VUL Santaros klinikos

19/03/2026

Po derybų su Valstybinė ligonių kasa prie SAM Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos pasiekė susitarimą dėl 2026 metų finansavimo, kuris leidžia didinti darbuotojų atlyginimus ir išlaikyti paslaugų apimtis pacientams. 🤝

✔️ Pavyko papildomai išsiderėti 25 mln. eurų didesnį finansavimą, iš kurių 11 mln. bus skirta darbo užmokesčiui didinti įskaitant filialus.

📍Vis dėlto, pasiektas finansavimo lygis nepadengia viso Santaros klinikų poreikio: išlieka reikšmingi sistemos iššūkiai dėl augančių medicinos priemonių ir paslaugų kainų, struktūrinio finansavimo deficito ir būtinybės užtikrinti konkurencingą darbo užmokestį įstaigos darbuotojams. Atsižvelgiant į tai diskusijose su profesinėmis sąjungomis teko ieškoti subalansuoto sprendimo ir bendromis pastangomis pavyko suderinti atlygio augimo modelį, kuris yra palankiausias darbuotojams esamomis aplinkybėmis.

💬 „Pasiektas susitarimas – tai nuoseklaus darbo ir principingos pozicijos derybose rezultatas, siekiant užtikrinti įstaigai adekvatų finansavimą ir galimybes auginti darbuotojų atlyginimus. Siekėme ne trumpalaikių sprendimų, o modelio, kuris būtų tvarus, aiškus ir suprantamas darbuotojams. Sutarėme taikyti modelį, pagal kurį medicinos darbuotojų pagrindinis darbo užmokestis didinamas vienoda suma kiekvienai profesinei grupei – vidutiniškai 4 proc. Suderinome, jog per metus bus skiriama papildomai ne mažiau 4 proc. priedams ir priemokoms už pasiektus rezultatus ir įgyvendintus planus. Tokiu būdu siekiame užtikrinti aiškų ir darbuotojams lengvai suprantamą atlygio didinimo principą. Sutarėme, kad profesinės sąjungos dalyvauja ir dalyvaus derinant priedų bei priemokų tvarkas bei komunikuojant apie jas. Susitarimą su Santaros klinikų profesinėmis sąjungomis pasirašysime artimiausiomis dienomis“, – sako generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša.

📎 Šiame modelyje išlieka pastoviosios darbo užmokesčio dalies skaičiavimo principai, tačiau koreguojama kintamosios dalies skaičiavimo metodika – ji orientuojama į įstaigos darbo efektyvumo bei teikiamų paslaugų kokybės didinimą.

💬 „Atsižvelgdami į realią sveikatos sistemos situaciją ir nepakankamą Vyriausybės skiriamą finansavimą, ieškome kompromisų, kurie būtų tvarūs ir ateityje. Aktyviai dalyvausime Santaros klinikų darbo užmokesčio tvarkos kūrime bei sieksime aiškumo bei skaidrumo, komunikuojant dėl efektyvumu, rezultatais bei kokybe grindžiamo darbo apmokėjimo modelio įgyvendinimo. Nuo kovo 1 d. dalyvaujame ir tęstinės šakos kolektyvinės sutarties derybose su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Kartu sieksime naudų įgyvendinimo prioritetų profesinių sąjungų nariams“, – sako Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkė Gabija Tomkutė.

19/03/2026

19/03/2026

Ar žinojote, kad cholesterolio pokyčiai gali prasidėti jau vaikystėje? Kviečiame 5–10 metų vaikus nemokamam tyrimui. 🔔

🧬 Šeiminė hipercholesterolemija (ŠH) – paveldima genetinė liga, dėl kurios cholesterolis pavojingai padidėja ne dėl mitybos, o dėl genų mutacijų.

