Labas, joga

16/03/2026

Ženklai

Gyvenimo kryžkelėse dažnai prašome ženklo – vienokio ar kitokio, kad žinotume, kaip elgtis ir kurį kelią pasirinkti Ir jį gauname. Kartais ne tą, kuris labiau patinka. Bet jei išdrįstame paklausti, reikia išdrįsti ir priimti.

O būna - ženklai ateina neprašyti.

Jogos pamokoje atsisuku į vieną išdykėlį. Turėjome kurti tylą, o jis vis kvietė: „Mokytoja, mokytoja, pažiūrėk.“ Mintyse sakau sau – kvėpuok. Kantriai dar kartą pakviesk daryti tai, ko prašei.
Tačiau atsisukusi pamatau jį ramiai atliekant užduotį. Jis tik labai norėjo, kad pamatyčiau jo ženklą.

Širdį❤️

Kartais mus užvaldo jausmai, kuriuos sunku suprasti, o dar sunkiau išsakyti. Tada mes kalbame ne žodžiais – gestais, veiksmais, garsais.
Kai suprato, kad jo žinutė gauta, veide pasirodė maža šypsena, o akys suspindėjo.

Tą akimirką jis buvo išgirstas.

Ir tuomet pasakė tai, kas paliečia kiekvieno mokytojo širdį (nors man vis dar nedrąsu save taip vadinti – vaikai dažniau mane kviečia tiesiog „joga“):
„Man patinka joga, nes esu labai išdykęs, o čia galiu nurimti.“
Jis davė sau leidimą tiesiog būti ir nurimti.

Mano užsiėmimų tikslas nėra lankstumas ar sudėtingesnė jogos asana. Per judesį, žaidimą ir atsipalaidavimą mes keliaujame į save – į vidinę ramybę, į savęs pajautimą, į gebėjimą sustoti, nurimti ir bent trumpam nustoti reikalauti iš savęs daugiau.
Mokyklose daug kas matuojama. Pažymiai, greitis, rezultatai.
Bet ramybės – neišmatuosi.
Savęs pajautimo – taip pat.
Kartais jis pasirodo labai paprastai: vaikas, kuris visada juda, staiga pasako – „čia aš galiu nurimti.“
Ir galbūt tai yra pats gražiausias rezultatas.

Ne taisyti.
Ne spausti.
Ne matuoti.
Leisti būti.
Vieta, kur vaikai gali nurimti ir tiesiog būti.

Šiandien tiek...
Vaikų jogos draugė,
Milda

🩵Jei norėtumėte, kad vaikai mokykloje ar darželyje turėtų erdvę nurimti, kvėpuoti ir pabūti su savimi – vedu vaikų jogos užsiėmimus.
Mokyklos ir darželiai gali kviesti mane:
• vesti jogos pamokas visai klasei ar grupei,
• arba organizuoti jogos būrelį norintiems vaikams.
Jau galima rezervuoti laiką naujam sezonui nuo rugsėjo.
🩵Ir esu dėkinga tiems, kurie jau patikėjo ir pasitikėjo manimi.

02/12/2025

25/11/2025

Jogos pamokos ne tik apie mankštą, kūno lankstumą, kas yra labai svarbu. Kvėpuodami, medituodami keliaujame į save. Ieškome, kas yra mumyse: koks šiandien jausmas, ko aš šiandien noriu. Mandalose semiamės ramybės, paslėptų spalvų reikšmių. Atsipalaiduojame.

21/11/2025

Kartu su kviečiame susitikti pirmadienį 18:00 val. nuotykių ir atradimų vaikams kupiname renginyje, kuris vyks adresu Lvivo g. 21, Vilnius. Ir aš ten būsiu! Patirkime pasaulį kartu!

Renginio nuorodą rasite komentaruose.

25/09/2025

27/07/2025

Ši vasara man ypatinga. Ji primena vaikystę: daug laiko man, mano mintims, daug lietaus ir saulės. Tokia tikra mūsų vasarą. Galva nebetalpina idėjų, todėl reikia imtis veiksmų ir įgyvendinti. Lėtai. Po vieną. O vėliau gal ir didesniu tempu. Gimsta įdomus projektas, bet reikia jūsų pagalbos išjautimiui.

