23/03/2026
NUOSAVYBĖ
Šiomis dienomis teorijų apie tai kas yra laimė galime rasti nesuskaičiuojamą kiekį. Etikos mokytoja sakydavo, kad laimė tai yra būsena, o ją jaučia ir įsivaizduoja kiekvienas skirtingai. Kam laimė yra tiesiog būti čia ir dabar, o kam keliauti ir pakeisti aplinką, pasimėgauti vaniliniais ledais, gauti gerą dozę saulės spindulių ir t. t... Tik ar laimė duoda ar atima? Ko gero taip pat nuo daugelių žmonių priklauso: ar jie ją susikurs ir puoselės, ar įsivaizduos ją materialiuose dalykuose, o galbūt mėgins šią atsakomybę perkelti kitam. Na, pavyzdžiui, kažkam laimė yra šalia esantis žmogus... Tai tarsi primetama atsakomybė kitam - būk visada su manimi ir aš būsiu laimingas... O kas tada, jei šiai laimei ateina metas išeiti? Ar tas išėjimas iš mūsų atima laimę, ar kaltiname kaip kokį vagį, tą kuris jau turi išeiti? Ir apskritai ,,būk su manimi ir aš būsiu laimingas’’ ar tai neapriboja vienintelės prigimtinės žmogaus teisės būti laisvu? Laimė... Laimė.... Laimė turėti, jeigu tau priklauso. Laimė jausti – tai ko esi nusipelnęs. Laimė kęsti, verkti, išeiti, sugrįžti, būti, kurti, klysti, taisytis... Laimė palikti atvirą kelią patirčiai, suvokimui, augimui... Laimė kurti savo vidinę, tikrą laimę, tokią kokią tu įsivaizduoji ir nori jausti. Ir ją gebėti išsaugoti net tada kai kažko netenkame.
Ar galima dalintis savo asmenine laime? O kai ją išdalinsime kas mum dar liks ir kuo pavirsime mes patys? Laimė yra tik tavo ir dar kartą tavo, vidinė, tikra ir vienintelė. Tai jūsų vienintelė teisėta nuosavybė ir jos paveldėtojas esate tik jūs pats. Verčiau išrasti nuosavą unikalų receptą. Juk žmonės yra tokios unikalios asmenybės ir viskas jame turi būti unikalu. Jei visi būtume vienodi gyvenimas pasidarytų nuobodus ir beprasmis. Laimė ne duoda ir neatima. Ji tiesiog yra. Yra čia ir dabar viduje, o vidus - išorės atspindys.