❤️‍🩹 Liga prasideda vaikystėje, bet „tyli“: vaikai nejaučia jokių simptomų, gali lakstyti, žaisti, sportuoti, tačiau per didelis cholesterolio kiekis pradeda pažeisti kraujagysles. Ilgainiui ši besimptomė liga gali nulemti aterosklerozę, koronarinę širdies ligą, net infarktas gali išsivystyti dešimtmečiais anksčiau nei įprastai.

Santaros klinikų gydytojai atlieka vaikų dislipidemijų papilitimo tyrimą ir kviečia 5–10 m. vaikus nemokamam ištyrimui. Net jei jūsų vaikas šiandien jaučiasi puikiai – nueikite papildomą žingsnį šiandien dėl sveikatos ateityje.

Daugiau apie galimybę ⬇️

Ar žinojote, kad cholesterolio pokyčiai gali prasidėti jau vaikystėje? Kviečiame 5–10 metų vaikus nemokamam tyrimui. 🔔

🧬 Šeiminė hipercholesterolemija (ŠH) – paveldima genetinė liga, dėl kurios cholesterolis pavojingai padidėja ne dėl mitybos, o dėl genų mutacijų.

❤️‍🩹 Liga prasideda vaikystėje, bet „tyli“: vaikai nejaučia jokių simptomų, gali lakstyti, žaisti, sportuoti, tačiau per didelis cholesterolio kiekis pradeda pažeisti kraujagysles. Ilgainiui ši besimptomė liga gali nulemti aterosklerozę, koronarinę širdies ligą, net infarktas gali išsivystyti dešimtmečiais anksčiau nei įprastai.

⚠️ Europos aterosklerozės draugijos duomenimis, kas minutę pasaulyje gimsta naujagimis, sergantis ŠH. Atliekant 5–10 metų vaikų kraujo tyrimus Santaros klinikose pastebėta, kad beveik kas trečias vaikas turi pakitusį lipidų profilį, dėl kurių daliai vaikų galime įtarti paveldimą dislipidemiją, kuri dažnai neturi jokių simptomų.

📍Kaip išsitirti?

▪ Suderinkite tyrimo laiką el. paštu retosligos@santa.lt, arba tel. +370 65646622. Gydytojo siuntimas nereikalingas.

▪ Sutartu laiku atvykite į Santaros klinikų Vaikų ligų dienos stacionarą, (Santariškių g. 7, Vaikų poliklinika, 3 aukštas).

▪ Būsite paprašyti užpildyti anketas dėl mitybos ir gyvenimo kokybės, vaikui bus atliekamas įprastas kraujo tyrimas ir kūno sudėties analizė (visiškai neskausmingas ir negąsdinantis tyrimas, kurio metu nustatoma riebalų, raumenų masė).

📍Jei randamas didelis cholesterolio kiekis kraujyje:

▪ Bus anksti pradėtas gydymas. Laiku gydoma šeiminė hipercholesterolemija – kontroliuojama liga. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika sumažėja kelis kartus, vaikas gali gyventi tokį pat ilgą ir aktyvų gyvenimą kaip visi kiti.

▪ Jei vaikui nustatoma ŠH, 50 proc. tikimybė, kad ją turi ir vienas iš tėvų – dažnai tėvai apie tai sužino tik per vaiko diagnozę.

„Paprastas kraujo tyrimas cholesterolio nustatymui gali pakeisti jūsų vaiko likimą ir užkirsti kelią ankstyvam infarktui, insultui, staigiai mirčiai jauname amžiuje. Net jei jūsų 5–10 m. vaikas jaučiasi puikiai ir į ligoninė kasdienybėje jums nepakeliui – užsiregistruokite, atvykite ir pasirūpinkite savo šeima“, – kviečia Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro koordinatorė, Pediatrijos centro Vaikų ligų dienos stacionaro vedėja, Lizosominių kaupimo ligų referencijos centro vadovė prof. Rimantė Čerkauskienė.