🫧 Kviečiu parašyti žodžius, kuriuos dažniausiai girdi iš vaikų!
Gal tai „nenoriu“, „tuoj“, „gerai“, „labas“, „man liūdna“, „pažadu“...
Kiekvienas jų – svarbus.
Kiekvienas jų – durys į vaiko pasaulį.

🌬 Dalinkis komentaruose! Ačiū ♡

25/07/2025

„Kai miškas tampa žaidimu. Kai žaidimas – buvimu.“

Šis užsiėmimas man buvo ypatingas.
Ilgai brandintas. Išjaustas. Ne kartą išvaikščiotas tyliai viena miške.
Ir štai – pirmą kartą paleistas į tikrovę. Į šeimas. Į gyvą ryšį.

Pirmasis mano miško patyrimo užsiėmimas įvyko Žaltyčio festivalyje.
Tai buvo vienintelis viešas šeimoms skirtas užsiėmimas visame festivalyje.
Ir jis buvo tikras – jaukus, lėtas, žaismingas.

👣 Mes ėjome užrištomis akimis, pasitikėdami savo vedliu. Ėjome lėtai, kvėpuodami, klausydamiesi – tarsi mokėmės miško iš naujo.
🌲 Sustoję stebėti miško spalvų, atradome, kiek daug jų slypi net viename žvilgsnyje.
🦊 Judėjome kaip gyvūnai – tylūs, šoklūs, plėšrūs ar žaismingi. Iš to gimė gyvūnų teatras, kuriame net ir patys mažiausieji įsitraukė visa širdimi.
🌿 Rinkome miško kvapus – glostėm žolę, uostėm samanas, laikėm nosį prie žievės.
🎶 Klausėm vėjo. Skambėjom tyloje.

Ir viso to centre – buvimas kartu. Tarp suaugusių ir vaikų, tarp gamtos ir mūsų.

Tai buvo laikas be skubėjimo, be ekranų, be tikslų. Tik buvimas, žaidimas ir artumas.

💚 Jaučiu jaudulį ir dėkingumą. Šis žingsnis man – tarsi svajonės virsmas.
🌱 Ar norėtum su savo šeima sudalyvauti tokiame miško patyrime?

Parašyk man – rudenį kviesiu į miško užsiėmimus šeimoms.
Ten, kur gamta kalba per kvapus, judesį, tylą ir žaismę.



Žaltyčio festivalis
Už 📸 ačiū
Edvardas Stalionis

01/07/2025

🌿 Kur pabunda pasaka? Ten, kur susitinkam.

Šiemet Žaltyčio festivalis dalyvausiu su 3 visiškai naujomis, autorinėmis programomis, kurias sukūriau specialiai šiam susitikimui – jautriai, su meile ir įkvėpimu iš miško, vaikystės, šviesos.

✨ Penktadienio rytas – vaikų joga.
Lengvas, švelnus pabudimas per kvėpavimą, žaismę ir judesį. Čia net ir tyliausi atsiskleidžia, o kiekvienas judesys – kvietimas į dieną su šypsena.

🌲 Penktadienio popietė – miško pasaka šeimoms.
Tai veikla, kurią nešiojausi širdyje jau seniai – miško terapijos ir gyvos pasakos susitikimas.
Ši kelionė jau išbandyta su vaikais, bet pirmą kartą dalinuosi ja viešai – šeimoms, po atviru dangumi, festivalio šviesoje.
Eisime lėtai, klausysimės tylos, kvėpuosime šviesa, šnabždėsimės su medžiais, klausysimės istorijos ne ausimis, o širdimi.
Kviečiu tapti šios pasakos dalimi – ir kartu perkelti mano sapną į realybę, į tikrą patyrimą.

☀️ Šeštadienio rytas – šeimų joga.
Nuotykis, kuriame iš sapno pabundame per šokį, kvėpavimą, juoką ir žvilgsnius. Judame kaip Žaltytis – lanksčiai, gyvai, kartu.
Čia žaidimas ir gylis telpa viename rate – visai šeimai.

🌀 Visos veiklos – tai ne pamokos, o gyvi patyrimai.
Čia nereikia nieko mokėti ar žinoti – tik ateiti, būti, leisti sau pajusti.

Aš – Milda, „Labas, joga“,
kuriu judančias istorijas, kvėpuojančius sapnus, šviesos takus, kuriais einame ne vieni.

