http://www.santa.lt/, https://www.instagram.com/santaros_klinikos/

VUL Santaros klinikos, Santariškių 2, Vilnius (2026)

03/03/2026

Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centre atlikta sudėtinga minimaliai invazyvi stemplės ir skrandžio rezekcija dėl onkologinės ligos.

ℹ️ Rezekcija – tai chirurginė operacija, kurios metu pašalinama ligos pažeista stemplės ir skrandžio dalis, siekiant visiškai pašalinti naviką ir atkurti virškinamojo trakto vientisumą. Tai viena iš pažangiausių viršutinio virškinamojo trakto chirurginių operacijų, reikalaujanti didelės patirties, kruopštaus pasirengimo ir glaudaus daugiadalykės komandos darbo.

📌 Pacientui ilgą laiką progresavo rijimo sutrikimai – iš pradžių tapo sunku valgyti, vėliau nebegalėjo nuryti maisto, galėjo suvartoti tik šiek tiek skysčių. Siekiant pagerinti mitybą ir sudaryti sąlygas tolimesniam gydymui: kad iki operacijos galėtų valgyti, pacientui į stemplę buvo įdėtas specialus stentas, po kurio pradėtas sisteminis onkologinis gydymas – chemoterapija.
Po šio gydymo, atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą ir nustačius teigiamą chemoterapijos poveikį bei naviko sumažėjimą, atvejis buvo aptartas daugiadalykės gydytojų komandos konsiliume. Jo metu nuspręsta taikyti chirurginį gydymą.

💬 „Operacija buvo suplanuota taikant minimaliai invazyvų metodą: per nedidelius pjūvius pilvo sienoje ir krūtinės ląstoje kartu su naviku pašalinta dalis skrandžio ir stemplės. Tokios operacijos yra techniškai sudėtingos ir reikalauja aukšto visos komandos profesionalumo“, – sako pacientą operavęs abdominalinės chirurgijos gydytojas onkologas dr. Martynas Lukšta.

🤝 Operacijos metu dirbo daugiadalykė komanda: krūtinės chirurgas Andrius Timpa, abdominalinės chirurgijos gydytojas Povilas Miknevičius, operacinės slaugytojos Ramunė Pleikienė ir Hana Petkevič, anesteziologė-reanimatologė Ieva Slauzgalvytė bei anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja Emilija Jakiūnienė.

Plačiau: https://shorturl.at/fyUH5

02/03/2026

Santaros klinikų gydytojai savo patirtimis dalinasi ir su regioninėmis ligoninėmis – abdominalinis chirurgas dr. Martynas Lukšta svečiavosi Utenos ligoninėje, kuris pristatė pranešimą apie skrandžio ir stemplės patologiją, onkologinius susirgimus bei šiuolaikinius gydymo metodus. Pranešime dalyvavo ligoninės specialistai bei kolegos iš Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro.

Džiaugiamės gydytojų aktyvumu stiprinant bendradarbiavimą tarp skirtingų sveikatos priežiūros grandžių ir taip padedant užtikrinti sklandesnį paciento kelią bei savalaikį, koordinuotą pagalbos suteikimą. 🤝

02/03/2026

Kviečiame sergančiuosius cukriniu diabetu dalyvauti biomedicininiame tyrime. 🔔

VUL Santaros klinikose vykdomas Feetsee biomedicininis tyrimas, skirtas zmonems, sergantiems cukriniu diabetu ir turintiems padidėjusią diabetinės pėdos opos riziką.

📌 Tyrimo tikslas – stebėti pėdų temperatūros pokyčius naudojant Neinvazinį Feetsee jrengini ir jvertinti jo naudą diabetinės pėdos komplikacijų prevencijai.

📌 Dalyvauti kviečiami sergantys I arba II tipo cukriniu diabetu ir turėję diabetinę pėdos opą, kuri sugijo ne mažiau kaip prieš 6 savaites.

📌 6 mėn.trukmės tyrimo metu gausite neivazinį Feetsee įrenginį kuriuo kasdien namuose matuosite pėdų temperatūrą. Tyrimo eigoje būsite kviečiami atvykti į Santaros klinikas, taip pat palaikysite ryšį su klinikomis telefonu.

📌 Dalyvavimas tyrime yra nemokamas ir savanoriškas – susidomėjimas ar kreipimasis nereiškia įsipareigojimo dalyvauti.