18/03/2026

Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojas neurologas ir Vilniaus universitetas / Vilnius University docentas Arminas Jasionis vasario mėnesį dalyvavo misijoje Ruandos sostinėje Kigalyje. Misijos tikslas – pradėti šalies epilepsijos chirurgijos programą.

Afrikos šalyse sergamumas epilepsija yra didesnis nei Europoje, taip pat daug sunkiai gydomos epilepsijos atvejų. Nuolatinės epilepsijos chirurgijos programos veikia tik šiaurės Afrikos šalyse ir Pietų Afrikos Respublikoje.

🤝 Misijoje Ruandoje dalyvavo gydytojų komanda iš Italijos, Ispanijos ir Lietuvos, kurią sudarė du neurologai ir trys neurochirurgai, nuotoliniu būdu prisidėjo specialistai iš kitų šalių – Vokietijos, Portugalijos, Argentinos.

📌 Misiją sudarė trys dalys: 1) pacientų, sergančių sunkiai gydoma epilepsija, atranka, ir tokiam ištyrimui reikalingų vietos gydytojų įgūdžių lavinimas, 2) operacijų atlikimas kartu su vietos neurochirurgais – viso atliktos septynios operacijos (dvi anteromezialinės temporalinės lobektomijos, dvi vertikalios hemisferotomijos ir trys lezionektomijos) ir 3) edukacinė programa, kurios metu Ruandos gydytojams ir rezidentams vesti mokymai apie epilepsiją, pacientų atranką, priešchirurginį ištyrimą ir operacinio gydymo būdus.

💬 „Man asmeniškai buvo malonu ir prasminga prisidėti prie neurologijos vystymosi, taip pat sužavėjo vietos gydytojų entuziazmas ir energija dirbti dėl savo pacientų net tada, kai resursai yra tikrai riboti“, – dalinasi gydytojas doc. Arminas Jasionis.

Tikimasi, kad ateityje su turimais resursais Ruanda galės atlikti pacientų ištyrimą ir operacijas be užsienio specialistų pagalbos.

13/03/2026

Nacionalinis retų ligų planas – strateginis dokumentas, kuris taps pagrindu nuosekliai ir ilgalaikei retų ligų politikai šalyje. Plano rengimas subūrė pagrindines sveikatos apsaugos, mokslo ir klinikinės praktikos institucijas, siekiant užtikrinti geresnę pagalbą pacientams, sergantiems retomis ligomis.

Vakar Santaros klinikose įvyko renginys „Nacionalinis veiklos, susijusios su retomis ligomis, planas: naujos galimybės.“

🤝 Planą rengia SAM įsakymu patvirtinta Retų ligų sveikatos politikos grupė, bendradarbiaujant VUL Santaros klinikoms, Kauno klinikos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos mokslo taryba ir pacientų organizacijoms. Toks tarpsektorinis požiūris leis sujungti klinikinę patirtį, mokslinius tyrimus ir sveikatos politikos sprendimus.

💬 Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Laimutės Vaidelienės, 2012 m. Lietuvoje buvo patvirtintas pirmasis retų ligų planas, kurio įgyvendinimas padėjo pasiekti svarbių pokyčių retų ligų srityje. Pasak jos, šiandien šis dokumentas turi būti atnaujintas, kad atlieptų pacientų lūkesčius, naujausius mokslo pasiekimus ir kylančius sveikatos sistemos iššūkius: „Nors kiekviena reta liga atskirai pasitaiko nedaugeliui žmonių, kartu jos paliečia reikšmingą pacientų ir jų šeimų bendruomenės dalį. Todėl valstybės atsakas turi būti sisteminis ir ilgalaikis. Nacionalinis retų ligų planas yra svarbus žingsnis siekiant aiškesnio paciento kelio sveikatos sistemoje, geresnės diagnostikos, gydymo ir koordinuotos pagalbos. Mums svarbu, kad šis dokumentas būtų rengiamas bendradarbiaujant su klinikine bendruomene, mokslu ir pacientų organizacijomis, nes tik taip galime sukurti sprendimus, kurie realiai pagerintų retomis ligomis sergančių žmonių gyvenimo kokybę.“

