęs paklausti: 𝗸𝗼𝗸𝘀 𝘆𝗿𝗮 𝗷𝘂̄𝘀𝘂̨ 𝗺𝗼𝘁𝗲𝗿𝗶𝘀̌𝗸𝘂𝗺𝗮𝘀, 𝗷𝗲𝗶 𝗻𝗶𝗲𝗸𝗮𝘀 𝗷𝗼 𝗻𝗲𝗮𝗽𝗶𝗯𝗿𝗲̇𝘇̌𝗶𝗮? 𝗢 𝗷𝘂̄𝘀, 𝘃𝘆𝗿𝗮𝗶, 𝗽𝗮𝗴𝗮𝗹𝘃𝗼𝗸𝗶𝘁𝗲, 𝗸𝗮𝗶𝗽 𝗴𝗮𝗹𝗶𝘁𝗲 𝗺𝘂𝘀 𝗽𝗮𝗹𝗮𝗶𝗸𝘆𝘁𝗶 𝘀̌𝗶𝗼𝗷𝗲 𝗸𝗲𝗹𝗶𝗼𝗻𝗲̇𝗷𝗲. Ačiū, kad skaitote ir drąsiai atraskite save naujai.

08/09/2025

„𝗧𝗮𝘀 𝘂𝗿𝘃𝗮𝘀, 𝗶̨ 𝗸𝘂𝗿𝗶̨ 𝗯𝗶𝗷𝗮𝗶 𝗶̨𝗲𝗶𝘁𝗶, 𝘀𝗹𝗲𝗽𝗶𝗮 𝗹𝗼𝗯𝗶̨, 𝗸𝘂𝗿𝗶𝗼 𝗶𝗲𝘀̌𝗸𝗮𝗶.“
— Joseph Campbell

Mes, moterys, šiandien viską galime. Bet ar jaučiamės patogiai savo pačių odoje? Daug moterų šiandien eina į priekį pagal vyrišką scenarijų – visada lipame į naujus kalnus, siekiame dar daugiau, norime įrodyti, kad galime. Bet ar tai tikrai atneša mums pilnatvės jausmą, išsipildymą?
Joseph Campbell rašė apie Herojaus kelionę – mitą, kuriuo gyvena beveik kiekvienas mūsų. Tačiau moters kelionė yra kitokia. Ji prasideda nuo vidinio skilimo – nuo moteriškumo žaizdos, kurią nešamės tiek iš savo šeimos, tiek iš visuomenės. Ir tik ją gydydamos mes galime atrasti tikrąją savastį.

Nuo 𝗿𝘂𝗴𝘀𝗲̇𝗷𝗼 𝟭𝟭 𝗱. 𝟭𝟴:𝟬𝟬 kviečiu tave į tęstinius moterų susitikimus – erdvę, kurioje leisimės į kelionę ne išorės link, o į savo vidų.

𝗔𝗽𝗶𝗲 𝗸𝗮̨ 𝗸𝗮𝗹𝗯𝗲̇𝘀𝗶𝗺𝗲̇𝘀?
🌸 Apie moteriškumą šiandien.
🌸 Apie santykį su tėvais ir dukros vaidmenį.
🌸 Apie pasimetimą moderniame pasaulyje.
🌸 Apie perdegimą, pavargimą, tuštumą.
🌸 Apie klausimą: kas aš esu be kitų?

Tai ne dar vienas užsiėmimas apie sukneles ar laukinius šokius aplink laužą.
Tai – gili kelionė į vidinį pasaulį, į savo prasmę, į tai, kas mus daro tikromis.

Apie vidinę moterį, kuri keliauja leike iš kartos į kartą.

𝗠𝘂̄𝘀𝘂̨ 𝗹𝗮𝘂𝗸𝗶𝗮:
✨darbas su vidine mergaite;
✨metaforinės kortos, mitai ir archetipai,
✨prieraišumo tipai;
✨meditacijos, pratimai vidiniam balansui atkurti;
✨rašymo praktikos, padėsiančios išgirsti savo balsą;
✨namų užduotys, lydėsiančios gydant vidines moters žaizdas.

Tai kelionė, kurioje atrasime ne tik savo jautrumą, bet ir jėgą. Ne tik švelnumą, bet ir aiškų vidinį stuburą.
Sugrįšime į pasaulį tokios, kurios nedalyvauja sėkmės lenktynėse, bet žino, kas joms iš tiesų svarbu.

