Evelina Adakauskienė, psichologė-psichoterapeutė

Evelina Adakauskienė, psichologė-psichoterapeutė Grupinė psichoterapija, individualios konsultacijos ir EMDR. Ukmergėje ir nuotoliu.

Parašyk žinutę jei nori registruotis ar tiesiog pasitarti, ar terapija galėtų Tau padėti 💚

Rašymas padeda sulėtėti, nurimti, sutelkti dėmesį ir saugiai išlieti viską, kas viduje. Daug dalykų šįryt išsiliejo lapu...
26/11/2025

Rašymas padeda sulėtėti, nurimti, sutelkti dėmesį ir saugiai išlieti viską, kas viduje.
Daug dalykų šįryt išsiliejo lapuose, šilti ir raminantis dalykai užtvirtinti kūne su EMDR, o turbūt svarbiausia - tas grupės jausmas, kad esi kartu. Geriausias vaistas nuo vienišumo :)

Šįryt rašymo terapiją atsivežiau į mažą ir jaukią bendruomenę, kur visi vieni kitus pažįsta - dalinasi kas kiek nori ir kiek saugu. Bet čia saugumo buvo daug, nes ir aš pasijutau kaip namie dar neįpusėjus užsiėmimui 💚

Fotografuodama savo mėgstamiausius ratelius, pastebėjau du dalykus: augimą ir artėjimą. 🌿Tą patį galima matyti ir jausti...
21/11/2025

Fotografuodama savo mėgstamiausius ratelius, pastebėjau du dalykus: augimą ir artėjimą. 🌿

Tą patį galima matyti ir jausti tokiame rate sėdint - augimą ir artėjimą. Tiek grupės, tiek dalyvių, tiek savo pačios.

Atrodytų, tiesiog ratas, kuriame savaitė po savaitės susirenka žmonės, patys dar nežinantys, kur tos 90 minučių nuves. Bet visada nuveda! Visada yra, ką išsinešti jei tik norisi. Ir visada yra, ką palikti ir nusimesti nuo pečių.

Grupinės psichoterapijos pasaulyje man jau gaunasi 9 metai, o ta meilė niekur neišgaruoja, tik auga ir plečiasi.

Kiekvienas vertas turėti savo grupę, kur galėtų jaustis ramiai būti tiesiog savim, gyti, pamatyti save ir kitus ir jausti save augant ir artėjant prie kitų.

Sakykit, ką norit, bet terapinė grupė pakaitalų neturi 🌿

Čia bus įrašas apie pasąmoninę motyvaciją.Vakar po mokyklos sūnus labai norėjo važiuoti į mišką... grybauti.- Mm.. Bet ž...
18/11/2025

Čia bus įrašas apie pasąmoninę motyvaciją.

Vakar po mokyklos sūnus labai norėjo važiuoti į mišką... grybauti.

- Mm.. Bet žinok už kokių 15 minučių pradės temti ir tamsoj tikrai grybų nerasim.
- Tai tik dar įdomiau tamsoje!

Viskas aišku – grybai čia visai nesvarbūs.
Bet labai svarbus noras kartu patirti nuotykį.

Tai mes ir ėjom į mišką. Radom 3 grybus, deja, nevalgomus (nuotraukoje jis būtent jų ir ieško).
Grybavimą greitai pakeitė varžymasis stadione, lakstymas teleportacijos kanalais ir gyvybės eliksyro gėrimas iš balos. 😅

Sūnus kažkodėl norėjo į mišką, kažkodėl grybauti.
Jei suprasčiau jo norą pažodžiui, būčiau galėjusi pasakyti - tai važiuojam šeštadienį 5 ryto į nuošalesnį mišką, nes dabar nieko nerasim. Ir pykčiau už jo atšiaurumą - ką jis nori, kad grybų jam dabar priauginčiau?

Bet mes visi dažnai turim kur kas daugiau motyvų savo veiksmams nei iškart įsisąmoninam.
✨labai prireikia nusipirkti naują suknelę, tiesiog šiaip sau, nes akcijos. O gyvenimo kontekste pastaruoju metu jaučiausi labiau dvejojanti savimi ir norisi labiau patikti aplinkiniams.