💬 Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro vadovė gydytoja genetikė dr. Birutė Tumienė sako, jog retos ligos reikalauja ne pavienių sprendimų, o koordinuoto nacionalinio požiūrio: „Retos ligos nėra retos tada, kai žiūrime į visumą – jos paliečia tūkstančius žmonių Lietuvoje. Nacionalinis planas yra būtinas tam, kad pacientų kelias sveikatos sistemoje būtų aiškus, trumpesnis ir grindžiamas mokslo įrodymais. Pagrindinis šio renginio tikslas – visoms suinteresuotoms grupėms pristatyti ir nuodugniai aptarti šiuo metu rengiamą Nacionalinį veiklos, susijusios su retomis ligomis planą, siekiant atsakomybių pasidalijimo, bendradarbiavimo stiprinimo ir įveiklinimo. – sako dr. B. Tumienė.“

💬 „Svarbiausia – reali nauda pacientams: mažiau nežinomybės, daugiau aiškumo, didesnis saugumo jausmas ir žinojimas, kad valstybė turi ilgalaikę viziją retų ligų srityje“, – teigia B. Tumienė.

Tokia diskusija reikalinga tam, kad planą rengtų ne maža grupelė – retų ligų sveikatos politikos grupė, o jis būtų išdiskutuotas su visomis suinteresuotomis grupėmis, sutarta, priimti bendri sprendimai, kaip Lietuvoje kryptingai ir tvariai stiprinti retų ligų diagnostiką, gydymą ir pacientų priežiūrą ateinančiais metais.

Nuotraukoje – renginio dalyviai.

Plačiau – nuorodoje komentaruose.

12/03/2026

Džiaugiamės kartu su visa Lietuva – Santaros klinikų gydytojas kardiologas dr. Justinas Bacevičius – Lietuvos garbė. 🌟

Jis su kolegomis išrado ir praktikoje pritaikė ant riešo dėvimą įrenginį TeltoHeart, kuris nuolat fiksuoja ir rašo elektrokardiogramą. Tai padeda nustatyti sveikatai grėsmę keliančius ritmo sutrikimus. Prietaiso veikimu įsitikinta ne tik jį išbandžius su pacientais ir moksliškai įrodžius jo efektyvumą, bet ir išgelbėjus pirmąją gyvybę. Šis inovatyvus įrenginys itin aktualus ir naudojamas jau keliose dešimtyse šalių, nes širdies ligos – dažniausiai pasitaikanti mirties priežastis.

Džiaugdamasis įvertinimu, dr. J. Bacevičius sakė, kad jam, kaip gydytojui, yra didelė privilegija matyti savo vykdomo mokslo rezultatus: „Esu be galo dėkingas likimui, kad galiu daryti tai, ką mėgstu, kas mane motyvuoja, ir matyti to realius rezultatus. Kiekvieną kartą pacientų istorijos labai paliečia, nes prisimenu, kad gydau ne širdį, ne diagnozę, bet žmogų. Šis apdovanojimas yra ne tik man, ne tik mokslinei grupei, su kuria negailėdami laiko toliau tęsime darbus, bet ir visai mokslo bendruomenei – galime sakyti labai drąsiai, kad tai – nuo pat idėjos iki vystymo – yra pagaminta Lietuvoje. Esu labai dėkingas savo artimiausiems žmonėms, kurie manimi visada tiki“, – atsiimdamas apdovanojimą sakė mokslininkas. 🍀

Sveikiname ir dėkojame gydytojui dr. J. Bacevičiui, savo brangiausią turtą – laiką – skiriantį medicinos pažangai, keičiančiai žmonių gyvenimus.