📧 Dėl dalyvavimo kviečiame kreiptis el. p. laura.siauliene@santa.lt, tel. +370 626 71536.

28/02/2026

Vasario 28-oji – Tarptautinė retų ligų diena: daugėjant sergančiųjų, Lietuvoje bus kuriami dirbtinio intelekto modeliai retų ligų diagnostikai.

Lietuvoje bus kuriami dirbtinio intelekto modeliai, kurie mūsų gyventojų sveikatos duomenų pagrindu įvertins asmens riziką sirgti Alporto sindromu – paveldima inkstų liga, sukeliančia inkstų funkcijos, regos ir klausos pažeidimus. Alporto sindromas – tai viena iš 8 tūkstančių šiuo metu žinomų retų, bet itin klastingų ligų.

Dideles galimybes retos ligos diagnostikai atveriantį projektą įgyvendins ekspertų komanda, kurią sudaro VUL Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro, VU Medicinos fakultetas / VU Faculty of Medicine Klinikinės medicinos ir Transliacinių sveikatos tyrimų institutų, VU Matematikos ir informatikos fakultetas, Valstybės duomenų agentūra ir Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko atstovai.

💬 „Jau pradėtas vykdyti tyrimas tarpdisciplinėje mokslininkų komandoje. Mūsų tikslas – sukurti dirbtinio intelekto modelius, kurie populiacinių duomenų pagrindu įvertins asmens riziką sirgti Alporto sindromu. Nors pagrindinis tikslas yra sukurti atpažinimo sistemas Alporto spektro būklėms, tikimės, kad bus įvertintos ir kitų retų ligų modelių galimybės“, – teigia Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro koordinatorė, Pediatrijos centro Vaikų ligų dienos stacionaro vedėja, Lizosominių kaupimo ligų referencijos centro vadovė ir VU Medicinos fakulteto profesorė Rimante Cerkauskiene.

💬 „Šio projekto metu, subūrus stipriausius savo sričių specialistus ir pasitelkus naujas technologijas, bus atliktas prevencinis mūsų populiacijos sveikatos duomenų skenavimas. Tam bus naudojami sveikatos sistemoje saugomi įprastų tyrimų duomenys ir, pasitelkus dirbtinio intelekto įrankius, bus siekiama nustatyti tam tikras genetines variacijas turinčius, bet dar nediagnozuotus pacientus. Kitaip tariant, naudojant Valstybės duomenų agentūros kaupiamus gyventojų sveikatos duomenis bus siekiama identifikuoti konkrečius pacientus, turinčius padidintą riziką susirgti Alporto sindromu. Tai visomis prasmėmis unikalus tyrimas, kurio metų įgytą patirtį bus galima pritaikyti ir kitų retų ligų diagnostikos modelių kūrimui. Be to, tai pirmas toks tyrimas, kuriame dalyvauja ir neseniai veiklą pradėjęs vienintelis šalyje populiacinis biobankas“, – pažymi Vilniaus universitete įkurto Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko dr. Giedre Kvedaraviciene.

ℹ️ 2024-2025 metais Santaros klinikose pirmą kartą reta liga diagnozuota 435 vaikams ir daugiau negu pusantro tūkstančio suaugusiųjų. Tarp dažniausiai nustatytų retų ligų buvo vaikų neurologinės ir onkohematologinės ligos, taip pat keli lizosominių kaupimo ligų tipai – tai buvo vieninteliai tokių ligų atvejai Lietuvoje. Nepavėluota diagnozė suteikė galimybę šiems vaikams laiku pradėti pažangų gydymą.

ℹ️ „Retos ligos gali pažeisti bet kurį organą ar organizmo sistemą bet kuriame amžiuje, dažnai pažeidžiama daug organų. Joms būdingi panašūs klinikiniai simptomai, progresuojanti ligos eiga. Labai gaila, bet ankstyvose ligos stadijose, kai gydymas yra veiksmingiausias, retoms ligoms būdingi požymiai dažnai būna dar neišryškėję. Net ir atlikus visus įprastus tiriamuosius ir gydomuosius veiksmus, paciento diagnozė neretai lieka neaiški. Be to, apie daugelį retų ligų mes vis dar turime per mažai mokslinių žinių. Būtent todėl čia labai svarbūs biobankai. Juose saugomi pacientų biologiniai mėginiai ir duomenys padeda mokslininkams geriau suprasti ligų priežastis, identifikuoti ligas sukeliančius naujus genus, kurti tikslesnius diagnostikos metodus ir ieškoti veiksmingesnių gydymo būdų. Kiekvienas mėginys prisideda prie mokslo pažangos ir suteikia daugiau vilties ateities pacientams“, – sako prof. R. Čerkauskienė.

