08/04/2026
Daugiau ar mažiau, bet daugeliui iš mūsų rūpi pažadinti savo intuiciją, ją išgirsti, suprasti ir klausytis savo vidinio balso vedimo. Kitaip tariant, gyventi pagal pajautimą.
Kad tai įvyktų, mums tenka mokytis atverti savo pojūčius ir intuiciją ir - (labai svarbu!) - neužverti kitų žmonių pojūčių bei intuicijos.
Tad auginant savo intuiciją, tenka atsigręžti į save ir į kitus, ir pasitikrinti, ar mes padedame augti ir kitų dvasiniams pojūčiams. Arba bent jau neuždarome to augimo, nes tokiu atveju veikiant principui “kaip duodam, taip ir gaunam”, galime netyčia pakenkti sau ir prisidaryti karmos.
Uždaryti kitų žmonių intuiciją galime visiškai nesąmoningai ir nepastebimai per paprastas, kasdieniškas, trumpas situacijas, kurios gali pasirodyti ne itin svarbios ar reikšmingos.
Pavyzdžiui.: mūsų paklausia: “šiandien tu man prastai atrodai, ar tau viskas gerai?” arba “tavo žinutė keistai nuskambėjo, ar viskas tvarkoj?” ir mes atsakome: “oi, ne, ne, man tikrai viskas gerai” arba panašiai. O iš tikrųjų vidus verda, kaip kažkas negerai.
Esmė ta, kad žmogus jau pajuto mūsų energetinį lauką (sąmoningai ar nesąmoningai) ir ištransliavo, kas sklinda į erdvę. Jeigu mes tai nuneigiam arba imame teisintis, mes nuneigiam to žmogaus subtiliuosius pojūčius ir jo intuiciją. Jeigu tokių situacijų bus daugiau, žmogus gali susipainioti iš viso: kad tai, ką jaučia, neatitinka su tuo, kas yra kalbama. Ir po truputį gali imti nebepasikliauti savo jausena.
>
❓O kaip tada atsakyti, jeigu kitas žmogus klausia, kaip jaučiamės, o mums išties sunku ir nenorime bendrauti?
Tokiu atveju galėtų pagelbėti pasakymas: “Ačiū, kad klausi. Taip, man sunku šiuo metu ir dar prireiks šiek tiek laiko, kol galėsiu pasipasakoti” arba “Ačiū, kad tau tai rūpi. Tik dabar turiu tai išsispręsti pati/pats.”
❓Ar po tokio atsakymo tas žmogus, kuris paklausė, jausis gerai?
Didelė tikimybė, kad ne. Nebent tai stipriai sąmoningas žmogus, kuriam jo emocijos - jo kasdieninės praktikos, tuomet supras ir net tyliai palaikys erdvę. O daugelis žmonių tikrai yra linkę pergyventi arba norėtų sužinoti, kas yra netaip, todėl jaučiasi nesmagiai nesužinoję daugiau detalių.
Tačiau mes (ar kiti žmonės) neprivalom dalintis apie tai, kaip gerai ar blogai jaučiamės. Mes (ar kiti žmonės) neprivalome su visais būti atviri ir kalbėti, ką norėtume pasilikti sau arba pasidalinti tai vėliau. BET mūsų užduotis yra neuždaryti kitų žmonių pojūčių, kai jie teisingai pajuto mūsų jauseną. Tai ugdo kitų žmonių ryšį su jų SAVIMI.
Todėl:
* Mes ugdome savo ryšius su kitais per NUOŠIRDUMĄ. Tiesiog įvardindami Taip/Ne, kas yra teisingas, kai kiti klausia.
* Mes kuriame Širdies ryšius su kitais žmonėmis per ATVIRUMĄ, kurie yra panašių vibracijų kaip ir mes, ir esame pasiruošę juos įsileisti į savo erdvę. Todėl išsirenkame, su kuo norime atvirai ir detaliai bendrauti (vieni viskuom mielai dalinasi Facebooke, kiti - tik su vienu žmogumi, ir visi variantai yra savaip geri).
* Mes kuriame ryšį su SAVIMI, kai išmokstame pasitikėti savo intuicija ir neapibūdinamais pojūčiais. Ir taip pat mes stiprinam savo intuiciją ištransliuodami teisingą informaciją kitiems.
Pasidalino Aušra OM