Sveikiname dr. Justinas Bacevičius tapus nacionalinių apdovanojimų „Lietuvos garbė“ laureatu! 👏

Kovo 11–ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga rengiamų Nacionalinių apdovanojimų „Lietuvos garbė“ laureatu tapo Medicinos fakulteto mokslininkas, Transliacinių sveikatos tyrimų instituto Sveikatos technologijų ir nuotolinės stebėsenos centro vadovas, VUL Santaros klinikos gydytojas kardiologas-elektrofiziologas dr. Justinas Bacevičius. 🌟

Jis su kolegomis išrado ir praktikoje pritaikė ant riešo dėvimą įrenginį TeltoHeart, kuris nuolat fiksuoja ir rašo elektrokardiogramą. Tai padeda nustatyti sveikatai grėsmę keliančius ritmo sutrikimus. Prietaiso veikimu įsitikinta ne tik jį išbandžius su pacientais ir moksliškai įrodžius jo efektyvumą, bet ir išgelbėjus pirmąją gyvybę. Šis inovatyvus įrenginys itin aktualus, nes širdies ligos – dažniausiai pasitaikanti mirties priežastis.

💬 Džiaugdamasis įvertinimu, dr. J. Bacevičius sakė, kad jam, kaip gydytojui, yra didelė privilegija matyti savo vykdomo mokslo rezultatus: „Esu be galo dėkingas likimui, kad galiu daryti tai, ką mėgstu, kas mane motyvuoja, ir matyti to realius rezultatus. Kiekvieną kartą pacientų istorijos labai paliečia, nes prisimenu, kad gydau ne širdį, ne diagnozę, bet žmogų. Šis apdovanojimas yra ne tik man, ne tik mokslinei grupei, su kuria negailėdami laiko toliau tęsime darbus, bet ir visai mokslo bendruomenei – galime sakyti labai drąsiai, kad tai – nuo pat idėjos iki vystymo – yra pagaminta Lietuvoje. Esu labai dėkingas savo artimiausiems žmonėms, kurie manimi visada tiki“, – atsiimdamas apdovanojimą sakė mokslininkas.

Plačiau: https://bit.ly/4rueCrf

Vidmanto Juzelėno nuotrauka.

11/03/2026

Su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena! Sveikatos visiems, kuriantiems stiprią ir saugią mūsų Valstybę.

Kaip medikai primename, kaip galite prisidėti prie sveikesnės Lietuvos kūrimo:

💛 Tapkite kraujo donorais. Kiekvieną parą (kasdien, taip pat ir šventinėmis dienomis) šimtams pacientų perpilamas donorų kraujas, kurį turime tik neabejingų piliečių dėka. Atvykite į VUL Santaros klinikų Kraujo centras ir prisidėkite prie gyvybių gelbėjimo.
💚 Prisijunkite prie Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registro – tą galite padaryti atvykę į Santaros klinikų kraujo centrą. Lietuvoje kas 6 valandas diagnozuojamas kraujo vėžys ir tik 20 proc. sergančiųjų randamas tinkamas donoras tarp šeimos narių. Kaulų čiulpų donorystė yra gyva ir visiškai donorui nekenkianti donorystė. Daugiau informacijos: Būk geras.
❤️ Išreiškite savo valią po mirties savanoriškai ir neatlygintinai dovanoti organus transplantacijai – jūsų pilietiškas pasirinkimas kažkam suteiks antrą šansą net kai jūsų nebebus. Sužinokite daugiau: ntb.lrv.lt / Asociacija Gyvastis.

10/03/2026

Suaugusiųjų inkstų ligos: kodėl delsti pavojinga?

💬 Pasak Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovo prof. Mariaus Miglino, inkstų ligos dažnai nustatomos per vėlai – tada, kai inkstų funkcija jau būna smarkiai pažeista: „Inkstai yra labai kantrūs organai – jie ilgai „tyli“. Žmogus gali jaustis gerai net tada, kai inkstų funkcija sumažėjusi perpus. Todėl profilaktiniai tyrimai yra esminiai, ypač turintiems rizikos veiksnių“, – pabrėžia prof. M. Miglinas.

