Kūno terapijos klinika

11/11/2025

Kviečiame į mūsų jaukius namus!

10/11/2025

30/10/2025

NUO DISOCIACIJOS PRIE ASOCIACIJOS: KAIP KEIČIASI SANTYKIS SU KŪNU💫

Daugelis žmonių gyvena šiek tiek šalia savo kūno. Galvą sau - kūnas sau.
Toks atskyrimas vadinamas disociacija, kai „aš“ ir kūnas tampa dviem atskiromis teritorijomis. Tai nėra kažkoks trūkumas, klaida ar silpnumas disociacija dažnai atsiranda kaip išmintinga gynyba nuo vidinio skausmo ar ankstyvo patirto didelio nesaugumo.
Terapijoje šį atskyrimą pamažu keičiame į asociaciją - grįžimą į kūną, į gyvą buvimą čia ir dabar. Kai galva ir kūnas ima veikti išvien, atsiranda naujas vidinės visumos jausmas: aš esu įkūnyta psichika.

Šį kelią galime pamatyti kaip skirtingus santykio su kūnu tipus - tai nesusiję tiesiogine žodžio prasme su amžiumi, tai būsena.

☁️1. Kūdikio tipas - instinktyvus buvimas.
Kūnas veikia vedamas impulso. Itin maža sąmoningumo dozė, bet ir kontrolės nėra daug. Gerai, kai biologija yra stipri ir viskas einasi savaime kažkaip neblogai.

⛅️2. Vaiko tipas - kūnas traktuojamas kaip objektas.
Kaip prižiūrimas daiktas: reikia maitinti, gydyti, taisyti. Atsakomybė perduodama autoritetams - tėvams (gydytojams). Nuo ligų bandoma pabėgti, išvengti. Nėra gebėjimo įsiklausyti į kūno siunčiamus negalavimus.Tai objektyvuotas santykis „mano kūnas“ vietoje „aš - kūnas“.

🌤️ 3. Paauglio tipas - kontrolės ir atsakomybės kova. Kyla vidinė įtampa tarp laisvės ir kontrolės. Randasi nusivylimas autoritetais, kyla noras viską spręsti pačiam - laikytis dietų, imtis papildų, griežtas režimas ir pan. Atsakomybės, dialogo jau daugiau, bet ir daugiau kaltės, kai nepavyksta. Kūnas tampa projekcijos lauku: jį bandome sutvarkyti, pagerinti, „optimizuoti“. Čia dažnai atsiranda neurozės, kūnas reaguoja į psichinį spaudimą, į neatitikimą tarp idealo ir realybės. Daugelis žmonių būtent šiame etape ateina į terapiją, kai ryšys su kūnu yra, bet jis įtemptas, konfliktiškas, pilnas kontrolės.

☀️4. Brandus tipas – įkūnyta sąmonė.
Kūnas tampa subjektu, gyvu vidinės išminties balsu. Nebelieka poreikio valdyti. Tai santykis, kuris remiasi stebėjimu, dėmesingu buvimu ir pasitikėjimu. Nebereikia versti kūno paklusti, jis tampa partneriu, balsu, kurį išmokstame girdėti. Kūnas tampa gyvu psichinės energijos įsikūnijimu. Tai būsena, kai sakau „aš ir kūnas esame viena sistema “.

Šie tipai persipina su įvairiomis psichikos dimensijomis: nuo ego link Savasties, nuo personos link šešėlio, nuo valios link pasitikėjimo tėkme. Kiekvienas žingsnis į savo kūniškos savasties patyrimą, tai žingsnis į savo visybiškumą.

Biodinaminėje kūno psichoterapijoje šis procesas vyksta labai konkrečiai:
per kvėpavimo gilinimą, vegetacinių impulsų išlaisvinimą, per grįžimą prie natūralaus kūno ritmo pajautimo, peristaltika (emocinės smegenys) tai atspindi dirbant su stetoskopu😉.
Kai kūnas “turi” leidimą virpėti, pilnai į visą save kvėpuoti, šildytis, tekėti - sąmonė su juo susijungia. Disociacija tirpsta, atsiranda autentiška tėkmė tarp kūno ir psichikos.
Tuomet nebelieka koncepcijų. Žmogus nebe „dirba su kūnu“, o gyvena jame, kaip per jautrų, gyvybingą instrumentą, kuriuo kalba pati gyvybė.

