Psichologė Agnė Olšauskaitė

23/11/2025

Psichologo kabinete vaikas turi saugią erdvę tyrinėti savo jausmus, per žaidimą mokytis suprasti save ir drąsiai kalbėti apie tai, kas jam išties svarbu.

17/11/2025

Dalinuosi idėjomis, kaip kasdienes, kartais aštresnes frazes pakeisti į švelnesnius ir vaikui lengviau priimamus pasakymus.

Smulkūs žodžių pakeitimai gali padėti kurti ramesnę ir labiau bendradarbiaujančią aplinką namuose.

Nes pasakyti žodžiai yra svarbūs !

29/10/2025

Kodėl vieni vaikai auga savimi pasitikintys ir empatiški, o kiti labiau uždari ar maištingi? Dažnai atsakymas slypi ne genetikoje, o tėvų elgesyje, jų auklėjimo stiliuje. Tai, kaip reaguojame į vaiko poreikius, kaip nustatome ribas ir rodome meilę, tiesiogiai formuoja vaiko emocinį pasaulį, pasitikėjimą savimi ir santykį su kitais.

Psichologė Diana Baumrind išskyrė keturis pagrindinius auklėjimo stilius. Vėliau kai kurie tyrėjai pridėjo penktą - "perdėtai įsitraukę" tėvai (over-involved).

1. Autoritetingi tėvai
Šis stilius laikomas sveikiausiu. Tėvai yra šilti, palaikantys, pagarbūs, tuo pačiu aiškiai nustato ribas ir taisykles. Jie paaiškina priežastis, skatina savarankiškumą ir atvirą dialogą. Vaikai dažniausiai užauga savimi pasitikintys, atsakingi ir empatiški.

2. Valdingi (autoritariški) tėvai
Šio auklėjimo stiliaus vaikai turi laikytis griežtų taisyklių, o nesugebėjimas jų laikytis sukelia bausmes. Reikalaujama visiško paklusimo, o paklausus paaiškinimo, įprastas atsakymas - „Nes aš taip pasakiau“. Autoritariniai tėvai kelia aukštus reikalavimus, tačiau iš tiesų jiems labiau rūpi jų pačių idėjos ir lūkesčiai nei vaikų poreikiai ir interesai. Tėvai atrodo nutolę nuo savo vaikų, griežti, bijo parodyti vaikams švelnumą, geri vaiko poelgiai vertinami kaip savaime suprantami. Tokių tėvų vaikai yra atsakingi, tačiau stokoja savarankiškumo, bijo suklysti.

3. Atlaidūs, viską leidžiantys tėvai
Tarpusavio bendravimas labiau primena draugų nei tėvų - vaikų santykį. Tėvai atlaidūs, retai drausmina savo vaikus, daug nereikalauja ir neskatina atsakomybės. Vaikai neišmoksta elgtis savarankiškai, priimti sprendimus ir už juos atsakyti. Nesitiki brandžių vaiko poelgių, tėvai neįprastai švelnūs, vengiantys konfliktų. Šeima, kurioje nėra aiškių taisyklių atrodo nedisciplinuota, chaotiška. Tokių tėvų vaikai pasižymi prastesniais socialiniais įgūdžiais, nėra orientuoti ką nors pasiekti, dažnai turi problemų mokykloje. Apskritai šie vaikai yra mažiau laimingi nei jų bendraamžiai.

4. Atstumiantys, abejingi tėvai
Tėvai emociškai ar fiziškai nutolę. Nors šie tėvai tarsi patenkina pagrindinius vaiko poreikius, tačiau tuo jų dalyvavimas vaiko gyvenime ir apsiriboja. Ypatingais atvejais šie tėvai gali net atsisakyti užtikrinti arba apskritai pamiršti apie vaikų poreikius. Neįsitraukusių tėvų vaikai stokoja savitvardos, prastai save vertina, taip pat yra mažiau kompetetingi nei jų bendraamžiai. Šis stilius siejamas su žemiausiais vaikų emocinės gerovės rodikliais - nesaugumu, žema saviverte, elgesio problemomis.

5. Perdėtai įsitraukę tėvai
Tėvai, kurie su geriausiais ketinimais pernelyg aktyviai įsitraukia į vaiko gyvenimą. Jie nori apsaugoti, padėti, išspręsti problemas dar prieš joms atsirandant, tačiau toks elgesys dažnai trukdo vaikui ugdyti savarankiškumą, atsakomybę ir pasitikėjimą savimi.

Kodėl tėvai pasirenka skirtingus auklėjimo stilius? Priežastys gali būti įvairios. Dažnai auklėjimo stilius priklauso nuo mūsų asmeninės patirties, socialinės - ekonominės padėties, išsilavinimo, šeimos dydžio, kitų aplinkybių. Autoritetingas auklėjimas reikalauja pastangų, kantrybės, laiko ir, svarbiausia, žinių.