Daugiau apie projektą: https://lnkd.in/dyNSwwD2

27/02/2026

ℹ️ Funkcinė neurochirurgija – viena pažangiausių šiuolaikinės medicinos sričių. Nors pats žodis „neurochirurgija“ daugeliui asocijuojasi su sudėtingomis, gyvybę gelbstinčiomis operacijomis, funkcinė neurochirurgija turi kitą, ne mažiau svarbų tikslą – pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę, kai neurologinės ligos ar sutrikimai neleidžia gyventi visaverčio gyvenimo. Ši sritis padeda pacientams, sergantiems Parkinsono liga, epilepsija, patiriantiems judėjimo ar lėtinio skausmo sutrikimus.

📌 „Neuromoduliacija – modernus ir išmanus gydymo būdas, kurio sėkmė visų pirma priklauso nuo adekvačiai įvertintų paciento sveikatos rodiklių. Šis gydymo būdas gali būti naudingas ne kiekvienam pacientui, tačiau teisingai parinktiems pacientams šis gydymas pastebimai pagerina gyvenimo kokybę. Ištyrimą dėl tinkamumo neuromoduliacijos procedūrai pradeda gydytojas neurologas, kuris vertina ne tik klinikinius pagrindinės ligos simptomus, bet ir daug kitų medicininių bei socialinių aspektų: paciento psichoemocinę būklę, jo motyvaciją gydytis, socialinę aplinką, gretutines ligas. Tuomet įtraukiami ir kiti specialistai, kurie konsultuoja pacientą: psichiatras, psichologas, radiologas ir neurochirurgas. Sprendimą visada priimama daugiadalykė komanda, tokiu būdu užtikrinama maksimali nauda pacientui“, – pabrėžia Santaros klinikų gydytoja neurologė, VU Medicinos fakultetas / VU Faculty of Medicine dėstytoja dr. R. Kaladytė Lokominienė.

📌 „Implantacijos Santaros klinikose pradėtos 2018 metais ir šiandien šis gydymo metodas taikomas 103 Santaros klinikų pacientams. Nors šis gydymo metodas nėra absoliutus priepuolių panaikinimo būdas, daugeliui pacientų priepuolių skaičius reikšmingai sumažėja, o kasdienėje veikloje pagerėja pažinimo funkcijos, tokios kaip dėmesio koncentracija, atmintis, sprendimų priėmimas, gebėjimas planuoti ir organizuoti veiksmus, bei elgesio kontrolė“, – sako gydytoja neurologė, VU Medicinos fakulteto profesorė Rūta Mameniškienė.

📌 Parkinsono ligos atveju, sergant distonija, patiriant tremorą, taip pat sergant depresija, Tureto sindromu, obsesiniu kompulsiniu sindromu, taikoma gilioji smegenų stimuliacija – į tam tikras gilumines smegenų sritis implantuojami elektrodai, kurie siunčia elektrinius impulsus ir reguliuoja sutrikusias funkcijas. Gydant epilepsiją stimuliatorius prijungiamas prie klajoklio nervo kakle.
„Tai aukštoji neurochirurgija ir aukštoji inžinerija. Kiekvienas milimetras yra svarbus, todėl technologijos, leidžiančios tiksliai nustatyti ir stebėti implantuojamo aparato padėtį, kartu su komandos patirtimi, čia lemia viską“, – pabrėžia neurochirurgas A. Šitkauskas.

📎 Sužinokite daugiau: https://shorturl.at/6e6YY

25/02/2026

Burnos vėžys: neignoruokime jo ženklų, kuriuos galime pastebėti anksti.

🔔 Burnos vėžio mėnuo kviečia atkreipti dėmesį į, iš pirmo žvilgsnio, nereikšmingus pokyčius: negyjančias žaizdeles, kraujavimą, diskomfortą ar gleivinės pakitimus. Specialistai pabrėžia, kad šių požymių ignoravimas ir delsimas kreiptis pagalbos išlieka viena dažniausių klaidų, lemiančių sudėtingesnį gydymą ir didesnį poveikį gyvenimo kokybei.