✨labai svarbu gauti tą medalį varžybose, kurios tau neturi jokios įtakos gyvenime. O gyvenime jautiesi tarsi kažką nuolat darai ne taip ir labai norisi įrodymo, kad kažkas visgi gaunasi gerai.

✨ terapijoje staiga pasidaro labai aišku, kad norisi ją nutraukti. Ir tikrai visada galima užbaigti ar keisti terapiją! Bet ir labai vertinga suprasti vidinę to motyvaciją. Kuri dažniausiai būna apie susidūrimą su sunkiausiomis sau temomis čia pat terapijoje - pasitikėjimu, kitų prisileidimu, baime, kad tuoj išlįs kažkokia dalis, kurią labai baisu pamatyti.

Galbūt ir nusipirksiu tą suknelę ir jausiuosi bent žiupsnelį geriau, tuo pačiu stiprindama savivertę.
O gal nuspręsiu, kad suknelių turiu pakankamai, ir kitų vertinimas čia nieko nepakeis.

Galbūt suprasiu, kad man per anksti dar susidurti su skausminga tema, ir terapiją nutrauksiu — tačiau jau žinosiu, kada renkuosi atsitraukti nuo žmonių.
O gal nuspręsiu, kad tą skausmą nešiotis man daug sunkiau, nei pagaliau su juo susidurti ir palikti terapeuto kabinete.

Visi pasirinkimai geri ir legalūs.

Mes visi kasdien einam „grybauti“.
O iš tikrųjų — ieškom kažko kito.

Tai nėra nei blogai, nei keista.
Bet stabtelėti ir paklausti savęs: „Ko iš tikrųjų ieškau?“ — gali būti labai vertinga. 🌿

Galima prisijungti nuo naujų metų!Grupė suteikia užnugarį, paramą ir palaikymą. Grupė išjudina svarbiausias vidines tema...
12/11/2025

Galima prisijungti nuo naujų metų!

Grupė suteikia užnugarį, paramą ir palaikymą.
Grupė išjudina svarbiausias vidines temas, kurias perdirbus ateina palengvėjimas, aiškumas.

Grupėje gali patirti, ką reiškia išsivaduoti iš gėdos, vienišumo, izoliacijos.

Grupėje gali mokytis bendrauti atvirai, išliekant savimi. Mokantis be destrukcijos išsakyti tai, kas viduje tam, kad visi santykiai taptų labiau prasmingi ir išpildantys.

Pirmasis pokalbis grupės sesijos kaina: 25 eur. Registruokis:
https://calendly.com/adakauskiene-e/30min

Apsimetėlio sindromas ☕Kartais pastebiu save pavargstančią labiau nei įprasta. Kad darbas tampa kažkoks... labai sunkus....
12/11/2025

Apsimetėlio sindromas ☕

Kartais pastebiu save pavargstančią labiau nei įprasta. Kad darbas tampa kažkoks... labai sunkus. Sunkiausias pasidaro tada, kai labai noriu būti šaunuolė ir pradedu reikalauti iš savęs daugiau nei turėčiau.

Pavyzdžiui - išgydyti, kai mano darbas - būti šalia, išgirsti ir padėti žmogui išgirsti save. Tada, kai užeina jausmas, kad esu iš esmės tiesiog nepakankama ir turiu padaryti dar KAŽKĄ. Todėl reikia išmokti, pasistengti, dar pagalvoti, paspausti save.

Kai tas jausmas aplanko mane, dažnai pasiginčiju su savim - taigi čia imposterio sindromas, nereik viskuo tikėti, kas į galvą ateina. Būna toks beveik teismo procesas kartais, kur viena pusė pateikinėja įrodymus už, o kita - prieš.