Ar atpažįsti kažkur save? ☁️⛅️🌤️☀️

21/10/2025

Taip, taip, taip💚💚💚

KAS YRA TOJI KŪNO PSICHOTERAPIJA ❓

Kūno psichoterapija - tai psichoterapijos kryptis, grindžiama žmogaus vienovės principu. Ji remiasi suvokimu, kad kūnas ir psichika yra neatskiriami - mūsų patirtys atsiskleidžia ne tik per žodžius, bet ir per pojūčius, kvėpavimą, judesį bei prisilietimą.

Kūnas „prisimena“: jame kaupiasi neišreikštos emocijos ir sustabdytos reakcijos, kurios gali pasireikšti skausmu, įtampa ar nerimu be aiškios priežasties. Kūno psichoterapija kviečia sugrįžti į kūną kaip į išminties šaltinį, saugantį istorijas, jausmus ir gyvybingumą.

Tai lėta, saugi ir palaipsniui besiskleidžianti kelionė į save - į gilesnį jausmų suvokimą ir vidinę darną.

💠 Sertifikuotų kūno psichoterapeutų kontaktus galite rasti Lietuvos kūno psichoterapijos asociacijos (LKPA) puslapyje: https://www.lkpa.lt/nariai.html

15/10/2025

Dažnai iš klientų tenka išgirsti, kad tam, jog įvyktų pokytis, reikia „paleisti“, „išsivalyti“, „pakeisti“ ar „pasiekti“.
Tačiau pokytis vyksta tada, kai kūnas ima jaustis saugus.

Saugumas – tai milžinišką svorį turintis žodis. Nes jeigu gerai pagalvojame, viskas nemaloniai gyvenime pradeda svyruoti, kai mums tampa nebesaugu. Todėl saugumas ir yra tikro pokyčio šerdis, tikro pokyčio pradžia. Tai ne tik komforto būsena, bet ir vidinės transformacijos katalizatorius.

Nesaugumo jausmas, priešingai, blokuoja kūną ir protą: kyla įtampa, nerimas, kontrolės poreikis, noras „greitai pataisyti“ ar „pasiekti rezultatą“.

Kai nervų sistema nurimsta, gyvenimo energija vėl ima tekėti. Nebereikia veržtis į priekį - viskas ima vykti savaime, iš vidaus. Lyg šaknys, pagaliau pasiekusios vandenį, ima maitinti visą medį.

Biodinaminėje kūno psichoterapijoje tai vadiname įsišaknijimu kūne, kai gyvybinė energija vėl atranda savo natūralų ritmą:
kvėpavime, judesyje, emocijose.
Kai nebereikia veržtis, konkuruoti, įrodinėti ar forsuoti. Tuomet pokytis tampa ne pastanga, o pasekmė.

Tikiu, kad kiekviena siela žino, jog jos namai yra kūnas, tik kartais dėl įvairių, bet visada gerbtinų priežasčių mes tai pamirštame.

Kviečiu į saugų buvimą, kad prisiminti💚

09/10/2025

ŽMOGUS YRA ĮKŪNITA PSICHIKA

Mes apsigauname žodžiais – kūno kalba pasako tavo vidinę tiesą.
Tradicinė terapija vyksta iš viršaus į apačią, tai reiškia, nuo sąmonės link pasąmonės. Puiku, jei įmanoma savo istoriją čiuopti, aprėpti ir išreikšti žodžiais. Bet ne visada taip būna.

Kūno psichoterapijoje galima eiti ir priešinga kryptimi.
Mūsų aktyvi atmintis leidžia save prisiminti maždaug nuo 3–4 metų.
Tačiau stiprių ir ankstyvų traumų atvejais žmogus savęs neprisimena – jis negali rasti verbalinio naratyvo savo nuolatiniai įtampai, sustingimui, fiziniam skausmui, nerimui.

Tokiais atvejais kūnas tampa tarsi gyvu archyvu, nes jis turi savo atmintį.
Todėl darbas per kūną - kvėpavimą, prisilietimą, judesį gali padėti žmogui atrasti, pagimdyti, susirinkti save iš naujo: pilną, vientisą, gyvą.

Kūniškos savasties patyrimas yra galingas dalykas - kad ir kokiais žodžiais bandytume tai perteikti, mes jį didele dalimi tik “apvagiame”, nes tai yra patyrimas, kurį jaučiame savo ląstelėmis, o tik vėliau, sąmonės pagalba, galime jį reflektuoti.

