https://www.facebook.com/102846666049892/

Gera augti

Home
Lithuania
Moletai
Gera augti

Apie buvimą savimi – gamtoje, tėvystėje ir darbų ūžesy. Mintys, knygos, gyvenimas, kuriame ieškau pusiausvyros. Kartais tai – grįžimas į save.

Esu sveikatos psichologijos magistrantė, mama ir moteris, kurią domina ne tik teorijos, bet ir tikras, gyvas gyvenimas.

Čia dalinuosi refleksijomis apie:
🌱 emocinį augimą ir vidinę vertę
🌿 gyvenimą arčiau gamtos
👣 tėvystę ir nepraradimą savęs tarp visko
📚 skaitomas knygas ir mažus kasdienybės atradimus

Tikiu, kad augimas – tai nebūtinai kilimas į viršų.

12/02/2026

Baimės nukarūnavimas prasideda nuo…
…supratimo

Galima galvoti, kad su baime reikia grumtis.
Tapti stipresniam nei baimė.
Kad ji – kliūtis. Priešas. Signalas sustoti.

Baimė – tai emocija.
Viena iš daugelio.

Šalia jos gyvena džiaugsmas, liūdesys, pyktis, smalsumas, gėda, kaltė, meilė…
Baimė nėra ypatingesnė už kitas.

Kartais ji garsesnė.
Ir ji turi funkciją.

Baimė skirta mus apsaugoti.
Ji įspėja apie galimą pavojų.
Ji padeda sustoti, įvertinti, pasiruošti.

Problema prasideda tada, kai baimė tampa ne informacija, o valdove.

Kai emociją palaikome faktu.
Kai „aš bijau“ virsta „tai pavojinga“.

Kai atpažįstu: 👉 „Tai baimė“ –
atsiranda mažytė erdvė tarp emocijos ir sprendimo.

Ir toje erdvėje galima rinktis.

Kartais vis tiek nusprendžiame nedaryti.
Kartais – daryti nepaisant baimės.
Bet geruoju atveju sprendimą priima ŽMOGUS, o ne emocija.

Baimė nepradingsta.
Bet ji nustoja būti karaliene.

Linkiu pamatyti baimę, prisiminti, kad ji emocija (laikina, automatinė) ir pasakyti:
„Matau tave. Tu atlieki savo darbą, ačiū. O sprendžiu aš.“

❓Ar esate kada pajutę, kad baimė priima sprendimus už Jus?

Kviečiu pasidalinti komentare:
1 – taip
2 – ne

09/02/2026

👉 Nuotraukų karuselėje dalinuosi informacija apie teikiamas paslaugas.

Norėjau, kad būtų aišku bei naudinga!

Kokie dar klausimai kyla? 🤔

Pasidalinkite komentaruose 🫶🏻

06/02/2026

Į susitikimą su rankinio komandos merginomis ėjau su jauduliu. Susidūrė dvi energijos.

Merginos – aktyvios, gyvos. Aš – atėjusi iš ramybės ir tylos.

Buvo techninių nesklandumų, skaidrės pakibo.
Bet kartu viduj lydėjo lengvumas ir labai aiški vidinė motyvacija – atėjau pasakyti svarbaus dalyko apie baimę.

Gal nors krisleliu kažkuriai taps lengviau.
Gal tik trumpam.
O gal tai taps maža pradžia.

Norėjosi visas apkabinti dėmesiu;
padovanoti atvirą ir atidžią ausį,
padrąsinti, jei prireiks.

Ar viskas pavyko?

Mano pojūčiu – taip.

Ir visgi…

Kaip maža yra vieno tokio susitikimo.
Kaip labai reikia tęstinio buvimo, reguliaraus kalbėjimosi ir sunkumų narpliojimo.
Nes išnarpliojus dažnai paaiškėja –
nebuvo nei taip painu, nei taip baisu.

Ačiū Lina Umbrasaite už kvietimą,
merginoms – už atvirumą,
ir už patirtį. Labai ją vertinu ir branginu.

❓Jei šiandien dingtų visos baimės, ką pirmiausiai padarytumėt?

Brūkštelkit komentare 🫶🏻

03/02/2026

Kartais rečiau sutinkami žmonės stebisi manimi ir išgirstu lyg ir ego paglostančių frazių:
— ir kaip Tu viską spėji;
— aš tai bijočiau – rizikuoti, imtis individualios veiklos, bandyti skirtingus veiklos tipus, rašyti projektus…

Žmonės, kurie yra arčiau, to nekartoja.

Jie žino – visko nespėju.
Ir dar žino, kad bijau.