Kartais tas jausmas aplanko dirbant tik su kai kuriais žmonėmis. Dažniausiai su tais, kurių dalis sunkumų kyla iš reiklumo sau. Tada padeda supervizija. O kartais tas jausmas aplanko, nes pavargstu - gal kurį laiką mažiau ilsėjausi, prasiautė ligos namuose, prisikaupė reikalų, kuriems visiems vienu metu prireikė dėmesio.

Apsimetėlio sindromas - tai jausmas, kad esi nepakankamas ir nieko iš tikrųjų nemoki taip, kaip turėtum. Jį galima jausti darbe, tėvystėje, hobiuose. Bet kur.

Jame daug vienišumo, nes dažnai lydi jausmas, kad kiti tai moka, kiti tą patį daro geriau. Nedidelės dozės gali būti sveikos. Tada pasitari su kolegomis, pasitikrini - gal tikrai jau laikas atnaujinti žinias ar gauti kitą perspektyvą.

Bet jei tas jausmas nesitraukia ir veda į perdegimą, verta pasigilinti labiau. Kodėl jis aplanko?
🌿 per dideli reikalavimai sau ir aplinkiniams
🌿 negebėjimas didžiuotis savimi, džiaugtis rezultatais
🌿 per didelis krūvis ir poilsio trūkumas
🌿 per didelis polinkis nuolat prisitaikyti prie kitų
🌿 išmokimas, kad esi svarbus tik tada, kai esi geriausias
🌿 nuolatinis pripažinimo siekis
🌿 palaikančių šiltų santykių trūkumas asmeniniame gyvenime
🌿 darbinė kultūra, kuri skatina nuolatinį nusivertinimą ir lyginimąsi su nerealistiškais standartais

Kas gali padėti?
🌿neformalus atviras bendravimas su kolegomis (kitais tėvais - kai jausmas lydi tėvystėje), kur gali pasidalinti savo jausmais, išgirsti kitus ir suprasti, kad visi kartais taip pasijaučia
🌿darbo keitimas, kai didžiausias svoris tenka toksiškai darbo aplinkai
🌿 asmeninio gyvenimo praturtinimas
🌿 daugiau poilsio
🌿 įsisąmoninti, kodėl vėl ir vėl grįžti prie to paties rato, keisti santykį su savimi, nustoti vaikytis pripažinimo iš išorės - psichoterapija. Nors kartais psichoterapijos prireikia ir tam, kad žmogus galėtų pradėti ilsėtis.

Jei jauti, kad negali ilsėtis, kad vis atsiduri ten pat iš naujo ir iš naujo, ir jau norisi keistis ir gyventi kitaip - psichoterapija galėtų padėti ir tau.

Bakalauro studijose turėjom sveikatos psichologijos įvadą. Jo vadovėlyje buvo sąrašas dalykų, kurie žmonėms kelia daugia...
10/11/2025

Bakalauro studijose turėjom sveikatos psichologijos įvadą. Jo vadovėlyje buvo sąrašas dalykų, kurie žmonėms kelia daugiausia streso. Ir man atrodo kokioje 12 ar 13 vietoje buvo naujo automobilio pirkimas (šitą supratau tik patyrusi).
Tokių sąrašų pagrindinė funkcija - galėti pasakyti "normalu, beveik visiems pirkti automobilį kelia galvos skausmą". Tai padeda mažinti dar ir vienišumo keliamą stresą.

Turbūt iš to pačio vadovėlio atsimenu dar dvi sąvokas - eustresas ir distresas. Eustresas kaip euforija - kai šoki parašiutu (savo noru), įsimyli ar laimi varžybas. Distresas tai tas nemalonus - kai netenki darbo, pameti telefoną ir susilaužai koją. Jis dar gali būti staigus - kuris įgalina veikti, arba lėtinis - kuris sekina ir išsiurbia jėgas.

O šiaip, stresą gali kelti bet kas.
Netektys, nežinomybė, pradžios.
Žadintuvas, pridegęs kiaušinis keptuvėje.
Nesibaigiančių buities darbų sąrašas galvoje.

Gera žinia ta, kad streso reakcijas galima mažinti dviem kryptimis:
1) sprendžiant problemą, kai ją įmanoma išspręsti,
2) rūpinantis emocijomis, kai problema neišsprendžiama arba kai jai reikia laiko.