💌 Jei šis kvietimas tave palietė – prisijunk.
Tai kelionė, kurią galime nueiti tik pačios, bet daug lengviau – kartu.

Kaina - 15 eur

𝗥𝗘𝗚𝗜𝗦𝗧𝗥𝗨𝗢𝗧𝗜𝗦 𝗔𝗦𝗠𝗘𝗡𝗜𝗡𝗘 𝗭̌𝗜𝗡𝗨𝗧𝗘

27/07/2025

𝗚𝗘𝗥𝗔 𝗠𝗘𝗥𝗚𝗔𝗜𝗧𝗘̇
Gera mergaitė nenori nuvilti.
Ji jaučiasi kalta, kai renkasi save.
Ji pataikauja, kad būtų mylima.
Nutyli, kad nesukeltų konflikto.
Slepia pyktį, kad būtų patogi.

Ji visada „stipri“, atrodo nepalaužiama.
Ji visada šypsosi, padeda, išklauso.
Tačiau viduje – begalinis nuovargis. Tarsi visą gyvenimą būtų ėjusi ne savo keliu.

Aš pažįstu tą mergaitę labai gerai.
Ji – buvau ir aš.

Neturėdama vidinio stuburo, savo ribų, aiškumo, aš buvau save sulaužiusi.
Savo jausmus – užgniaužusi.
Savo tiesą – nutildžiusi.
Savo vertę – išmainiusi į trupinius dėmesio.

Aš buvau ta, kuri siūlo save su nuolaida.
Kad tik būtų priimta.

Net tada, kai praeityje matydavau neištikimybę, kai jutau, kad vyras emociškai yra kitur, – aš užmerkiau akis.
Nes bijojau pamatyti tiesą.
Buvau pasiruošusi tylėti, kad tik išlikčiau „gera“, patogi, nekelianti problemų.
Nes bijojau parodyti savo skausmą, pavydą, žmogiškumą.
Buvau pripratusi slopinti savo tiesą.
Prioritetas buvo kiti.

𝗕𝗲𝗷𝗲, 𝗮𝗽𝗶𝗲 𝗽𝗮𝘃𝘆𝗱𝗮̨.
Man sunkiausia buvo pripažinti, kad pavydžiu.
Nes tai reiškė, kad man rūpi.
Kad aš myliu.
O parodyti, kad man rūpi – reiškė nusimesti šarvus ir būti pažeidžiama.
O ta „gera mergaitė“ visada buvo stipri. Ji „neturėjo“ jausmų.

𝗢 𝗸𝗮𝗶𝗽 𝗶𝘀̌ 𝘁𝗼 𝗶𝘀̌𝗲̇𝗷𝗮𝘂?
Leidau sau būti nepatogia.
Nebeužsimerkiau ten, kur skauda.
Pradėjau sakyti 𝗡𝗘, net jei kažkas dėl to nusivilia.
Pradėjau sakyti 𝗧𝗔𝗜𝗣 𝘀𝗮𝘂, net jei kažkas dėl to mane smerkia.

Nusistačiau savo kainą. Ne piniginę – o 𝘃𝗶𝗱𝗶𝗻𝗲̨ 𝘃𝗲𝗿𝘁𝗲̨.
Nustojau slėpti savo jausmus. Leidžiu sau jausti, kalbėti, būti.

Ir svarbiausia – pasirinkau save. Ne kaip egoistę, bet kaip žmogų, kuris pagaliau prisiėmė atsakomybę už savo gyvenimą.

Ne, tai nebuvo lengva. Ta gera mergaitė vis dar kartais šnabžda man į ausį, kai noriu vėl visiems įtikti.

𝗕𝗲𝘁 𝗱𝗮𝗯𝗮𝗿 𝗮𝘀̌ 𝘇̌𝗶𝗻𝗮𝘂 – 𝗺𝗲𝗶𝗹𝗲̇ 𝘀𝗮𝘂 𝗻𝗲̇𝗿𝗮 𝘀𝗮𝘃𝗮𝗻𝗮𝘂𝗱𝗶𝘀̌𝗸𝘂𝗺𝗮𝘀.
𝗧𝗮𝗶 𝘆𝗿𝗮 𝗽𝗮𝗴𝗮𝗿𝗯𝗮 𝗴𝘆𝘃𝘆𝗯𝗲𝗶 𝗺𝗮𝗻𝘆𝗷𝗲.