Kažkada maniau, kad baimė nesukliudo veikti tada, kai noras yra stipresnis.
Įsivaizduodavau susitinkant du galiūnus – Baimę ir Norą.
Jie lenkia rankas, prakaituoja, kovoja…
Ir nuo to, kuris stipresnis, priklauso – darysiu ar ne.

Dabar galvoju kitaip.

Nors noras dažnai tampa idėjų katalizatoriumi (o gal kartais – atvirkščiai?),
baimė mano gyvenime jau nebėra galiūnas.
Ir grumtis niekam su niekuo nebereikia.

Kai suvoki kelis paprastus dalykus,
bijoti ir veikti tampa įmanoma vienu metu.
Be kovos. Be savęs laužymo.

Tais dalykais šiandien ruošiuosi dalintis ir su paauglių sportininkių grupe.

❓Ar norėtumėte sužinoti daugiau apie baimę ir tai, kaip ją „nuginkluoti“?
Brūkštelkit komentare:
1 – taip
2 – ne

29/01/2026

„Jis gali, kai nori.“ „Kai nori – susikaupia.“ „Vadinasi, tiesiog nesistengia.“

Šias frazes galima išgirsti gan dažnai.
 Ypač kalbant apie vaikus, turinčius dėmesio sunkumų.

Tačiau dėmesio trūkumo sutrikimas nėra pastovi būsena.
 Jis yra situacinis – priklausomas nuo aplinkos, emocinės būsenos, santykio, saugumo jausmo.

Tas pats vaikas: – vienoje pamokoje gali dirbti puikiai, – kitoje – būti išsiblaškęs, pervargęs, „per garsus“.

Ir tai nereiškia, kad jis sąmoningai renkasi „nesistengti“.

Labai dažnai vaikai su dėmesio sunkumais: ▪️ gėdinami viešai, ▪️ laikomi nepaklusniais, ▪️ gauna žinutę: „su tavimi kažkas negerai“.

Nors tiesa kita –jų elgesį dažnai lemia emocinės ir neurofiziologinės jėgos, o ne valios stoka.

👉 Kai vietoj klausimo „kodėl jis taip elgiasi?“ pradedame klausti „kas jam šiuo metu per sunku?“ – atsiranda visai kita erdvė.

Erdvė ryšiui. Erdvė pagalbai. Erdvė augimui, o ne gėdai.

❓Kaip manote:
bendrai vaikų elgesys dažniau yra pasirinkimas ar reakcija?

Kviečiu pasidalinti komentare:
1 – pasirinkimas
2 – reakcija

25/01/2026

Jau įpusėjau mokymąsi specializacijoje “Darbas su paaugliais, taikant geštalto terapijos principus”.

Netrukus planuoju atverti galimybę konsultacijų kreiptis paaugliams nuo 16 m., o šiandien noriu pasidalinti, kodėl tą darysiu:

Taigi, kodėl savo profesiniame kelyje noriu prisiliesti prie paauglių konsultavimo?

Pirmiausia – todėl, kad esu praktiškas žmogus Puikiai suprantu prevencijos prasmę ir vertę. Kuo anksčiau ištiesiame ranką žmogui, kuris patiria sunkumų, tuo didesnė tikimybė, kad jis išmoks juos ne tik „išbūti“, bet ir suprasti, įprasminti, per juos augti. Kuo anksčiau, tuo potencialiai geresnis gali tapti žmogaus individualus rezultatas.

Antra – dar labai ryškiai prisimenu save paauglę Ir vis dar nešiojuosi ją savo širdyje. Su ryšio, priėmimo ir palaikymo alkiu. Su jausmu, kad kažkas viduje vyksta, bet trūksta žodžių tam įvardyti. Ir labai norisi, kad kažkas būtų šalia – ne taisytų, o girdėtų. Dažnai — tiesiog būtų. Priimtų.

Trečia – nes girdžiu jūsų poreikį Suprantu, kad visiems pagelbėti negalėsiu. Bet noriu, kad mano darbas būtų ne tik prasmingas man, bet ir nukreiptas ten, kur šiandien skauda jums – tėvams, šeimoms, paaugliams.

Ir galiausiai – mane labai įkvepia galimybė padėti patikėti savimi žmogui, kuris šiandien gal jaučiasi gležnas berželis.
 Nebūtinai tam, kad taptų ąžuolu. Gal tam, kad galėtų augti tuo, kuo jam gera būti – tvirtu ąžuolu arba laimingai, visavertiškai gyvenančiu berželiu, kuris irgi puošia gyvenimą.

Kartais užtenka vieno saugaus santykio, kad pradėtum augti kitaip.