Didžiausia rizika susirgti lėtinėmis inkstų ligomis gresia šių žmonių grupėms:
▪ sergantiems cukriniu diabetu,
▪ turintiems padidėjusį ir nekontroliuojamą kraujospūdį,
▪ vyresniems nei 60 metų amžiaus,
▪ tiems, kurių artimi giminaičiai sirgo inkstų ligomis,
▪ ilgai vartojantiems tam tikrus vaistus.

💬 Profesorius primena, kad inkstų būklę įvertinti galima labai paprastai – atliekant šlapimo tyrimą, nustatant kreatinino kiekį kraujyje ir apskaičiuojant glomerulų filtracijos greitį: „Tai paprasti, nebrangūs ir prieinami tyrimai, kurie gali iš esmės pakeisti ligos eigą, – akcentuoja prof. M. Miglinas. – Tereikia kartą metuose atlikti šlapimo tyrimą – šeimos gydytojo paskyrimu. Arba jei žmogus persirgo kokia nors infekcija, tarkime, gripu, po ligos taip pat vertėtų atlikti šį tyrimą. Nustačius pakitimus būtų paskirtas gydymas ir ligą galima būtų sustabdyti pačioje jos pradžioje.“

🔗 Skaitykite daugiau: https://bit.ly/3OZfUNh

09/03/2026

Alporto sindromas – reta liga: kodėl svarbu ją atpažinti kuo anksčiau?

ℹ️ Tai genetinė (paveldima), progresuojanti inkstų liga, galinti sukelti klausos sutrikimus ir specifinius pokyčius akyse.

💬 Santaros klinikų gydytoja nefrologė dr. Agnė Kerpauskienė pabrėžia, kad ankstyva šios ligos diagnostika leidžia sulėtinti inkstų ligos progresavimą: „Alporto sindromas dažnai prasideda nuo mikroskopinės hematurijos – kraujo pėdsakų šlapime, nustatomų atliekant šlapimo tyrimą dar vaikystėje. Ilgą laiką tai gali būti vienintelis ligos požymis, todėl liga neretai nustatoma tik tuomet, kai inkstų funkcija jau būna labai sutrikusi. Tai genetinė liga, todėl svarbu įvertinti šeiminę anamnezę ir laiku atlikti genetinius tyrimus, kurie leidžia patvirtinti diagnozę, įvertinti riziką šeimos nariams ir yra svarbūs planuojant nėštumą“, – sako gydytoja.

Ankstyva diagnostika leidžia:
📌 pradėti inkstus apsaugantį gydymą,
📌 sumažinti inkstų ligos progresavimo riziką,
📌 planuoti ilgalaikę paciento ir jo šeimos priežiūrą.
📌 „Žinojimas suteikia galimybę veikti – o tai šių pacientų atveju yra ypatingai svarbu“, – pabrėžia dr. A. Kerpauskienė.

🔔 Minėdami Pasaulinę inkstų dieną, medikai kviečia atkreipti dėmesį į vieną klastingiausių sveikatos problemų – inkstų ligas, kurios ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais simptomais. Specialistai pabrėžia: ankstyva diagnostika ir žinojimas, kam gresia didesnė rizika, leidžia išvengti sunkių komplikacijų, dializės ar inksto transplantacijos.

🔗 Skaitykite daugiau: https://bit.ly/3OZfUNh

05/03/2026

Santaros klinikų Moters ir kūdikio sveikatos klinikinės grupės vadovė akušerė-ginekologė, VU Medicinos fakultetas / VU Faculty of Medicine profesorė Diana Ramasauskaite apdovanota prestižiniuose apdovanojimuose „ELLE Lithuania Women Awards 2026“, kuriuose pagerbtos šešios ryškiausios Lietuvos moterys, savo darbu, talentu ir lyderyste kuriančios reikšmingą pokytį Lietuvoje ir už jos ribų.