26/07/2025

𝗞𝗨𝗢 𝗗𝗔𝗨𝗚𝗜𝗔𝗨 𝗭̌𝗜𝗡𝗔𝗜, 𝗧𝗨𝗢 𝗟𝗔𝗕𝗜𝗔𝗨 𝗦𝗞𝗔𝗨𝗗𝗔?
Taip, skamba absurdiškai. Bet jei esi vienas iš tų, kurie prarijo 23 saviugdos knygas, lankė 5 kursus apie „vidinį vaiką“ ir vis dar jautiesi, lyg tavo vidinis vaikas sėdėtų kampe apsiverkęs – tu žinai, apie ką kalbu.

𝗭̌𝗶𝗻𝗶𝗼𝘀 𝗻𝗲𝗽𝗮𝗱𝗲𝗱𝗮, 𝗸𝗮𝗶 𝗷𝗼𝘀 𝘁𝗮𝗺𝗽𝗮 𝗽𝗮𝘀𝗶𝘁𝗲𝗶𝘀𝗶𝗻𝗶𝗺𝘂 𝗻𝗲𝘃𝗲𝗶𝗸𝘁𝗶.
Kai tiesiog sėdi ir sakai sau: „Aš žinau, kodėl taip jaučiuosi. Turiu traumas. Mano vidinis kritikas vėl išlindo.“

Nuostabu. Bet ar tau nuo to lengviau? Ne.

Nes žinojimas nieko nekeičia, jei nedarai.
Jei nejauti.
Jei bijai susidurti su tuo, ką tie faktai iš tikrųjų reiškia tavo gyvenime.

Ir tada prasideda tas tylus, nematomas žaidimas: „Kažkas su manim ne taip. Aš vis dar netobulas žmogus.“

⛔️ Stop.
Su tavim viskas gerai.
Tu tiesiog nepritaikai žinių praktiškai.
𝗚𝘆𝘃𝗲𝗻𝗶𝗺𝗮𝘀 𝘃𝘆𝗸𝘀𝘁𝗮 𝗻𝗲 𝗺𝗶𝗻𝘁𝘆𝘀𝗲.
𝗢 𝘁𝗶𝗸𝗿𝗼𝘃𝗲̇𝘀 𝗽𝗮𝘁𝘆𝗿𝗶𝗺𝗲.
𝗕𝘂̄𝘀𝗲𝗻𝗼𝘀𝗲.
𝗩𝗲𝗶𝗸𝘀𝗺𝘂𝗼𝘀𝗲.

Tikroje konfrontacijoje su savimi – ne dar viename Insta reels’e apie savęs priėmimą.

𝗧𝗔𝗜 𝗞𝗔̨ 𝗗𝗔𝗥𝗬𝗧?
Nebespėliok, kodėl jautiesi šūdinai rytais – pasiryžk tai pajausti ir išlaisvinti.
Nustok būti „dar viena versija savęs“, kuri vėl žino, bet vis dar sėdi tam pačiam emociniam fone.
Nori keistis?
Tada junkis.
Einam dirbti.
Ne teoriškai.
Gyvai.

𝗔𝘀̌ 𝗲𝘀𝘂 𝗽𝗿𝗮𝗸𝘁𝗶𝗸𝗼𝘀 𝘇̌𝗺𝗼𝗴𝘂𝘀.
Man žinios – ne dėl žinojimo, o dėl to, kad jas pritaikyti. Gavusi žinias, aš iškart noriu patirti, pajusti, patikrinti – ar veikia.
Tik tada jos keičia mano būseną, gyvenimą, santykį su pasauliu.
Ar lengva?
Ne, ir aš tam skiriu labai daug savo laiko, dėmesio.

Dėl to niekada neįsivėliau į savęs taisymo žaidimą. 𝗔𝘀̌ 𝗻𝗲 𝘇̌𝗶𝗻𝗮𝘂, 𝗸𝗮𝗶𝗽 𝘁𝘂𝗿𝗲̇𝘁𝘂̨ 𝗯𝘂̄𝘁𝗶, 𝗮𝘀̌ 𝗲𝗶𝗻𝘂 𝗶𝗿 𝘇̌𝗶𝘂̄𝗿𝗶𝘂, 𝗸𝗮𝗶𝗽 𝘆𝗿𝗮.