ℹ️ Burnos vėžys nėra „tik vyresnio amžiaus žmonių liga“. Jis gali paliesti kiekvieną – nepriklausomai nuo amžiaus, ypač jei yra žalingų įpročių ar ilgalaikė burnos gleivinės trauma.
ℹ️ Pacientai dažnai painioja onkologinius požymius su paprastu uždegimu: išopėjimu, kraujavimu ar skausmu. Tačiau šie simptomai būdingi tiek uždegimui, tiek prasidedančiam vėžiui, todėl vien tik savijauta neleidžia daryti išvadų.
ℹ️ Dažniausiai burnos vėžys vystosi liežuvio šonuose ir užpakalinėje jo dalyje, taip pat paliežuvio srityje. Šios vietos yra itin jautrios nuolatinei traumai.
ℹ️ Burnos augliai auga ypač greitai – kartais vos per kelis mėnesius jų dydis gali padvigubėti.
ℹ️ Anksti nustatytas burnos vėžys šiandien dažnai yra sėkmingai gydomas, o šiuolaikinė medicina siūlo sprendimus, leidžiančius ne tik išgyventi, bet ir išsaugoti gyvenimo kokybę.

Trys patyrusios gydytojos iš VUL Santaros klinikų filialų – Nacionalinis vėžio centras ir Žalgirio Klinika dalinasi įžvalgomis iš kasdienės praktikos: nuo pirmųjų, dažnai ignoruojamų simptomų iki gydymo realybės, paciento emocijų ir didžiulių medicinos proveržių, vykstančių Lietuvoje.

💬 Skaitykite publikaciją su veido ir žandikaulių chirurge Otilija Kutanovaite, gydytoja otorinolaringologe Jolita Gibavičiene ir burnos chirurge dr. Rūta Rasteniene: https://shorturl.at/hZPT6

20/02/2026

Kosulys, sloga, karščiavimas – žiemą tai tampa beveik kasdienybe.
Bet kada tai tik virusas, o kada jau rimtas signalas, kad reikia gydytojo?
Tiesioginės transliacijos metu kalbėsimės apie:
• gripą, RSV ir kitas žiemos infekcijas – kokios jos dažniausios;
• kaip atpažinti pavojingus simptomus vaikams ir suaugusiesiems;
• kada galima stebėti namuose, o kada delsti nebegalima.
Pokalbyje dalyvauja infekcinių ligų gydytojos: centro vadovė prof. Ligita Jančorienė ir skyriaus vedėja dr. Birutė Zablockienė bei gydytoja vaikų pulmonologė doc. dr. Sigita Petraitienė.

20/02/2026

Nuo ligos kontrolės – iki išgydymo: Santaros klinikų neurochirurgas Ugnius Kšanas pakviestas į pasaulinį ekspertų komitetą. 👏

Gydytojas pakviestas prisijungti prie Pasaulio neurochirurgų draugijų federacijos (WFNS) Kaukolės pamato chirurgijos komiteto – tarptautinės ekspertų grupės, vienijančios skirtingų šalių neurochirurgus, kurie formuoja tarptautines rekomendacijas, inicijuoja mokymus ir skleidžia pažangiausią mikrochirurgijos praktiką, padedančią pasiekti geresnių pacientų gydymo rezultatų.

Tai pirmas kartas, kai į šį komitetą pakviestas specialistas iš Lietuvos.

💬 „Komiteto nariai atrenkami remiantis tarptautinių kolegų rekomendacijomis ir profesiniu indėliu plėtojant kaukolės pamato chirurgiją bei siekiant geriausių gydymo rezultatų pacientams. Toks įvertinimas yra svarbus ne tik mūsų kolegai neurochirurgui Ugniui Kšanui, bet ir visai Lietuvos medicinos bendruomenei. Tai rodo, kad Santaros klinikų neurochirurgų kompetencija vertinama tarptautiniu mastu, o mūsų pacientai gauna gydymą, atitinkantį aukščiausius pasaulio standartus. Esame pasiruošę įsteigti neurochirurgijos laboratoriją, kurioje tiek mūsų šalies, tiek regiono neurochirurgai galėtų mokytis ir tobulinti įgūdžius, kad padėtų sudėtingą kaukolės pamato patologiją turintiems pacientams“, – kalba Santaros klinikų Neurochirurgijos centro vadovas dr. Aidanas Preikšaitis.