Trumpai:
kai gali – spręsk.
kai negali – pasirūpink savimi.

Terapijoje mes darome abu.

Skiriame dėmesio emocijoms, ventiliavimuisi, jei norisi - pratimams. Ir aiškinamės problemos esmę. Visada yra bent 1 mažas procentėlis, kur gali kažką pakeisti. Dažniausiai daugiau. Mes ieškome, ką gali keisti Tu, nes tada keičiasi tavo gyvenimas ir savijauta.

Ieškome, ką galim pakeisti, kad:
tas pridegęs kiaušinis neišvestų iš pusiausvyros,
kad mažiau skaudėtų galvą,
kad išeitų užmigti,
kad neištiktų pykčio priepuolis,
kad nebereikėtų savęs skriausti perdėtais darbo krūviais.

Jei jauti, kad tie 101 būdas įveikti stresą nebeveikia ir norisi atrasti savo sunkumų esmę ir keistis tam, kad būtų lengviau - kviečiu į giluminę psichoterapiją.

Garsi traumų terapeutė, po neperdirbtos savo trauminės patirties, su ja susiduria taip kaip ir visi - pačiu netinkamiaus...
07/11/2025

Garsi traumų terapeutė, po neperdirbtos savo trauminės patirties, su ja susiduria taip kaip ir visi - pačiu netinkamiausiu metu su pačiu netinkamiausiu žmogumi.

Hello, čia psichologinis trileris apie perkėlimą ir kontraperkėlimą! ☕

Tiems, kam šitie žodžiai nepažįstami - gera proga susipažinti su turbūt pagrindiniais psichodinaminės terapijos įrankiais. Ir pasigąsdinti, kaip blogai kartais gali būti 😅 jei turit pasitikėjimo problemų, lengviau paskaičius tikrai nepasidarys.

Kolegoms turėtų būti įdomi ir labai gąsdinanti, ir net raminanti knyga. Apie profesines klaidas, kainuojančias per daug.
Apie tai, kaip svarbu terapeutui turėti pakankamai resursų visų pirma savo asmeninėms traumoms perdirbinėti. Kaip be to viduje viskas gali susimaišyti.
Ir kaip galima atrasti naują tapatybę net po tiek metų darbo, po tokių didelių klaidų ir tokio sugriuvimo.
Skaitydama jaučiausi, kad prisiliečiau prie keturių didelių savo profesinių baimių. Apie kurias baisu ir kalbėti. Kur tikiesi, kad gal tau pasiseks ir tų dalykų nepatirsi.

Ir gerai, ir blogai kad skaičiau per atostogas, nes paranojiškai prakračiau per galvą visus klientus. Bet ir minčių atėjo visokių naujų. 🤓bet taip įtraukė, kad jei būčiau skaičiusi ne per atostogas, būčiau ypač įtartinai į visus žiūrėjusi 😅

Šiaip, įdomu visiems, kurie nori praskleisti užuolaidą į terapeuto vidinį pasaulį. Knygą parašė klinikinė psichologė, daug metų dirbusi sveikatos apsaugos sistemoje - gūglinau, nes taip gerai aprašyta, kad galvojau, gal čia paremta tikra autorės istorija.

31/10/2025

Jei šįvakar laukia vakarėlis, o dar neturi idėjų kostiumui, žmones paprastai gąsdina:

- Žmogus, kuris sako „ne“ be pasiteisinimų
- Kolega, kuris į klausimą „kaip sekasi“ atsako nuoširdžiai
- Žmogus viešoje erdvėje nežiūrintis į telefoną
- Terapeutas, einantis atostogų
- Tyli, rankas sukryžiavusi žmona, kuri sako „viskas gerai“
- Vyras, kuris vietoje nekalbadienio prabyla apie savo jausmus
- Draugė, kuri tiesiog priima komplimentą
- Žmogus, kuris tiesiai pasako, ką jaučia
- Pokytis

Ir atsargiai... jie kartais vaikšto tarp mūsų.

