11/11/2025
Sykį per lietuvių literatūros nagrinėjimo pamoką mokytoja paklausė: “Už ką aktoriai gauna antraplanio vaidmens Oskarą?”
“Už tai, kad moka įsijausti į savo rolę tarsi būtų pagrindiniai herojai?”
“Už tai, kad geba atskleisti savo charakterį, nors mažai turi filme vietos?”
Pasigirdo spėliojimai iš klasės draugų.
“Ne…” - mįslingai tarė mokytoja ir nuskambėjus pertraukos skambučiui nebepaigė savo minties.
Šio klausimo taip ir nepamiršau, vis prisimindavau, pagalvodavau ir netgi buvo mintis susirasti mokytoją per Facebooką ir paklausti jos - tai vis tik už kokias savybes skiriamas antraplanio vaidmens Oskaras?
Ir štai be-einant savi-pažinimo keliu bei nagrinėjant partnerystės/santykių/draugystės temas atsakymas atėjo natūraliai pats. Šis atsakymas kur kas gilesnis ir subtilesnis negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Įsivaizduokim, kaip mūsų artimas žmogus atsidūrė sunkioje situacijoje arba jo gyvenimas ėmė smarkiai keistis. Jis nuoširdžiai pasipasakojo ir kokia būna mūsų reakcija po to?
Dažniausiai imame patarinėti, siūlyti pagalbą, įsijaučiam į kito žmogaus situaciją ir pradedam pasakoti, ką patys darytume, arba imame pasakoti, kaip girdėjome panašią situaciją ir kaip kiti žmonės susitvarkė/nesusitvarkė su tuo. Labai dažnai esame linkę tiek įsijausti į kito žmogaus istoriją, kad patys tampame tos istorijos pagrindiniu herojumi, kur mūsų rolė ne tokia…
Mes pamirštame, kad kito žmogaus istorija yra jo filmas ir jo scenarijaus. O mes - jo istorijoje - esame antraplaniai veikėjai.
Jeigu už tą žmogų “žinosime” geriau, būsime protingesni ir stumsime jį eiti mūsų rodomu keliu jo paties susikurtame filme, tai kaip tas žmogus taps herojumi ir laimės pagrindinio veikėjo Oskarą?
Niekaip. Geriausiu atveju - prisidarysime sau Karmos, blogiausiu atveju - jis nustos bendrauti su mumis.
Už impulsą ir tobulą charakterį antraplaniam aktoriui Oskaras nepareina…
O kada antraplanio veiksmo atlikėjas garbingai užima savo poziciją?
Kuomet išgirdęs kito žmogaus nesėkmes ir sudėtingą gyvenimą keičiančias situacijas, jis su nuoširdumu išklauso, be kaltinimo ir aiškinimo, kaip viskas blogai (nes herojus ir taip puikiai viską supranta) ir toje juodžiausioje akimirkoje SUGEBA jį įkvėpti dar vienam jį auginančiam žingsniui. Nei vienas, nei kitas nežino, koks tas žingsnis, bet antraplanis veikėjas pasako, kad palaikys jį ir bus šalia, nors jis nukristų ir antrą kartą. Sugeba su ramybe, minčių ir žodžių švaroje išlikti palaikytoju ir įkvėpėju, kuris laimina herojaus nešamą gyvenimo ugnį. Tampa liudininkas pagrindinio herojaus siužeto, kuris klostosi taip, kaip klostosi.
Tuomet Pagrindinis aktorius per savo padėkas ir džiaugsmą, kad pavyko palypėti dar vienu laipteliu, skiria Oskarą už antraplanį - jam vienu iš svarbiausių tapusiu palaikytoju - vaidmenį, nes antro plano dalyvis padėjo jam pamatyti šviesą, kurią jis pamiršo, kurios nepastebėjo arba kuri buvo prigesinta. Jo vidinę šviesą. Ne per išorinius pavyzdžius gerai-blogai, o per nuoširdų jo stipriųjų savybių palaikymą.
Pasidalino Aušra OM
Foto: Maljorka, 2025-10
Suknelė iš Ilgà ilgà
