21/11/2025
Gėda ir kaltė po traumos ✨
Trauma dažnai palieka sunkiausią jausmą — gėdą.
Gėdą, kad „reikėjo elgtis taip“, „o turėjau sustoti“, „galėjau pasakyti“.
Bet gėda – tai ne tiesa, o senas gynybos mechanizmas, bandantis duoti prasmę tam, kas buvo beprasmiškai skaudu.
dr. Arielle Schwartz sako: „Gėda yra skausmas, kuris nori būti pamatytas su švelnumu.“ 💛
Kai į gėdą pažvelgi su atjauta, ji pradeda tirpti.
Nes gėda negali išgyventi ten, kur yra šviesos ir empatijos. 🌤️
Ką tau šiandien norėtųsi sau leisti?
______________
kai kūnas prisimena tai, ką protas pamiršo,
aš nebe kovojų su savimi — aš klausausi,
kaip jaučiasi mano vidinis vaikas šiandien,
ne viskas, kas skauda, yra klaida,
emocinė trauma nėra tavo tapatybė,
mano vidinė kritiška dalis nori būti išgirsta,
gyti nereiškia užmiršti — tai reiškia priimti,
aš išmokstu jaustis saugiai net savo viduje,
EMDR pakeitė mano santykį su praeitimi,
kai pagaliau išgirsti savo vidinį balsą,
kai sustoji bėgti nuo jausmų — prasideda gijimas,
IFS man padėjo pamatyti, kad manyje daug daugiau,
gydymas ne visada gražus — bet tikras,
mokausi nebeslopinti, o klausyti,
kai švelnumas tampa nauja gynybos forma,
aš nebevaldau emocijų — aš jas pažįstu,
mano kūnas kalba, kai aš nutylu,
mindfulness nėra madinga — tai būdas išgyventi švelniau,
mano trauma neapibrėžia, kas aš esu,
kai pagaliau pajunti saugumą savo kūne,
ne viskas, kas kyla, turi būti pakeista — gali būti išgirsta,
kai emocijos kyla — tai kvietimas, ne grėsmė,
aš leidžiu sau būti žmogumi, ne projektu,
vidinis gijimas prasideda nuo smalsumo,
IFS padeda pamatyti: net mano baimė turi gerą ketinimą,
EMDR — kai akys padeda kūnui paleisti,
tyla — tai ne tuštuma, o vieta, kur randu save,
sąmoningumas gydo labiau nei kontrolė,
kai užtenka tiesiog būti su tuo, kas yra,
aš jaučiu, kaip dalys manyje pradeda kalbėtis