07/10/2025

Liūdesys, kaip vedlys…

Viena klientė išgyvenanti jau ne pirmą stiprų depresijos etapą, šiandien pradėjo sesiją su mintimis , kad jos liūdesys neturi jokios prasmės -tiesiog beviltiška būsena. Nėra jokios prasmės ją jaukintis.

Pagalvojau, jog nežinau jokio kito jausmo, kuris neštų tikresnį ilgesį- ilgesį to, kas aš ištikrųjų esu …
Tikrai nežinau, kaip galima prisiliesti prie savo šerdies neperėjus per savąjį liūdesį.

Ir ne, aš neturiu skausmui fetišo ir tikrai suprantu tuos klausimus,- kam ta esmė ? Kam liestis prie to egzistencinio gylio, kai daug paprasčiau pramogauti paviršiuje?

Tas liūdesys, kaip kokia piktžolė, vėl ir vėl išlenda ir atsineša tą prakeiktą skausmą. Kokių tik strategijų žmogiškoji prigimtis neprisigalvoja - sukuria ištisas kompensacijas. Apie tai daug kalbėsime ir būsime mano seminare apie charakterio struktūras.

O tuo tarpu, geriau jau įlįsiu į skafandrą, kaukę, kostiumą, kad tik nejausčiau, kas viduje. Ir tikrai ne dėl to, kad tame skafandre labai jau patogu.
Patogu tik tiek, kiek sugebu save įtikinti, kaskart vis kurdama sumanesnes išgyvenimo strategijas: dar daugiau darbo, dar daugiau pramogų, dar daugiau konsumo, dar daugiau gardaus skonio, dar daugiau flirto ar kito būdo dėmesiui gauti, kad tik patvirtinčiau sau: man viskas gerai.

Už viso to slepiasi labai ištikimas draugas -tas, kuris neša vidinį košmarą, liūdesį, sielvarto skausmą. Tas, kuris išlieka ištikimas sielai- po visais išgyvenimo blizgučiais.

Vidinis skausmas, pilnas egzistencinio liūdesio ir pažeidžiamumo, neša tikrąją mūsų kokybę.
Tik žengęs į tą dykumą, į tą juodą mišką, į tą klampią pelkę, gali atrasti savo nesužeidžiamą vidinę kokybę, kuri ves per gyvenimą vos šnibždančiai tyliu, bet labai aiškiu žingsniu.

Šis vidinis kelias - kiekvieno iš mūsų individuatsijos kelias. Mūsų pačių pėdomis nueitas, mums skirtas.
Atrasti savąjį kelią -tai atrasti vidinę jėgą pažvelgti į save be kostiumo, be paviršinių puošmenų, dengiančių autentišką esatį, kuri pulsuoja tikrumu.

Tai tylus, stabilus vidinis džiaugsmas -pilnas susitaikymas su tuo, kad viduje yra silpnumas, liūdesys, bejėgiškumas, pažeidžiamumas, pyktis, baimė - visas gniuždantis biografijos bagažas ir su tuo nebereikia kovoti, nebereikia žaisti ir slėpynių …
Visa tai nebegali užgožti to, kas esama esmėje.

Tik tada, kai paimsim už rankos atjautą sau ir žengsim į savo tamsą, peklą, šlykštulį, agonija suprasim - tai nėra beprasmiška, tai nėra prieš mus.
Ten rasis tik ilgesys - į save, per save, su savimi.

Viskas, ką sutinkam pasaulyje, rodo tik tai, ką jau radom savyje.
O to, ko dar neradom, negalėsim pamatyti ir kitame. Pasaulis rodo mums tik mus ir nieko , ničnieko jis mums nėra skolingas.

Neskubėkim kalbėti apie kitą, dar baisiau už kitą.
Pasiimkim atjautą sau - ir pažvelkim į veidrodžius savus.

O tas ištikimas draugas nepaves - jis padės mums, pakeldamas naktį, trenkdamas sielos ar kūno skausmu, liga…
Sakydamas tik viena:
„Žvilgtelk į mane. Ilgiuosi tavęs.“

Taigi, kviečiu pabūti jautriai ir kartu giliai su savimi apie save, pamatyti kiek iš arčiau savas išgyvenimo strategijas ir prisileisti bent viena akimirka kas esu už to…

P.s. nuotrauka asociatyvi iš seminaro

29/09/2025

Dažnai sulaukiu klausimo – kuo skiriasi Biorelease ir biodinaminė sesija? Kada viena, o kada kita? Kartais net tenka matyti junginį „biodinaminė–Biorelease sesija“. Ir tai visai ne klaida. Pabandysiu paaiškinti paprastai ir aiškiai, kad suprastų kiekvienas.
O jei vis tiek liks neaiškumų – drąsiai rašykite, skambinkite, klauskite😉

Rita 💚
📞+37061001414

26/09/2025

Šiandien mūsų kūno terapijos klinikai sukanka jau 8-eri metai. 💚💚💚💚💚💚💚💚
Šis skaičius talpina daugybę susitikimų, istorijų, šilumos ir gyjimo akimirkų, kuriomis dalijomės kartu.