P.S. Savaitei išeinu atostogų.

Kodėl mums taip patinka šiurpalai ir siaubo filmai? 🎃Baimė ar pasibjaurėjimas įprastai yra nemalonios emocijos, bet laba...
26/10/2025

Kodėl mums taip patinka šiurpalai ir siaubo filmai? 🎃

Baimė ar pasibjaurėjimas įprastai yra nemalonios emocijos, bet labai reikalingos. Baimė mus saugo nuo pavojų. Pasibjaurėjimas nuo visokių nuodų. Abi – nuo mirties. Todėl visiškai natūralus žmogaus elgesys – vengti situacijų, kuriose galėtų tokios emocijos kilti. Tai kokio velnio mes ieškom, kur jas pajausti? 👻

🎃 Saugus būdas prisiliesti prie sunkių emocijų. Būna žaidimas įkišti ranką į kažkokį maišą, pačiupinėti ką nors plaukuoto ir fantazija iškart kuria atsakymus, kas ten – voras ar gorilos ranka? Bet tu žinai, kad tai žaidimas, ir kad tavo fantazija nėra reali. Ten būna apsiūta kempinė. Bet jei žinotum, kad ten gali būti voras, kad čia nebūtinai žaidimas, tai gal ir vengtum. 🕷️

🎃 Geras laikas pasirepetuoti savo atsaką. O tikrai, ką daryčiau jei mane vytųsi zombis? Išgyventi tą situaciją, gal net pagalvoti – visai apsiginčiau. Net buvo tyrimas (Scrivner ir kt., 2021), kad siaubo filmų mylėtojai buvo atsparesni covido pandemijoje. Gal kad pandemijos jau jiems buvo pažįstamos iš filmų? Kas čia žino, tik teorija.

🎃 O kai Zombis pramogų parke nužingsniuoja tolyn - žmogų apima nusiraminimas, palengvėjimas ir gal net euforija – jausmai, kurių jau mes laukiam. Kurių tikėdamiesi gal net ateinam į tokius renginius. Jautresnius, aišku, gali apimti ir nemiga - čia kiekvienam svarbu įsivertinti savo nervų sistemą.

Iš asmeninės refleksijos – kai gyvenime buvo daugiau vaiko auginimo monotonijos, kur nuobodoka buitis ir reikia daug kantrybės, aš norėjau eiti į visus tokius parkus, tik šiurpinkit mane visi ir duokit legaliai parėkauti! O po to kai normaliai grįžau į darbą (kur kartais būna itin šiurpių istorijų), kai pasaulio įvykiuose padaugėjo šiurpalų, tai užtenka ir nusifotografuoti prie moliūgo.

Ir dar, tai visai geras laikas padraugauti su savo šešėline puse. Juk į šiurpnakčio vakarėlius taip dažnai renkasi uždrausti vaisiai - siaubūnai ir viliokliai. Net jei kartais norisi gerai papurtyti kolegą, blogiečiu būti nesinori. Ir pietų pertraukėlėje seksualumas ne itin pageidaujamas. Tam mes turbūt ir pasidarom siaubo labirintus ir karnavalus – kad būtų vietos tiems jausmams, kuriems vietos kasdienybėje daug nėra.

Nes kiekvienas mūsų kažkur viduje nori padaryti vietos visoms savo asmenybės dalims. Linkiu rasti joms legalios vietos ne tik per šiurpnakčius.

Tai koks šiandien būtų tavo kostiumas? 🥸

Depresija gali užklupti kiekvieną žmogų. Ji nežiūri į tai, ar turi negalią, ar ne. O gal turi viską, apie ką galėtum pas...
23/10/2025

Depresija gali užklupti kiekvieną žmogų. Ji nežiūri į tai, ar turi negalią, ar ne. O gal turi viską, apie ką galėtum pasvajoti. Tačiau tas viskas nuo jos nebūtinai apsaugos 🌿 Dalinuosi straipsniu apie depresiją - galbūt bus naudinga?

