19/03/2026
Mano a.a. močiutė Joana, kurios gyvenimas iš pažiūros tikrai nelepino, man buvo gyvas dosnumo pavyzdys. Ji kiekvieną savuose namuose sutikdavo kaip didžiausią svečią, nuklodavo stalą vaišėmis, visuomet įdėdavo lauktuvių, gražiu žodžiu minėdavo.
Dar ir dabar pamenu, kaip paslapčia man ir pusbroliui įbrukdavo monetą į delną, už kurią Kauno Laisvės alėjoje prie fontano pirkdavome senovinę girą arba ledus ☺️ Prisipažinsiu, kad šokdavome su pusbroliu į tą fontaną ir susirinkdavome monetas tiesiai iš vandens, taip papiktindami vietines Kauno ponias 😀
Ir dar močiutė išmokė mažų dovanėlių meno 🙂 šitą dalyką tai tikrai perėmiau iš jos. Labai mėgstu visokiom bezdeliuškom apdalinti žmones, kartais net ir nepažįstamus.
Bet koks nuostabus dalykas yra pačiai tokių dovanų sulaukti.
Vakar iki išnaktų skaičiau, tad atsikėliau tikrai ne prekinės savijautos. Bet šast darbe sulaukiu slaptos žinutės su Snickersu 😅 Ir miego trūkumo kaip nebūta.
Vaikų rašteliai, saldainukai, piešiniai, lauko gėlytės, apkabinimai 🥰 Ar prieš porą dienų į būrelį atnešta berniukų bandelė “Roželė” 🥰nori nenori pati rože patampi (Indra Češiūnė 😉 kokie džentelmenai jūsų berniukai 😉
Gyvenimas susideda iš smulkių mažų, bet labai nuostabių akimirkų. Kaupkime jas, ne daiktus 😌 Ir dalinkimės. Juk sakoma, kad palaiminti tie, kurie duoda 🥰