There are four widely researched styles of parenting: authoritative, permissive, authoritarian, and neglectful. The styles range from controlling to undemand...

23/10/2025

„The Still Face Experiment" : kodėl emocinis ryšys su vaiku yra svarbus?

Tai garsus psichologinis tyrimas, kuris parodo, koks svarbus kūdikiui yra emocinis ryšys su suaugusiuoju. Eksperimente tėvai (dažniausiai mama) žaidžia su kūdikiu, o tada sustabdo visas mimikas, emocijas – veidas tampa neutralus, į kūdikį nereaguojama. Vos per kelias sekundes kūdikis sutrinka: bando susigrąžinti reakciją žvilgsniu, balsu, judesiais. Kai atsako nesulaukia, nuliūsta, verkia arba nutyla.

Ką įrodo šis eksperimentas? Kodėl vaikui reikia, kad tėvai atspindėtų jo emocijas?

Emocinis ryšys – biologinis, psichologinis ir socialinis poreikis. Kūdikio smegenys aktyviai reaguoja į suaugusiojo veidą ir balsą. Kai reakcijos nėra, įsijungia streso signalai.

Atspindėjimas kuria saugų prisirišimą. Kai tėvai priima ir reaguoja į vaiko jausmus, kūdikis mokosi: „mano jausmai svarbūs, aš esu matomas“. Tai padeda vėliau gebėti reguliuoti emocijas ir kurti pasitikėjimu grįstus santykius.

Ryšys su abiem tėvais yra vienodai svarbus. Skirtingi tėvų emocinio atsako stiliai (švelnus, žaismingas, drąsinantis) padeda vaikui suprasti, kad emocijas galima reikšti įvairiai, bet vis tiek būti mylimam.

Jei vaiko jausmai nuolat lieka nepastebėti, jis gali juos slopinti, gėdytis arba sunkiau suprasti savo emocijas, poreikius ateityje.
Gali patirti sunkumų pasitikint kitais žmonėmis, bendraujant su jais.

Tobulos tėvystės nėra. Svarbu, kad visada grįžtume į ryšį, kai pamirštame ar pavargstame. Būtent tai kuria saugų prisirišimą, pasitikėjimą ir stiprų emocinį pagrindą visam gyvenimui. ❤️

Nuorodos į The Still Face Experiment:

https://www.youtube.com/watch?v=f1Jw0-LExyc

https://www.youtube.com/watch?v=7Pcr1Rmr1rM

This video is a part of the Curriculum Toolkit.

02/10/2025

Ar esate girdėję pasiūlymą: “Nereaguok į jo ar jos verksmą, nurims pats”? Ar tai iš tikrųjų tiesa?

24/09/2025

Vaikų sapnai ir košmarai: ką svarbu žinoti tėvams?

Sapnai yra natūrali vaiko vystymosi dalis. Jie keičiasi kartu su vaiko amžiumi, jo vaizduote, emocijomis ir gebėjimu suprasti pasaulį.

Ką sapnuoja skirtingo amžiaus vaikai?
Kūdikystė – iki 2 m.
Sapnai dar labai paprasti, fragmentiški. Daugiau pojūčių nei aiškaus turinio.

2–3 m.
Atsiranda pirmieji atpažįstami sapnai. Vaikai kartais gali papasakoti apie gyvūnus, daiktus ar žmones sapnuose. Pasirodo pirmosios baimės.

3–6 m.
Tai amžius, kai košmarai pasitaiko dažniausiai. Vaizduotė labai aktyvi, ribos tarp fantazijos ir realybės dar neaiškios. Sapnuose gali atsirasti “monstrai“, “blogi žmonės“, …

6–10 m.
Sapnai tampa labiau susiję su kasdienybe – mokykla, draugais, šeimos situacijomis. Košmarai po truputį retėja, tačiau gali sustiprėti stresiniu laikotarpiu.

10 m. ir vyresni
Vaikai jau geriau supranta, kad sapnai nėra tikrovė. Košmarai tampa retesni, bet paauglystėje sapnų turinys dažnai persikelia į temas apie santykius, tapatybę.

Kada prasideda ir baigiasi košmarai?
🌙Pirmieji košmarai gali atsirasti apie 2–3 metus.
🌙Dažniausiai jie pasitaiko tarp 3–6 metų vaikų, nes šiuo metu vaikų vaizduotė itin intensyvi.
🌙Apie 10 metus košmarai ima retėti, vaikai geriau atskiria tikrovę nuo sapno ir jau moka reguliuoti emocijas.

Stresas, pokyčiai šeimoje ar nuovargis gali košmarus sugrąžinti bet kuriame amžiuje.