🎪 Jei širdyje jauti – lauksiu tavęs. Susitikime festivalyje liepos 3-6 dienomis.

https://facebook.com/events/s/zaltycio-festivalis-2025-pabud/582607374290922/

01/07/2025

🌿 Kur pabunda pasaka? Ten, kur susitinkam.

Šiemet Žaltyčio festivalis dalyvausiu su 3 visiškai naujomis, autorinėmis programomis, kurias sukūriau specialiai šiam susitikimui – jautriai, su meile ir įkvėpimu iš miško, vaikystės, šviesos.

✨ Penktadienio rytas – vaikų joga.
Lengvas, švelnus pabudimas per kvėpavimą, žaismę ir judesį. Čia net ir tyliausi atsiskleidžia, o kiekvienas judesys – kvietimas į dieną su šypsena.

🌲 Penktadienio popietė – miško pasaka šeimoms.
Tai veikla, kurią nešiojausi širdyje jau seniai – miško terapijos ir gyvos pasakos susitikimas.
Ši kelionė jau išbandyta su vaikais, bet pirmą kartą dalinuosi ja viešai – šeimoms, po atviru dangumi, festivalio šviesoje.
Eisime lėtai, klausysimės tylos, kvėpuosime šviesa, šnabždėsimės su medžiais, klausysimės istorijos ne ausimis, o širdimi.
Kviečiu tapti šios pasakos dalimi – ir kartu perkelti mano sapną į realybę, į tikrą patyrimą.

☀️ Šeštadienio rytas – šeimų joga.
Nuotykis, kuriame iš sapno pabundame per šokį, kvėpavimą, juoką ir žvilgsnius. Judame kaip Žaltytis – lanksčiai, gyvai, kartu.
Čia žaidimas ir gylis telpa viename rate – visai šeimai.

🌀 Visos veiklos – tai ne pamokos, o gyvi patyrimai.
Čia nereikia nieko mokėti ar žinoti – tik ateiti, būti, leisti sau pajusti.

Aš – Milda, „Labas, joga“,
kuriu judančias istorijas, kvėpuojančius sapnus, šviesos takus, kuriais einame ne vieni.

🎪 Jei širdyje jauti – lauksiu tavęs. Susitikime festivalyje liepos 3-6 dienomis.

https://facebook.com/events/s/zaltycio-festivalis-2025-pabud/582607374290922/

30/06/2025

Susitikime Žaltyčio festivalis! Net du rytai kartu su manimi! Penktadienį ir šeštadienį!

30/05/2025

Esu Milda – vaikų jogos draugė ir žaidimų kerėtoja.

Vedžiau šimtus vaikų į kvėpavimo takus, į vaizduotės pasaulius ir – svarbiausia – į save.
Mano joga – ne apie tobulą pozą, o apie gyvą ryšį, judesį, kvėpavimą ir švelnų buvimą kartu.
Tai žaisminga erdvė, kur vaikai mokosi klausytis kūno, nusiraminti, patirti džiaugsmą ir sustoti vidury dienos – tik dėl savęs.

Tarp spalvotų kilimėlių ir mažų delniukų tampu tiltu – iš judesio į tylą, iš žaidimo į atsipalaidavimą.
Kalbu ne žodžiais, o kvėpavimu, pasakomis, prisilietimais ir pauzėmis.
Kuriu ne pamokas, o patyrimus. Ne mokau – o kviečiu būti.

Kartais tampu upeliu, kartais juoku, o dažniausiai – priminimu, kad stebuklas jau vyksta. Čia pat.

(Foto iš mano archyvo)

02/09/2024

“Do you love me?” Alice asked.

“No, I don’t love you!” replied the White Rabbit.

Alice frowned and clasped her hands together as she did whenever she felt hurt.

“See?” replied the White Rabbit. “Now you’re going to start asking yourself what makes you so imperfect and what you did wrong so that I can’t love you at least a little. You know, that’s why I can’t love you.”

“You will not always be loved, Alice. There will be days when others will be tired and bored with life, will have their heads in the clouds, and will hurt you. Because people are like that, they somehow always end up hurting each other’s feelings, whether through carelessness, misunderstanding, or conflicts with themselves.”

“If you don’t love yourself, at least a little, if you don’t create an armor of self-love and happiness around your heart, the feeble annoyances caused by others will become lethal and will destroy you.”

“The first time I saw you, I made a pact with myself; I will avoid loving you until you learn to love yourself.”

📖 Alice in Wonderland