PSICHOLOGIJOS NAMAI

PSICHOLOGIJOS NAMAI Šiuose namuose teikiama profesionali psichologinė pagalba ir parama vaikams, paaugliams, suaugusie

Yra graži Platono sugalvota legenda apie bučinį. Kadaise jis stebėjo besibučiuojančius žmones mąstydamas, kodėl jie taip...
14/02/2026

Yra graži Platono sugalvota legenda apie bučinį.
Kadaise jis stebėjo besibučiuojančius žmones mąstydamas, kodėl jie taip noriai tai daro. Iš savo pastebėjimų sukūrė teoriją. Jis sakė, kad labai seniai žmogus buvo panašus į balioną, kuris turėjo keturias rankas, keturias kojas ir dvi galvas. Tas balionas turėjo moteriškąjį ir vyriškąjį pradą, nes viena galva buvo moters, o kita – vyro. Tačiau ši būtybė buvo labai arogantiška, nepaklusni ir savanaudiška. Tai supykdė Dzeusą. Jis paleido į ją žaibus ir padalino į dvi dalis. Nuo tų laikų iki dabar tos dalelės vaikšto po pasaulį ir ieško viena kitos.
O bučiuodamiesi žmonės lyg išbando vienas kitą bandydami suprasti ar tai jų prarasta dalelė, ar tai jų antroji puselė. Jei bučinio metu jaučiame malonumą, pasitenkinimą ir džiaugsmą, jaučiamės priimti ir suartėję, tada mums gali atrodyti, kad radome savo žmogų.

PSICHOLOGIJA FILMUOSEBlogiausias žmogus pasaulyje / The Worst Person in the World (2021)Julie gyvena Osle, keičia studij...
13/02/2026

PSICHOLOGIJA FILMUOSE
Blogiausias žmogus pasaulyje / The Worst Person in the World (2021)

Julie gyvena Osle, keičia studijas, darbus, santykius. Ji smalsi, jautri, bet vis dar ieško, kas jai iš tiesų tinka ilgam laikui. Gyvenimas pilnas galimybių, tačiau kiekvienas pasirinkimas reiškia ir kažko atsisakymą.

Filmas seka Julie santykius skirtingais jos gyvenimo etapais. Iš pradžių ji gyvena su Akseliu, vyresniu, labiau apsisprendusiu vyru, kuris aiškiai žino, ko nori iš ateities. Šiuose santykiuose Julie jaučiasi saugiai, bet pamažu supranta, kad jų lūkesčiai ir tempas nesutampa. Po išsiskyrimo jos gyvenime atsiranda Eivinas – ryšys, kuriame daugiau lengvumo, bet mažiau aiškumo.

„Jei žmogus bijo artumo, jei jam sudėtinga priimti kitą žmogų, yra uždaro būdo, kiek kuklus, nepasitiki savimi, tai buči...
11/02/2026

„Jei žmogus bijo artumo, jei jam sudėtinga priimti kitą žmogų, yra uždaro būdo, kiek kuklus, nepasitiki savimi, tai bučinys gali turėti atvirkštinę reikšmę. Atsiranda nerimas, baimė, kad kažką padarys blogai, kad nuvils partnerį, kad bus nepriimtas, atstumtas, kritikuojamas. Gali būti taip, kad žmogus nori bučiuotis, tačiau ir bijo suvokdamas, kad bučinys – itin intymus ir reikšmingas išgyvenimas.“ - psichologė Dorota Oleškevič pabrėžia svarbų niuansą apie bučinius, jog ne visiems žmonėms bučiniai kelia tik teigiamas ir malonias emocijas.

