19/10/2025
Vakar, kaip ir pernai, nuskilo laimė sudalyvauti kasmetinėje mokslinėje–praktinėje konferencijoje „Neurostartas“. Jau pernai praleista diena klausant Lietuvoje garsių įvairių krypčių mokslininkų, gydytojų, psichoterapeutų, psichologų pranešimų apie fizinę, emocinę ir dvasinę sveikatą ir praktinės dirbtuvės mane tiek užmotyvavo, įkvėpė, kad namo skridau lyg ant sparnų ir energijos turėjau keliom savaitėm.
Šiais metais konferencijos pirmąkart buvo galima klausytis ir internetu – čia tiems, kas toli gyvena ar negali / nenori atvykti, tad klausytojų auditorija dar labiau turėjo prasiplėsti. Konferencijos tema smalsumą žadinanti „Kaip gyventi ilgai, sveikai ir laimingai?“
Sudalyvauti buvo verta tikrai. Tokių garbių pranešėjų, kaip prof. D. Serapinas, A. A Skurvydas, kun. prof. A. Narbekovas (čia atgijo sentimentai studijų laikams, lankiau jo paskaitas universitete), prof. Dr. P. Skruibis nė pristatyti nereikia. Visi jie kalbėjo apie moksliškai pagrįstus sveikatos stiprinimo būdus, apie streso įveiką ir emocinio intelekto atsparumą. Man buvo nauja, kad žmogus amžėjimo pokyčius patiria ne tolygiai, bet yra tam tikri šuoliai ties 40, 60 ir 78 m. riba. Ar juos įveiksime tolygiai ir kuo ramiau važiuodami ar šokinėsime tarsi per amerikietiškus kalnelius priklauso 80 procentų nuo mūsų pačių (miego režimo, saikingo streso, gerų emocijų, optimizmo, socialinių santykių, mitybos, fizinio aktyvumo, altruizmo) ir tik 20 procentų nuo genetikos.
Pagrįstai nauja (faktą esu girdėjus, bet pagrindimo ne) buvo ir tai, kad jei negalime fiziškai aktyvūs būti nuo 11 iki 17 val. (pvz., dirbame biure), tai geriau po darbo į sporto salę neiti, nes sau sukelsime tik didesnį stresą, bus sunkiau užmigti. Patariama aktyviau ir ilgiau pajudėti savaitgaliais, o prieš miegą – tik pasivaikščioti.
Dalinuosi dar vienu įdomiu faktu. Nuotraukoje pamatysite lyg ant klozeto sėdintį žmogų. Iš tiesų, tai jis atlieka pratimą mažinantį kraujospūdį. Rekomenduojama kasdien atsistojus prie sienos nusileisti žemyn, kojos 90° kampu, ir tokioje padėtyje, pagal galimybes, pabūti nuo 1 iki 3 min. Sakoma, kad darant kasdien kraujo spaudimas ima kristi. Jei kas išbandysite, parašykite, kaip sekėsi.
Aš sąmoningai miniu konferencijos pranešėjus, nes noriu, kad mano sekėjai būtų išprusę ir domėtųsi bei rūpintųsi savo sveikata, keltų klausimus, o ne vien džiaugtųsi gydytojo išrašyta nauja tablete. Gyd. R. Balanaškienė labai romantiškai ir su užkrečiančia juoko doze aiškino apie meilės neuroepigenetiką – hormonų reguliaciją ir šio jausmo svarbą žmogui. Gyd. endobiogenikė Y. Asovskaja pasakojo apie medžiagų apykaitos, hormonų ir nervų sistemos ryšį. Apie tai, kad kiekvienas energijos turime tiek, kiek turime ir neverta žiūrėti į kitus ar lyginti save su kitais socialinių tinklų dalyviais. Labai svarbu neišeikvoti visos energijos ir žinoti, kaip ją atkurti. Kaip stimuliuoti tokių hormonų, kaip dopamino (per fizinį aktyvumą, kūrybą, knygų skaitymą), oksitocino (per bendrystę, pagalbą, apsikabinimus), seratonino (pasivaikščiojimai, saulės šviesa, sąmoningas kvėpavimas, miegas), endorfinų (per sportą, pirtį, SPA procedūras, juoką, šokį ir dainavimą) išsiskyrimą, apie savęs lyginimo su kitais klaidą kalbėjo ir neurobiologė dr. L. Mačiukaitė.
Porų santykių ekspertas A. Markevičius šmaikščiai ir įtraukiančiai su auditorija diskutavo apie poros santykių esmę, santykių puoselėjimo strategijas ir klaidas, nes ir nuo mūsų santykių poroje priklauso, ar gyvensime ilgai, sveikai ir laimingai.
O psichoterapeutas D. Jakučionis žvilgsnį kreipė į atidėliojimą, kaip emocijų reguliavimo problemą. Žmogus, nesugebėdamas susitvarkyti su nemaloniomis emocijomis, pasirenka jų vengti, užsiima kitais darbais. Smegenys nori jaustis komfortiškai čia ir dabar, ir joms nerūpi pasekmės ateityje. Tad žmogus įsisuka į užburtą ratą, nes darbai savaime nepasidaro, jis patiria kaltės jausmą, dažnai ir savikritika ima kankinti. Kaip su tuo susitvarkyti? Pasirodo, tereikia tik „5 min. kančios“. Pvz., atidėliojame sportą. Reikia sau pasakyti, kad sportuosiu 5 min., o jei jau bus labai blogai, nustosiu. Suveikia principas – pradėjau, nieko nenutiko, ne taip ir baisu, galiu ir tęsti.
Tai tiek trumpai ir netrumpai. Dėkoju, kas iki čia perskaitėte ir palavinote ištvermės ir kantrybės raumenį. 😊 Linkiu nuostabaus ir saulėto sekmadienio gamtoje, artimųjų apsuptyje. Te išsiskiria laimės hormonai ir suteikia resurso ateinančiai savaitei. O aš lekiu į sutartinių ratą pabūti bendrystėje, sustiprinti plaučius ir širdį, patreniruoti veido raumenų ir sustangrinti pilvo bei šonkaulių raumenis, pabendrauti ir pasigaminti laimės hormono endorfino bei prieraišumo hormono oksitocino. O jei jūs nemėgstate dainuoti būryje, galite tai daryti duše, važiuodami automobilyje ir taip teigiamai veikti savo sveikatą, stiprinti imunitetą bei nuraminti emocijas.
Beje, oksitocinas išsiskiria ir apsikabinimų (tam savaitgalis puiki proga) bei masažo metu. Tad laukiu visų „Idzumi“. Sporo g. 12, Vilniuje. Tel. +370 687 97002.
Iki greito!
Daiva