Pastaruoju metu rašau straipsnius su regos negali tiesiogiai ar netiesiogiai susiduriantiems žmonėms žurnale "Mūsų žodis".
Yra dar keletas tekstų apie regėjimo netektį kaip krizę, apie tai kaip gali keistis santykiai prarandant regėjimą ar turint artimąjį su šia negalia. Dalykai, kuriuos ir man pačiai buvo svarbu sau įsivardinti, nes niekad negali žinoti, ką gyvenimas atneš.

Nuoroda komentare ☕

Kartais užsisuka toks ratas - negaliu kreiptis pagalbos, nes nėra finansinių resursų, o neturiu finansinių resursų, nes ...
22/10/2025

Kartais užsisuka toks ratas - negaliu kreiptis pagalbos, nes nėra finansinių resursų, o neturiu finansinių resursų, nes labai reikia psichologinės pagalbos.

Nepamirškite, kad yra daug nemokamos pagalbos galimybių! Tiksliau pagalbos, už kurią sumokame savo mokesčiais - poliklinikose, visuomenės sveikatos biuruose, projektuose KOPA.

BET jei jaučiate, kad po kokio nors įvykio viskas tarsi apsivertė, jei patyrėte emocinę traumą - siūlau kreiptis dėl specializuotos EMDR terapijos. Terapija veiksmingesnė, kai už ją moki, tad kviečiu rašyti ir tartis dėl kainos, kuri prieinama jums, net jei ji simbolinė.

EMDR – moderni, į traumos gydymą orientuota terapijos kryptis. Ji struktūruota, turinti aiškius etapus ir tikslus. Čia nereikia išsamiai pasakoti apie skausmingą įvykį – todėl kartais lengviau prie jo prisiliesti.

Planuoju nuolat vieną vietą skirti EMDR terapijai socialine kaina.
Jei ji šiuo metu užpildyta – galėsite užsirašyti į laukiančiųjų sąrašą. 💚

Daugiau informacijos mano tinklapyje, nuorodą pridėsiu komentaruose 🌿

Apie leidimą sau mylėti. ❤️Mylėti atvirai ir tiesiai, neslepiant ir nesislepiant yra baisiausias dalykas pasaulyje. Tiek...
20/10/2025

Apie leidimą sau mylėti. ❤️

Mylėti atvirai ir tiesiai, neslepiant ir nesislepiant yra baisiausias dalykas pasaulyje. Tiek daug pavojų - atstums, numirs, išduos.

Meilės kaina yra gedulas. Ir kartais jo viduje tiek daug, užgniaužto, suspausto, paslėpto ir užkerpėjusio, kad vietos meilei tarsi nelieka.

Kartais esame išmokę, kad meilė įkalina. Kad turi atspėti mylimų žmonių poreikius, juos nekvestionuojamai išpildyti, nes kitaip, vėlgi, būsi paliktas, atstumtas, sugėdintas ar išduotas.

Bet jei nieko gyvenime nemyli, tai visada tos meilės ir ilgiesi. Meilės sau ir kitam, meilės gyvūnui, meilės aplinkai, meilės saviraiškai ir kūrybai. Meilės savo kūnui.

Leidus sau liūdėti, pykti, nepaklusti, nusivilti, skaudėti ir verkti tiek, kiek reikia - leidi sau ir mylėti. ❤️

Įkvėpimas iš Lisabonos gatvelių:

Noriu mylėti, mylėti beviltiškai.
Mylėti – vien dėl meilės: čia… anapus…
Šį ir tą, aną ir visus…
Mylėti! Mylėti! Ir nemylėti nei vieno.
- Florbella espanca

Address

Vytauto Gatvė 6
Ukmerge

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Evelina Adakauskienė, psichologė-psichoterapeutė posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Evelina Adakauskienė, psichologė-psichoterapeutė:

Share

Share on Facebook Share on Twitter Share on LinkedIn
Share on Pinterest Share on Reddit Share via Email
Share on WhatsApp Share on Instagram Share on Telegram

Category