Per šiuos metus mokėmės, brendome, pažindinomės, sveikome, buvome.
Esame iš visos širdies dėkingi kiekvienam, kuris pasirinko čia sustoti, atsikvėpti, leistis į savas keliones.

Linkime, kad ši erdvė ir toliau būtų vieta, kur galima nusimesti kasdienybės šarvus, išgirsti savo poreikius ir sugrįžti į gyvenimą lengviau, sveikiau bei laisviau. 💚

Ačiū, kad esate drauge.

P.S. nuotraukose šio ryto akimirkos.
Už gardžiausią uogų pyragą dėkingi ištikimai pilatės klientei Ritai💚.

22/09/2025

Ar žinai kame slypi Gerdos Boyesen Biodinaminio metodo, kurį taikome kūno psichoterapijoje, unikalumas? Todėl, kad ji naudodama embriologinius terminus unikaliai “sutuokė”psichologiją su biologija: tai, kas vystosi mūsų kūne nuo pat pradžių, tapo ne tik metafora, bet kelrode sistema kūno psichoterapijoje.
• Biologija suteikė jai struktūrą, o psichologija pripildė šią struktūrą gyvo turinio - emocijų, pasąmonės vaizdinių, santykio patirčių.

Taip Gerda Boysen kūno psichoterapijoje sujungė abu pasaulius, parodydama, kad kūnas nėra tik biologija ir psichika nėra tik mąstymo aparatas - jie susitinka labai tikroje, jausminėje, gyvo judėjimo vietoje.

Todėl kai dirbame per dermas, mes iš esmės „pereiname“ žmogaus kelią nuo pat pradžių: nuo egzistencinio buvimo (endoderma), per emocijas (mezoderma), per santykius su pasauliu (ektoderma), iki kūrybinio ir archetipinio vaizduotės sluoksnio (exoderma).
Todėl ši metodika moko klausytis ne tik žodžių, bet ir žarnyno ritmų, stebėti raumenų šarvus, suprasti vaizduotę. Taip atsiveria kelias į mūsų gyvybingumą, emocijų tekėjimą, santykių tiesą ir pasąmonės pasaulį.👁️🧠🫀👄

P.S. Exoderma - Embriologijoje nenaudojama sąvoka! Ją G.B. įvedė papildomai – kaip prieigą prie sapnų ir vaizdinių pasaulio.

P.S.S. nuotrauka- Biodinaminės dermos vizualas.

10/09/2025

Kai kūnas ima kalbėti už tave - per migreną, įtampas, sutrikusį virškinimą - ar gali patikėti, kad tai vyksta tavo paties gerovei?
Šie ženklai ragina atkasti save iš gilumos, iš ten, kur net pėdsakai jau seniai išblukę.

Tik tu pats žinai, net jei sąmoningai nežinai, kur save palikai, pamiršai, apleidai, apdengiai, užkišai, užmiršai…
Ir štai dabar save girdi tik per simptomą, per ligą.

Kasti reikia atsargiai. Kad, bekeldamas sluoksnius, nenulaužtum to, kas gyva.

Gabor Maté primena:
🌳 „Liga – tai kūno paskutinis šauksmas, siekiantis autentiškumo.“
🌳 „Simptomai nėra vien problemos, jie yra žinutės, kurias reikia išgirsti.“

Kelias į save prasideda mažais žingsniais:
🌳 sustoti ir bent kelias minutes per dieną išgirsti, ką kūnas jaučia,
🌳 leisti sau įvardyti jausmą be vertinimo – ar tai būtų pyktis, liūdesys, ar džiaugsmas,
🌳 prisiminti, kad tavo ritmas ir tempas yra unikalus – tau nebūtina pritapti,
🌳 ieškoti aplinkos, kurioje gali būti priimtas be kaukių, kur tavo jausmai telpa.

Kūnas yra tavo sąjungininkas, o ne priešas. Jei įsiklausysi, jis ves tave atgal - pas tave pati - ten, kur laukia tavo gyvybė ir tikrumas. 💚