29/07/2025
"Paimsiu iš dienos tiek, kiek man duota".
Kai man pasidaro sunku, vidinis balsas taria:
„Tau reikia gyventi tik vieną dieną.“
Aš jau nebeprisimenu, kada tai tapo mano gyvenimo credo.
Buvo laikas kai mokėjau bijoti ateities. Matyt pasaulis išmokė.
Ir kuo daugiau galvojau apie užgriuvusius ir dar laukiančius rūpesčius, kuo labiau garbinau šviesesnį rytojų, tuo tamsiau darydavosi dabar.
Ir aš nepamenu kada supratau. Nepagaunu tos pabudimo akimirkos. Gali būti, kad jų buvo ne viena.
Nereikia man rytojaus, jeigu iš dabarties aš noriu pabėgti.
Jeigu esu čia, šiandienoje, vadinasi taip turi būti. Viskas ir taip praeina, kam skubinti?
Paimsiu iš dienos tiek, kiek man duota. Pasidalinsiu tuo, kuo galiu. Ir gal kažką net pagerinti suspėsiu.
Ir jau rytojus. Ir vėl nauja galimybė nugyventi vieną dieną.