💬 „Kaukolės pamato chirurgija yra viena sudėtingiausių neurochirurgijos sričių, reikalaujanti itin aukšto tikslumo ir tarpdisciplininio bendradarbiavimo. Daug metų dalyvauju pasaulio neurochirurgų veikloje, ne kartą kolegoms pristačiau kraujagyslinę, kaukolės pamato patologiją, sėkmingus, nors labai sudėtingus atvejus. Džiaugiuosi, kad šiuo metu pasaulyje buriasi neurochirurgų bendruomenė, kurios tikslas edukuoti specialistus ir laikytis vieningos krypties – visiško paciento išgydymo, o ne priemonių taikymo. Man atrodo neapsakomai svarbu skleisti žinią jauniems neurochirurgams, kad visų pirma jie turi sužinoti, ko nežino, nes tada atsiveria akys. Noriu, kad jaunieji kolegos pajustų, ką galima padaryti pasitelkus žinias, turint mikrochirurginę įrangą ir tinkamą vietą mokytis. Tačiau labai svarbu ne tik įvaldyti techniką, tačiau ir nestokoti drąsos, pasitelkti proto galią. Tikiu, jog dažnu atveju situacija gali būti sudėtinga tik tol, kol nepasiruošęs neurochirurgas, o tada viskas tampa paprasta ir chirurgui, ir pacientui. Mikroneurochirurgija tuo žavi, kad yra nepaprastai sudėtinga, tačiau ją panaudojus profesionaliai ir efektyviai, žmonės išgydomi visam laikui“, – apie aukštus tikslus pasakoja neurochirurgas Ugnius Kšanas.

Sveikiname ir didžiuojamės! 🌟

Plačiau skaitykite: https://shorturl.at/Avibq

18/02/2026

Santaros klinikų gydytoja radiologė Indrė Lekienė kviečia – moterys, rūpinkitės savo krūtų sveikata. 🩷

📌 Kas aštunta moteris susirgs krūties vėžiu. Atrankinių tyrimų ir ankstyvos diagnostikos dėka ligą galima aptikti ankstyvoje stadijoje ir išgydyti iki 97 proc. atvejų.

Ką galite padaryti besirūpindamos savimi?
📅 Iki menopauzės – kas mėnesį, po paskutinės mėnesinių dienos, apsičiuopkite krūtis. Būtent šiuo ciklo laiku dėl hormoninio fono krūties audiniai būna mažiausiai išvešėję, dėl to yra lengviau apsičiuopti pačius mažiausius pakitimus, kurie galėtų atsirasti krūtyse. 🔍 Kaip tą padaryti? Duše, su muilu (kad geriau slystų oda) pirštais judėkite pagal laikrodžio rodyklę iš periferinės pusės į centrą.

🌷 Nuo 45-erių kas 2 metus atlikite profilaktinį mamografijos tyrimą. Dalyvavimas prevencinėje programoje 45–75 metų moterims yra nemokamas.
▪️ Šiuolaikinė naudojama aparatūra yra moderni, tad tyrimas nėra skausmingas.
▪️Jeigu gydytojas radiologas įvertinęs jūsų mamografiją mato, kad jūs dar turite namažai liaukinio audinio, jis jums gali rekomenduoti papildomai atlikti ultragarsinį tyrimą. Šis tyrimas paskiriamas tokiais atvejais, kai moteris vis dar turi tankų liaukinį audinį, nykstantį su amžiumi. Ši rekomendacija nereiškia, kad yra aptikti pakitimai jūsų krūtyse – tiesiog toks yra jūsų krūties audinys.
▪️Svarbu: net jei tyrimo metu pakitimai nebuvo rasti, ir toliau kas 2 metus atlikite patikrą.
▪️Dėl siuntimo prevencinei programai kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

17/02/2026

Mažiau laukimo, daugiau dėmesio pacientui: kaip dirba išplėstinės praktikos slaugytojai 💬

Pastaraisiais metais sveikatos sistemoje vis daugiau dėmesio skiriama išplėstinės praktikos slaugos specialistams – profesionalams, kurie tampa svarbia jungtimi tarp slaugytojo ir gydytojo. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje šių specialistų vaidmuo ypač reikšmingas užtikrinant greitesnį ir efektyvesnį pacientų ištyrimą bei priežiūrą.

