18/07/2025
Kai rašau šį tekstą, fone skamba Lanos Del Rey daina „When you know you know“, o skamba ji todėl, kad visai neseniai, dar šį mėnesį, buvom su dukra Lanos Del Rey koncerte Londone ir aš vis dar pažindinuosi su šia atlikėja, o jei iš tiesų, tai su savo dukra, šios atlikėjos pagalba. Būtent ši daina man yra apie viltį ir apie šviesą, esančią nepaisant nieko, nepaisant visko, nepaisant to, kad ji kažkuriuo gyvenimo momentu mums nematoma.
Pamenu, tada po koncerto, sekančią dieną, su dukra turėjom šiek tiek laiko iki skrydžio ir jį praleidom Šv. Pauliaus katedroj. Neaprašinėsiu koks grožis slypi šioje 17a. statytoje šventovėje ir kiek čia yra vertingų meno kūrinių ir kitų dalykų. Čia tiesiog galima būti. Stebėti. Kaip mokinių būreliai eina vieni po kitų ir gulasi bažnyčios centre, kad pamatytų įspūdingą šios katedros kupolą iš vidaus, kaip pavargę nuo karštos vasaros turistai užsuka atsigauti, o pavargę nuo gyvenimo atsiklaupti. Lankytojo lankstinuke radau parašyta, kad ši katedra - tai “nacionalinis lobis”, “Londono ikona” ir kad čia mielai laukiami vedliai/asistentai šunys, ir jiems visada bus pasiūlytas vandens dubenėlis, jei tik paprašysit. Vartydama tą lankstinuką aš susigraudinau – mat kaip, šitoj šventykloj yra vietos visiems ! Prisiminiau neseniai skaitytą straipsnį, jog Lietuvoje vedlys šuo su savo šeimininku nebuvo įleisti į autobusą, į maisto parduotuvę, į pavežėjo automobilį. Ne kartą. Kas per “super šventyklos” važinėja mūsų gatvėmis, kad į jas nebegali įlipti dresuotas šuo ? Kokios ten nacionalinės svarbos tos parduotuvės ar jos svarbesnės net už Šv. Pauliaus katedrą ? Taip bemąstydama, supratau, kad, matyt, pirmiausiai, ta vieta, ta šventykla, kurioj tilptume visi, turi atsirasti mūsų širdyse ir tik po to išorėje. Aš tikiu, kad vieną dieną taip ir bus, nes šviesa visada yra, nesvarbu, kad jos šiuo metu nematom.