Gydytoja apdovanota už atsidavimą puoselėjant moterų sveikatą ir aukščiausius medicinos standartus.

Sveikiname ir didžiuojamės! 🌷

Daugiau apie apdovanojimus – nuorodoje komentaruose.

Nuotraukų autorius – Darius Kučys.

05/03/2026

Šaltojo sezono virusai: gripas, RSV ir kitos infekcijos – kaip jas suvaldyti?

Doc. dr. Birutė Zablockienė: RSV – tai respiracinis sincitinis virusas. Jis yra vienas dažniausių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjų.
📌 Vaikams iki dvejų metų, ypač kūdikiams, jis dažnai sukelia sunkius bronchiolitus, tačiau taip pat gali sukelti ne mažiau sunkią ligą ir suaugusiesiems. Didžiausia rizika kyla vyresnio amžiaus, imunosupresuotiems asmenims, pacientams po kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos, sergantiems onkologinėmis, kitomis lėtinėmis ligomis.
📌 Virusas plinta artimo kontakto metu, per oro lašelius ir kvėpavimo takų sekretais užterštus aplinkos paviršius, kai patogenas per užterštas rankas pernešamas į akių arba nosiaryklės gleivines. RSV ant paviršių kambario temperatūroje ilgai išlieka gyvybingas.
📌Įprastai persirgus tam tikro viruso potipio sukelta infekcija, tam potipiui organizme susidaro imunitetas visam sezonui. Tačiau virusai pažeidžia kvėpavimo takų epitelį, silpnina vietinį imunitetą, todėl vėliau galima lengviau susirgti ir kitų virusų ar bakterijų sukeltomis infekcijomis.

Doc. dr. S. Petraitienė: pastaruoju metu vaikams aktualiausias būtent RSV.
📌RSV sukeliamų ligų turime daugiausia, ypač tarp vaikų iki dvejų metų. Paaugliai ar suaugusieji dažnai būna besimptomiai nešiotojai, tačiau gali užkrėsti kūdikius, mažesnius vaikus.

💬 Žiemos infekcijos dažnai atrodo panašiai. Ar žmogui svarbu žinoti, koks virusas sukėlė jo negalavimus – ar tai gripas, RSV ar COVID-19?

📌 Prof. L. Jančorienė: Simptomai iš tiesų labai panašūs, tačiau sukėlėją svarbu žinoti todėl, kad kai kurioms infekcijoms turime specifinį gydymą. Gripui gydyti skiriami receptiniai antivirusiniai vaistai, tokie kaip oseltamiviras, taip pat yra specifinis gydymas rizikos grupėms COVID-19 ligai gydyti. Profilaktinis antivirusinių vaistų nuo gripo vartojimas po kontakto su sergančiuoju gali būti svarstomas rizikos grupių asmenims, pavyzdžiui, jei namuose slaugomas pagyvenęs ar imunosupresuotas žmogus. Tokie sprendimai visada priimami individualiai. RSV specifinio gydymo kol kas neturi. Jauniems, be rizikos veiksnių žmonėms dažniausiai pakanka simptominio gydymo. Antivirusiniai vaistai turi būti vartojami racionaliai, nes jų tikslas – sutrumpinti ligos eigą ir sumažinti komplikacijų riziką, o didžiausias efektas pasiekiamas pradėjus gydymą kuo anksčiau.

⚠️ Didžiausia klaida – antibiotikų vartojimas be indikacijų, nes antibiotikai neveikia virusų. Taip pat pavojingas per didelis karščiavimą mažinančių vaistų vartojimas, ypač kai vartojami keli preparatai su ta pačia veikliąja medžiaga.

Daugiau apie virusus ir jų gydymą: https://shorturl.at/JtVnu