🎓 Pasak VU Medicinos fakultetas / VU Faculty of Medicine Sveikatos mokslų instituto Akušerijos ir slaugos katedros vadovės doc. dr. Agnės Jakavonytės-Akstinienės, išplėstinės praktikos slaugos programos tikslas – parengti kompetentingus, kvalifikuotus išplėstinės praktikos slaugytojus, gebančius profesinę ir mokslinę veiklą grįsti naujausiomis slaugos mokslo žiniomis, jas taikyti klinikinėje praktikoje: „Šių studijų metu siekiama stiprinti klinikinių sprendimų priėmimą, išplėsti savarankišką praktiką ir užtikrinti, kad pacientai gautų savalaikę, tikslinę priežiūrą, – aiškina doc. dr. A. Jakavonytė-Akstinienė. – Santaros klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje išplėstinės praktikos slaugos programos studentams šios praktikos yra ypač vertingos, nes padeda ne tik reguliuoti pacientų srautus, sutrumpina laukimo laiką ir palengvina ankstyvą pacientų vertinimą bei reikiamą skubiosios medicinos pagalbos nustatymą, bet ir įgalina išplėstinės praktikos slaugytojus priimti sprendimus „čia ir dabar“, valdyti įvairias klinikines situacijas. Tai ne tik pagerina pacientų priežiūros tęstinumą, bet ir leidžia gydytojams sutelkti dėmesį į sudėtingiausius atvejus, gerinant paslaugų prieinamumą ir kokybę. Inovatyvios slaugos praktikos slaugytojams leidžia plėtoti klinikinės lyderystės, bendradarbiavimo gebėjimus, į kiekvieną situaciją žiūrėti strategiškai ir sistemingai.“

🩺 Prof. dr. Natalja Istomina – išplėstinės praktikos slaugos – specialybės iniciatorė, pabrėžia, kad vienas pagrindinių šios iniciatyvos impulsų buvo gydytojų darbo krūvio mažinimas, deleguojant išplėstinės praktikos slaugytojams tas užduotis, kurios gali būti atliekamos saugiai, kokybiškai ir efektyviai be gydytojo tiesioginio įsitraukimo. Tai leidžia gydytojams koncentruotis į sudėtingus klinikinius sprendimus, o slaugytojams – visavertiškai realizuoti savo profesinį potencialą.

Kuo skiriasi slaugos darbuotojo, slaugytojo ir išplėstinės praktikos slaugytojo darbas šiame skyriuje? Kurie skirtumai svarbiausi ir kokia yra išplėstinės slaugos specialisto darbo sritis? Apie savo specialybę ir atliekamus darbus aiškina Santaros klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus išplėstinės praktikos slaugytojos Miglė Didbalytė, Rita Šmyt, Lo**ta Gerasimova ir Ieva Vorobjovaitė. 💬

🔗 Skaitykite daugiau: https://bit.ly/4qJG7gb

Nuotraukos: VUL Santaros klinikų ir VU Medicinos fakulteto.

16/02/2026

Stipriai valstybei reikalingi neabejingi piliečiai. Viena tokių – kraujo donorė Minadora. 🇱🇹

📍Donorė mėgsta kas dešimtmetį išsikelti gyvenimo tikslų sąrašą, o vienas iš jų buvo bent kartą dovanoti kraujo.
💬„Mano senelis buvo kraujo donoru, tad su bendruomeniškumo jausmu buvau supažindinta jau nuo vaikystės. Labai džiaugiuosi, kad galiu padėti kitiems ir net gi savo pačios mamai, kuriai ne kartą reikėjo kraujo perpylimo“, – asmenine patirtimi dalinasi Minadora.
💬 Tiems, kurie svarsto apie kraujo donorystę, bet dvejoja, Minadora siunčia padrąsinimą: „Visada geriau pabandyti, nei nebandyti. Jei nepatiks – galėsi daugiau neiti. Bet dažniausiai tas jausmas, kad padarei kažkam gerą darbą, lieka ilgam.“

🇱🇹 Kviečiame meilę Lietuvai išreikšti padedant tiems, kuriems jūsų pilietiškas veiksmas reiškia gyvybę – užsiregistruokite donorystei Santaros klinikų kraujo centre: https://tavokraujas.lt

Su Valstybės atkūrimo diena. 🌷

VUL Santaros klinikos

03/03/2026

02/03/2026

02/03/2026

28/02/2026

27/02/2026

25/02/2026

20/02/2026

20/02/2026

18/02/2026

17/02/2026

16/02/2026

Address

Telephone

Website

Alerts

Shortcuts

Share

Category