14/09/2025
Maždaug prieš pusę metų atsiskyriau nuo savo 11-a metų dirbto marketingistės darbo ir stačia galva pasinėriau į psichoterapijos kelią.
Prisimenu, kaip atrodė mano pora savaičių - normaliai negalėjau nei miegoti, nei valgyti, maistas buvo beskonis. Tik uriga varškės sūreliai turėjo šiokį tokį skanumą. Mano protas labai blaškėsi, nes visą gyvenimą dirbau stabilų, samdomą darbą įmonėse, o paskutinius 11 metų išvis praleidau toje pačioje įmonėje.
Protas šėlo belekaip, o širdis buvo visiškai rami. Pamenu koks keistas jausmas tai buvo - mintys nuolatos sukosi apie nesaugumą, o širdis absoliučiai pasitikėjo tuo, kas vyksta.
Nors psichoterapijos pradėjau mokytis prieš maždaug 5 metus ir lygiagrečiai vysčiau šią sritį vis dar dirbdama įmonėje, šie pusę metų po išėjimo į darbą "ant savęs" buvo tikrai crazy. Nes dirbant sau nėra jokio stabilumo, klientai tai ateina, tai išeina, pajamos nestabilios, išeiti atostogų nėra taip paprasta - žodžiu, žymiai daugiau atsakomybės nei anksčiau. Ir kartu žymiai daugiau GYVASTIES. JUDESIO. KŪRYBOS.
Per šiuos pusę metų labai išmokau atsipalaiduoti nestabilume. Išmokau labiau pasitikėti gyvenimu - jog jis mane saugo, veda, rūpinasi.
Kuomet rašau šiuos žodžius esu pasistačius savo mažos nuotrauką, kurioje esu nufotografuota Palangoje. Nuotraukoje stoviu Pušyno kelyje ir siunčiu oro bučinius. Saulėta... šalikėlėje auga pušys. Vien žiūrėdama į šią nuotrauką užuodžiu spygliuočių, jūros ir smėlio kvapą. Jaučiu šilumą ir meilę tai mergaitei, kurią matau nuotraukoje, jaučiu ryšį esantį tarp mūsų ir jog ji tebegyvena manyje bei siunčia tuos oro bučinius man. Myliu save tokią, kokia esu, su visomis savo keistenybėmis ir tuo pačiu jaučiu, kaip tampu kitokia - brandesnė, ramesnė, žaismingesnė savęs versija.
Keista ir liūdna paleisti dalį savo identiteto - tos, kurią pažinojau paskutinius 11-a metų, o gal ir dar ilgiau. Keista jaustis drąsesnei, taikoje su savimi, būti atviresnei sau ir pasauliui.
Ilgiuosi savęs mažesnės, tos kuri jautėsi per daug pažeidžiama ir jautri, jog dalintųsi savo atvirumu su kitais. Žinau, keista tą rašyti, bet taip jau yra.
Ilgiuosi, man liūdna, bet tuo pačiu ir džiaugiuosi, esu lengvume.