❓Kaip jautėtės paauglystėje?

Pasidalinkite komentaruose:
1 – labiau suprasti
2 – labiau vieni

21/01/2026

Šiandien atrodo, kad užtenka tiek.

Kvėpuoti.
Stebėti.
O jei dar pavyksta stebėtis!!!

Ačiū, Tau sniege ir saule ❤️

❓ Džiūgaujat kartu su manimi, ar laukiat jau šilumos?

Pasidalinkite komentaruose: 1 - Džiaugiuos žiema ❄
2 - Man reik šilumos 🌞

15/01/2026

Lauktas lauktas ir 8 mėn. išlauktas projekto finansavimo vertinimas pagaliau gautas!

Dar liko atidžiai išnagrinėti sutartį, visus ataskaitų teikimo niuansus ir nuspręsti — lįsiu galutinai į šią avantiūrą, ar ne.

8 mėn. laikas gan ilgas. Abejonių yra.

❓ Kaip Jūs galvojat — imsiuosi galiausiai projekto ar ne?

Pasidalinkite komentaruose: 1 - Imsiuos
2 - Nesiimsiu
3 - apie kokį čia projektą?

13/01/2026

Sausio 13-oji – apie drąsą būti kartu.
 Apie žmones, kurie sunkiu metu rinkosi ryšį, ne abejingumą.
 Buvimą. Atsakomybę. Pasirinkimą saugoti tai, kas svarbu.

Kai nesaugu, bendrystė ir tarpusavio ryšys tampa stiprybe. Kai susitelkiame. Siekiame vieno tikslo.

Sausio 13-osios kontekste bendrystė ir susitelkimas man tėra teoriniai konstruktai, todėl jaučiu labai didelį dėkingumą susibūrusiems, gynusiems.

Kad šiandien mes galėtume gyventi taip, kaip gyvename.
 Kai laikomės kartu ne todėl, kad nebaisu, o todėl, kad nesame vieni.

Su sausio 13-ąja!

❓Ar švenčiate/paminite šią progą?

Pasidalinkite komentaruose: 1 - Švenčiu/paminiu
2 - Nešvenčiu

07/01/2026

Dažnai gyvename taip, tarsi meilė būtų jausmas, kurį reikia:
👉🏻 surasti,
👉🏻 išlaikyti
👉🏻 įrodyti.
 Tarsi ji būtų romantiškas priedas prie gyvenimo, o ne pats jo pagrindas.

Tačiau vis daugiau kalbama apie kitokią meilės prasmę – meilę kaip emocinio saugumo vietą.
 Kaip ryšį, kuris padeda atlaikyti gyvenimo sunkumus, o ne nuo jų pabėgti.
 Kaip tylų žinojimą, kad nesu vienas.

Gal meilė tikrai yra daugiau ir plačiau nei jos romantinė pusė atspindima kino filmuose. Gal tai pagrindas mums saugiai eiti per gyvenimą, klysti, keistis.

❓Ar pritartumėt šiai minčiai?

Pasidalinkite komentaruose: 1 - Pritariu
2 - Nepritariu

Karuselėje kviečiu paskaityti šį įrašą įkvėpuasia citata iš Sue Johnson knygos Laikyk mane tvirtai.

02/01/2026

Naujų metų proga noriu palinkėti kiekvienam iš mūsų:
🌿 drąsos būti savimi – net tada, kai aplinka siūlo ar spaudžia būti kitokiais; 🌿 švelnumo išgirsti savo poreikius – suprasti, kas man išties svarbu; 🌿 ryžto tais poreikiais pasirūpinti – gal visai mažais mažais žingsniais, gal ne iš karto tobulai.

Tegul šie metai būna ne apie bandymus tapti geresniais, o apie leidimą (SAU) būti savimi.

Su naujais metais 🤍

❓Ko šiandien labiausiai norėtumėt palinkėti branginamam žmogui?

Pasidalinkite komentare:
1 — drąsos būti savimi
2 — išgirsti savo poreikius
3 — pasirūpinti savo poreikiais

31/12/2025

Psichologė paskutinę metų dieną atėjusi į pirminę konsultaciją ir jos pabaigoje matanti daugiau nei kelis būdus pagelbėti su ištikusia situacija

❓Jei galėtumėte rinktis, paskutinę metų dieną dirbtumėt ar poilsiautumėt?

Pasidalinkite komentare:
1 — dirbčiau
2 — ilsėčiausi

Address

Moletai

Website

facebook.com

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Gera augti posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Gera augti:

Shortcuts

Want your practice to be the top-listed Clinic in Moletai?