Kaip padėti vaikui?
Sukurkite ramią vakaro rutiną.
Leiskite vaikui papasakoti sapną, priimkite jo jausmus.
Nuraminkite, kad “tai buvo tik sapnas, tu esi saugus“.

Košmarai nėra ženklas, kad su vaiku “kažkas negerai“. Tai natūralus jo augimo, emocijų ir vaizduotės pasaulio atspindys.

Sapnai yra mūsų naktinė stebuklų dozė.
Rahul Jandial “Kodėl mes sapnuojame”.

16/09/2025

Kai vaikų norus painiojame su poreikiais…
Kas iš tiesų svarbiausia vaikui? 🧸

10/09/2025

Pasaulinė savižudybių prevencijos diena - rugsėjo 10d.

Savižudybė nėra silpnumo ženklas - tai dažnai giliai besitęsiančio skausmo išraiška. Todėl
labai svarbu kalbėti apie emocinę sveikatą atvirai, be gėdos ar baimės būti nesuprastam.

❤️ Jei matai, kad kažkam sunku - paklausk, išklausyk, pabūk šalia.
❤️ Jei sunku tau - kalbėk. Pagalba yra. Tu ne vienas.

03/09/2025

Kas didina vaikų nusikalstamumą ar netinkamą elgesį?

Tyrimai rodo, kad pagrindiniai veiksniai, didinantys vaikų polinkį į delinkventinį (nusikalstamą ar netinkamą) elgesį, yra susiję su ankstyvais ir nesaugiais santykiais su tėvais, ypač su mama.

Pirmieji penkeri gyvenimo metai yra labai svarbūs: ilgas atsiskyrimas nuo motinos ar gyvenimas su globėjais (net trumpesnis nei 6 mėn.), taip pat augimas be meilės, su šaltais, atšiauriais, priešiškais ar nestabiliais tėvais – smarkiai padidina riziką. Vaikai, kurie nepatyrė šilto, pastovaus ryšio, dažnai išsiugdo emocinius sutrikimus, negali formuoti sveikų santykių, o tai veda prie agresijos, uždarumo ar antisocialaus elgesio. Vaikai, augę šeimose, kurių tėvai buvo kritiški, atšiaurūs ar nepriėmė vaiko, linkę į elgesio problemas. Jie dažnai neigia arba slepia savo emocinę patirtį, kaltina save, o vėliau gyvenime tai pasireiškia netinkamu elgesiu.

Taigi, esminė priežastis nėra genetika ar paveldimumas, o būtent nesaugūs ir traumuojantys ankstyvieji santykiai šeimoje, ypač su mama ar pagrindiniais globėjais.

J. Bowlby “Research into the origins of delinquent behavior”.

30/08/2025

Vaikų žaidimai ir tėvų vaidmuo 🧸

„Mums be galo svarbu jausti, kad patys esame savo gyvenimo autoriai.“ E. Laurinaitis.

Tėvai įsivaizduoja geriau žinantys, ką vaikams reikia daryti ir ko ne. Iš tiesų daugelyje sričių tėvai supranta, kas vaikui gali būti pavojinga, tačiau kai kada jie galėtų leisti sprendimus priimti patiems vaikams.

Dažnai tėvai kišasi į vaikų žaidimus: bando paaiškinti, kaip taisyklingai statyti lego, arba pradeda aiškinti, kaip statyti smėlio pilį. Tačiau žaidimai yra vaikų gyvenimo repeticija – per jį jie kuria savo pasaulį ir mokosi priimti sprendimus. Vaikai žaidžia šeimas, ligonines, mokyklas, parduotuves - taip, kaip jie patys tai supranga.

! Žaidimo taisykles turėtų diktuoti pats vaikas.
! Tėvų pagalbos ar patarimo reikia tik tada, kai vaikas pats to paprašo.

Žaisti su vaikais reikia tik tada, kai jie to nori ar patys to prašo. Jeigu jie žaidžia patys – geriausia nesikišti.

Leisdami vaikams patiems spręsti, padedame jiems išaugti savarankiškiems, pasitikintiems savimi ir jaustis savo gyvenimo autoriais.

27/08/2025

Pirmosios savaitės mokykloje kupinos naujų patirčių, emocijų ir iššūkių. Adaptacija – procesas, kuriame svarbiausia kantrybė ir palaikymas. 🧸

24/08/2025

Vaiko pirmieji žingsniai į darželį – tai ne tik iššūkis, bet ir didžiulė galimybė augti. Nors pradžioje gali pasirodyti sunku – ašaros rytais, ilgesys ar nerimas, tačiau tai visiškai natūrali kelionės dalis. Kiekvienas vaikas mokosi prisitaikyti savo tempu.

Tėvų meilė, palaikymas ir kantrybė – geriausia dovana vaikui šiuo laikotarpiu.