Ir taip, kartais tai reiškia susidurti su skausmu.
Tokiu, kurį vienam sunku išbūti.
Bet būtent tada, kai išdrįsti ne tik žinoti, bet ir 𝗷𝗮𝘂𝘀𝘁𝗶, žinios virsta išmintimi.
Ir nuo tos akimirkos pradedi gyventi kitaip.

www.virginijavenciute.lt

23/07/2025

𝗔𝗣𝗜𝗘 𝗡𝗨𝗢𝗟𝗔𝗡𝗞𝗨𝗠𝗔̨ 𝗚𝗬𝗩𝗘𝗡𝗜𝗠𝗨𝗜
Patikrinau:
✅Nėra to, kas išduoda sertifikatą su antspaudu „pagaliau verta gyventi“.
✅Neišsipildys tas „kai numesiu 5 kg“, „kai išmoksiu nebesinervinti“ ar „kai užsidirbsiu tiek, kad galėsiu atsipalaiduoti“.
𝗧𝗶𝗲𝘀𝗮 𝘁𝗼𝗸𝗶𝗮: 𝘁𝗮𝗱𝗮 𝗶𝗿𝗴𝗶 𝘀𝘂𝗴𝗮𝗹𝘃𝗼𝘀𝗶 𝗱𝗮𝗿 𝘃𝗶𝗲𝗻𝗮̨ „𝗸𝗮𝗶“.

Ir visas šitas reikalas, vadinamas gyvenimu, nevyksta po to, kai viską sutvarkysi.

Jis vyksta dabar. Taip, su tuo raukšlėtu veidu veidrodyje ir ketvirta kava, po kurios manei, kad šį kartą jau užteks motyvacijos.

𝗗𝗲̇𝗹 𝘁𝗼 𝗺𝗮𝗻𝗼 𝘀𝗲𝘀𝗶𝗷𝗼𝘀 𝗻𝗲̇𝗿𝗮 𝗯𝘂̄𝗱𝗮𝘀 𝘁𝗮𝘃𝗲 𝗽𝗮𝘁𝗮𝗶𝘀𝘆𝘁𝗶.
𝗧𝗮𝗶 𝗽𝗿𝗼𝗴𝗮 𝘀𝘂𝘀𝗶𝘁𝗶𝗸𝘁𝗶 𝘁𝗮𝗶𝗸𝗼𝗷𝗲 𝘀𝘂 𝘀𝗮𝘃𝗼 𝗴𝘆𝘃𝗲𝗻𝗶𝗺𝗼 𝘁𝗶𝗸𝗿𝗼𝘃𝗲.

𝗭̌𝗶𝗻𝗮𝗶, 𝗸𝗼𝗱𝗲̇𝗹 𝘁𝘂 𝘀𝗸𝘂𝗯𝗶❓
❗️Nes tiki, kad jau esi pavėlavusi.
❗️Kad jau turėjai sukurti verslą.
Bet čia ne lėktuvo reisas. Nėra vėlavimo.
Yra tik dabar.

Nuolankumas gyvenimui – 𝗧𝗮𝗶 𝗻𝗲 𝗻𝘂𝗹𝗲𝗶𝘀𝘁𝗼𝘀 𝗿𝗮𝗻𝗸𝗼𝘀 – 𝘁𝗮𝗶 𝗽𝗶𝗿𝗺𝗮𝘀 𝗸𝗮𝗿𝘁𝗮𝘀, 𝗸𝗮𝗶 𝗮𝗽𝗸𝗮𝗯𝗶𝗻𝗮𝗶 𝘀𝗮𝘃𝗲 𝘃𝗶𝗲𝘁𝗼𝗷 𝘁𝗼, 𝗸𝗮𝗱 𝘃𝗲̇𝗹 𝗱𝗿𝗼𝘇̌𝘁𝘂𝗺.

Ir leisi sau 𝗻𝗲𝗯𝗲𝗯𝘂̄𝘁𝗶 𝗽𝗿𝗼𝗷𝗲𝗸𝘁𝘂, 𝗸𝘂𝗿𝗶̨ 𝗿𝗲𝗶𝗸𝗶𝗮 𝘂𝘇̌𝗯𝗮𝗶𝗴𝘁𝗶.

