20/11/2025
Labai gerbiu ir myliu vyrus. Nesu feministė, tačiau…
Labai dažnai girdžiu istorijas apie santykius – apie skyrybas, konfliktus, tylą, nesusikalbėjimą. Ir labai retai tenka išgirsti apie vyrus, kurie veikia ne iš ego, o iš vidinės brandos. Apie tuos, kurie geba prisiimti atsakomybę, kurie gali priimti moters emocijas ir mato santykius plačiau nei vien savo patogumą.
Neseniai iki galo suvokiau vieną dalyką:
vyras = veiksmas.
vyras = stabilumas.
vyras = rūpestingumas.
Tai nėra per daug. Tai nėra „aukšti standartai“.
Tai tiesiog vyriška energija savo pilnatvėje.
Brandus vyras prisiima atsakomybę už šeimą, už žmoną, už vaikus. Ir jeigu kažkas vyksta ne pagal planą, jis ieško sprendimų kartu, o ne kaltina ar bėga. Jis neslepiasi už tylos ar pasiteisinimų. Jis yra tas, kuris veikia.
Skaudžiausia tada, kai žmogus priverstas rinktis tarp šeimos ir savo „laisvės“.
Nes tikra laisvė gimsta ne bėgant nuo atsakomybės, o ją prisiimant.
Ir mane visada purtė klausimai:
„Ar galiu?“
„Ar tu mane išleisi?“
Moteris nėra turtas. Ji nėra nuosavybė.
Ji yra žmogus – jautrus, emocingas, kūrybiškas, dovanojantis gyvybę. Ji natūraliai reikalauja daugiau rūpestingumo ir dėmesio.
Ir aš tikiu: jei vyrai bent kartais paliktų savo ego spintoje, moterys jiems galėtų atiduoti tiek meilės, šilumos ir energijos, kad tai taptų jėgos šaltiniu, apie kurį jie net nenutuokia.
Moteris, būdama matoma ir saugi, tampa galinga.
O vyras, kuris geba veikti, rūpintis ir kurti stabilumą, tampa neįtikėtinai stiprus.
Ir viso to rašydama noriu pabrėžti: nesu ekspertė.
Tiesiog dalinuosi tuo, kokie suvokimai ateina, ką matau ir girdžiu aplinkui.
Tuo, kuo gyvenu pati.
