05/02/2026
„Virtualus autizmas“, skaitmeninė demencija ir Alzheimerio diagnozė - ligos, kurias greitu metu galėsim oficialiai nustatinėti vaikams į kairę ir į dešinę.... Na gerai, gal ne vaikams, bet paaugliams tai jau tikrai🫠
Mokslas vis garsiau kalba ir deda mums faktus ant stalo apie IT (ne)naudą vaikų vystymui(si), bet mes atrodo nelabai į tai reaguojam. Kodėl - neklauskit. Atsakymo čia neturiu ir pati. O bet tačiau... skaičiau šiandien tyrimus ir supratau, jog negaliu nepasidalinti su jumis, nors ir kaip ši informacija kažkam galimai bus "nepatogi" 🫣
Mokslininkai teigia (Nagelis, 2024), jog klinikinėje praktikoje vis dažniau pastebimas reiškinys, kai vaikai, neturintys autizmo spektro sutrikimo diagnozės, demonstruoja elgesio ir socialinius bruožus, labai panašius į ASS: silpną akių kontaktą, ribotą dėmesio išlaikymą, emocijų reguliavimo sunkumus ir prastą gebėjimą suprasti kitų žmonių jausmus. Profesorius Nagelis šį reiškinį sieja su ankstyvu ir pertekliniu ekranų naudojimu, kuris išstumia gyvą socialinę sąveiką kritiniu smegenų raidos laikotarpiu. Ši būsena dažnai apibūdinama kaip „virtualus autizmas“ - oficialiai tai ne klinikinė diagnozė, bet aiškus raidos nuokrypis...
Kitame moksliniame straipsnyje "Digital dementia in the internet generation" Manwell et. al (2022) teigia, jog perteklinis ekranų naudojimas smegenų vystymosi laikotarpiu gali didinti Alzheimerio ligos ir kitų demencijų riziką suaugus. Pagrindinė priežastis įvardinama kaip "silpnėjanti smegenų atsparumo sistema (kognityvinis rezervas)". Vaikystėje ir paauglystėje smegenys turi „treniruotis“ per gilų dėmesį, judėjimą, kalbą, problemų sprendimą ir gyvą ryšį. Kai šias patirtis sistemingai pakeičia pasyvi ar fragmentuota ekranų stimuliacija, formuojasi mažiau atspari nervų sistema.
Šiuos tyrimus papildo viena didžiausių iki šiol atliktų metaanalizių, apėmusi beveik 300 000 vaikų (Vasconcellos et al., 2025). Tyrimas parodė, kad ekranų naudojimas ir vaikų socioemociniai sunkumai veikia abipusiai. Daugiau ekranų didina nerimo, liūdesio, dėmesio ir elgesio problemų riziką, o vaikai, kurie jau patiria šiuos sunkumus, dar dažniau naudoja ekranus kaip emocinio nusiraminimo priemonę. Maždaug kai esi ištroškęs - geri kolą, bet nuo jos dar labiau norisi gerti! Ir būtent taip formuojasi ilgalaikis savireguliacijos deficitas - vienas iš veiksnių, kuris ilgainiui siejamas su didesne demencijos rizika. Na,kaip kola padidina diabeto riziką, taip ekranai didina dimensijos riziką. Make sense, jo?🫣
Kodėl ekranai kelia šias rizikas? Todėl, kad jie ne tik „užima laiką“, bet jie išstumia iš realaus gyvenimo tai, kas saugo smegenis visą gyvenimą: gilų susikaupimą, fizinį judėjimą, sportą, hobius, miegą, nuobodulį, iš kurio gimsta kūrybiškumas ar emocinį ryšį su kitu žmogumi. Kai vaikas mokosi nusiraminti ne per santykį, o per ekraną, keičiasi nervų sistemos procesai iš esmės. Kai smegenys pripranta prie nuolatinės greitos stimuliacijos, jos tampa mažiau atsparios senėjimo procesams.
Todėl kalbėdami apie ekranus neturėtumėm bijoti dėl vaikų elgesio dabartyje. Turime galvoti apie jų smegenų sveikatą po 20, 40 ar 60 metų. „Virtualus autizmas“, skaitmeninė demencija ir Alzheimerio liga taps mūsų pačių užprogramuotos ligos mūsų vaikams, kuomet šie bus suaugusieji. Ar to linkime? Neeemanau 🙆🏼♀️
Iš esmės niekas niekam nemoralizuoja, tik dalinuosi tuo, ką sako mokslas. Atrodo, jog visi suaugusieji mokam skaityti, žinom, ką darom blogai, bet vistiek tai darom. Ir bala nematė, jei gadinam savo sveikatą...bet kai pagalvoji, kokias pasėkmes turės mūsų vaikai dėl mūsų (ne)atsakomybės...kažkaip pasidaro truputį baisu.
Pozityviai baigiu vakarą 😃❤️