⚠️ 𝟱 𝗱𝗮𝗹𝘆𝗸𝗮𝗶, 𝗸𝘂𝗿𝗶𝗲 𝘁𝘆𝗹𝗶𝗮𝗶 𝘁𝗮𝘃𝗲 𝘀𝗲𝗸𝗶𝗻𝗮 𝗹𝗮𝗯𝗶𝗮𝘂 𝗻𝗲𝗶 𝗱𝗮𝗿𝗯𝗮𝘀:

1️⃣ Pažadai, kurių sau neištęsi.
2️⃣ Apsimetinėjimas, kad viskas ok, kai viduj norisi rėkti.
3️⃣ Amžinas „dar ne laikas“.
4️⃣ Lyginimasis su Instagramo žmonėm, kurie irgi netobuli, tik su filtru.
5️⃣ Gyvenimas be artumo, be pauzės.

𝗜𝘀̌𝘁𝗿𝗮𝘂𝗸𝗮 𝗶𝘀̌ 𝘀𝗲𝘀𝗶𝗷𝗼𝘀:
…
– Atrodo, kad esu pavargusi nuo savęs. Aš nebežinau, ar gyvenu, ar tik funkcionuoju.
– O jei nieko nebereikėtų siekti – ką darytum rytoj?
– Atsikelčiau. Išgerčiau kavos. Išeičiau basomis į žolę. Ir stovėčiau. Be plano. Tiesiog su savim.
– Kaip tai skamba tavo kūne?
– (tyla…) Kaip grįžimas. Kaip pagaliau. Jausčiausi pilna, savyje.
…

💥 𝗣𝗮𝗿𝗮𝗱𝗼𝗸𝘀𝗮𝘀 - 𝗶𝗲𝘀̌𝗸𝗼𝗺 𝗽𝗶𝗹𝗻𝗮𝘁𝘃𝗲̇𝘀 𝘃𝗲𝗶𝗸𝗶𝗺𝗲, 𝗼 𝗷𝗶 𝗮𝘁𝗲𝗶𝗻𝗮, 𝗸𝗮𝗶 𝘀𝘂𝘀𝘁𝗼𝗷𝗮𝗺 𝗶𝗿 𝘀𝘂𝘀𝗶𝘁𝗶𝗻𝗸𝗮𝗺 𝘀𝘂 𝘀𝗮𝘃𝗶𝗺.

https://www.virginijavenciute.lt/pages/apie-mane

22/07/2025

𝗧𝗜𝗘𝗠𝗦, 𝗞𝗨𝗥𝗜𝗘 𝗩𝗜𝗦 𝗗𝗔𝗥 𝗚𝗔𝗟𝗩𝗢𝗝𝗔, 𝗞𝗔𝗗 𝗣𝗢𝗜𝗟𝗦𝗜𝗦 – 𝗦𝗜𝗟𝗣𝗡𝗨𝗠𝗔𝗦
(Ištrauka iš pokalbio su kliente)
– 𝘑𝘦𝘪𝘨𝘶 𝘴𝘶𝘴𝘵𝘰𝘴𝘪𝘶, 𝘢𝘵𝘳𝘰𝘥𝘺𝘴, 𝘬𝘢𝘥 𝘯𝘪𝘦𝘬𝘰 𝘯𝘦𝘷𝘦𝘪𝘬𝘪𝘶. 𝘖 𝘵𝘢𝘥𝘢… 𝘬𝘢𝘮 𝘢𝘴̌ 𝘳𝘦𝘪𝘬𝘢𝘭𝘪𝘯𝘨𝘢?
– 𝘖 𝘬𝘢𝘴, 𝘫𝘦𝘪 𝘵𝘢𝘷𝘰 𝘷𝘦𝘳𝘵𝘦̇ 𝘯𝘦𝘱𝘳𝘪𝘬𝘭𝘢𝘶𝘴𝘰 𝘯𝘶𝘰 𝘵𝘰, 𝘬𝘪𝘦𝘬 𝘱𝘢𝘥𝘢𝘳𝘢𝘪?
– 𝘛𝘢𝘥𝘢… 𝘯𝘦𝘵 𝘯𝘦𝘻̌𝘪𝘯𝘢𝘶, 𝘬𝘢𝘴 𝘢𝘴̌.

Poilsis ir man buvo silpnumo ženklas. Tarsi pasidavimas, laiko švaistymas…
Sakydavau, kad ilsisi tik tie, kurie „neturi ką veikti“…

Aš visada mačiau gyvenimą, kaip sudėtingą:
Darbas. Tikslai. Atsakomybės.

Ir dar šiek tiek.
Ir dar truputį.
Kol kūnas atsijungdavo.

🪫Ligos.
🪫Išsekimas.
🪫Tik trumpi stabtelėjimai per prievartą.

𝗢 𝗶𝗹𝘀𝗲̇𝘁𝗶𝘀 𝘀𝘂𝗽𝗹𝗮𝗻𝗮𝘃𝘂𝘀?..
𝗧𝗮𝗶 𝗶𝘀̌𝗺𝗼𝗸𝗮𝘂 𝘁𝗶𝗸 𝘃𝗶𝘀𝗮𝗶 𝗻𝗲𝘀𝗲𝗻𝗶𝗮𝗶.
𝗞𝗮𝗶 𝗽𝗿𝗮𝗱𝗲̇𝗷𝗮𝘂 𝗷𝗮𝘂𝘀𝘁𝗶, 𝗻𝗲 𝘁𝗶𝗸 𝗳𝘂𝗻𝗸𝗰𝗶𝗼𝗻𝘂𝗼𝘁𝗶, 𝗶𝘀̌𝗴𝘆𝘃𝗲𝗻𝗶𝘁.

Kai pradėjau matyti,
kad nuolatinis bėgimas kyla ne iš jėgos, o iš baimės.
Iš jausmo, kad esu pakankama – tik jei viską padarau.

Tokia savivertė, kuri matuoja save darbų kiekiu,
veda tik į vieną vietą – 𝗶̨ 𝗽𝗲𝗿𝗱𝗲𝗴𝗶𝗺𝗮̨.

🪫Poilsis anksčiau atrodė kaip pasidavimas.
🔋Dabar – tai meilė sau.

Esminiai suvokimai, ne viskas turi būti „padaryta šiandien“.
Ne viskas turi būti „tobula“.
O aš – ne robotas. Aš vadovaujuosi ne protu, o pojūčiais.

Šiandien mokausi ilsėtis ne tada, kai jau per vėlu,
o kai dar įmanoma sustoti švelniai.

O tu, ar moki ilsėtis?
Ar irgi lauki, kol kūnas sustabdys tave pačiu bjauriausiu būdu?..

𝗝𝗲𝗶𝗴𝘂 𝗸𝘆𝗹𝗮 𝗸𝗹𝗮𝘂𝘀𝗶𝗺𝗮𝘀 – 𝗻𝘂𝗼 𝗸𝗼 𝗽𝗿𝗮𝗱𝗲̇𝘁𝗶 𝘁𝗲𝗿𝗮𝗽𝗶𝗷𝗮̨,
𝗺𝗮𝗻𝗼 𝗮𝘁𝘀𝗮𝗸𝘆𝗺𝗮𝘀 𝗯𝘂̄𝘁𝘂̨: 𝗻𝘂𝗼 𝘀̌𝗮𝗸𝗻𝘂̨.
Nuo to, ką išmokai apie save savo šeimoje.
Apie vertę, kurią turėjai užsidirbti.
Apie meilę, kuri buvo duodama už pasiekimus.

Ten slypi atsakymai, kodėl tau taip sunku ilsėtis.
Kodėl vertę vis dar skaičiuoji darbais.
Ir kodėl poilsis atrodo pavojingas.

𝗢 𝗽𝗼𝗸𝘆𝘁𝗶𝘀 𝗽𝗿𝗮𝘀𝗶𝗱𝗲𝗱𝗮 𝘁𝗮𝗱𝗮, 𝗸𝗮𝗶 𝗽𝗮𝗴𝗮𝗹𝗶𝗮𝘂 𝘀𝘂𝘀𝘁𝗼𝗷𝗶.

https://www.virginijavenciute.lt

📸 Ačiū už jautrų žvilgsnį ir saugią erdvę fotosesijoje.

Address

Kaunas

Website

facebook.com

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Virginija Venciūtė / Emocijų spalvos posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Shortcuts

Want your practice to be the top-listed Clinic in Kaunas?