„Bučinys yra labai svarbus žmogui, nes bučiuodamasis žmogus patiria labai geras emocijas – šilumą, intymumą, priėmimą, a...
09/02/2026

„Bučinys yra labai svarbus žmogui, nes bučiuodamasis žmogus patiria labai geras emocijas – šilumą, intymumą, priėmimą, artumą, palaikymą, svarbą. Jam ir širdis ima plakti greičiau, ima jausti pakylėtu. Žmonės daug kalba apie bučinius, nes jie pakelia savivertę, priduoda romantiškumo, leidžia mums jaustis norimais, išskirtiniais ir svarbiais. Trokštame jų visą gyvenimą nuo pirmų gyvenimo dienų.“
Psichologė Dorota Oleškevič

PSICHOLOGIJA FILMUOSEPraėję gyvenimai / Past Lives (2023)Filmas apie santykius be cukraus. Jis atmintyje išliks ilgam.  ...
07/02/2026

PSICHOLOGIJA FILMUOSE
Praėję gyvenimai / Past Lives (2023)

Filmas apie santykius be cukraus. Jis atmintyje išliks ilgam. Filmas ypatingai patiks tiems, kurie santykius mato ne kaip pasaką, o kaip gyvą, sudėtingą, kartais skaudų, bet labai žmogišką procesą.

Nora ir Hae Sung buvo labai artimi vaikystėje Pietų Korėjoje. Tada Nora su šeima išvyksta, ryšys nutrūksta. Po daugelio metų jie vėl atsiranda vienas kito gyvenime ir susitinka Niujorke, kai Nora jau susituokusi su Arturu.

Filmas laikosi ant pokalbių, pauzių, žvilgsnių ir to jausmo, kai šalia sėdi žmogus, su kuriuo galėjo būti visai kitas gyvenimas. Čia daug vietos klausimams, kuriuos poros dažnai nutyli: kiek santykiuose yra pasirinkimo, kiek aplinkybių, ką darom su praeities ryšiais, kai dabartis atrodo stabili, bet viduje kažkas vis tiek sujuda.

Psichologė Dorota Oleškevič sako, kad santuokoje gali įsivyrauti rutina bei buitis tada, kada poros liaujasi bučiuotis. ...
06/02/2026

Psichologė Dorota Oleškevič sako, kad santuokoje gali įsivyrauti rutina bei buitis tada, kada poros liaujasi bučiuotis. „Tiek psichologai, tiek seksologai pataria, kad norėdami sustiprinti ar atgaivinti santykius, mums būtinai reikia bučiuotis.“

05/02/2026

„Virtualus autizmas“, skaitmeninė demencija ir Alzheimerio diagnozė - ligos, kurias greitu metu galėsim oficialiai nustatinėti vaikams į kairę ir į dešinę.... Na gerai, gal ne vaikams, bet paaugliams tai jau tikrai🫠
Mokslas vis garsiau kalba ir deda mums faktus ant stalo apie IT (ne)naudą vaikų vystymui(si), bet mes atrodo nelabai į tai reaguojam. Kodėl - neklauskit. Atsakymo čia neturiu ir pati. O bet tačiau... skaičiau šiandien tyrimus ir supratau, jog negaliu nepasidalinti su jumis, nors ir kaip ši informacija kažkam galimai bus "nepatogi" 🫣

Mokslininkai teigia (Nagelis, 2024), jog klinikinėje praktikoje vis dažniau pastebimas reiškinys, kai vaikai, neturintys autizmo spektro sutrikimo diagnozės, demonstruoja elgesio ir socialinius bruožus, labai panašius į ASS: silpną akių kontaktą, ribotą dėmesio išlaikymą, emocijų reguliavimo sunkumus ir prastą gebėjimą suprasti kitų žmonių jausmus. Profesorius Nagelis šį reiškinį sieja su ankstyvu ir pertekliniu ekranų naudojimu, kuris išstumia gyvą socialinę sąveiką kritiniu smegenų raidos laikotarpiu. Ši būsena dažnai apibūdinama kaip „virtualus autizmas“ - oficialiai tai ne klinikinė diagnozė, bet aiškus raidos nuokrypis...
Kitame moksliniame straipsnyje "Digital dementia in the internet generation" Manwell et. al (2022) teigia, jog perteklinis ekranų naudojimas smegenų vystymosi laikotarpiu gali didinti Alzheimerio ligos ir kitų demencijų riziką suaugus. Pagrindinė priežastis įvardinama kaip "silpnėjanti smegenų atsparumo sistema (kognityvinis rezervas)". Vaikystėje ir paauglystėje smegenys turi „treniruotis“ per gilų dėmesį, judėjimą, kalbą, problemų sprendimą ir gyvą ryšį. Kai šias patirtis sistemingai pakeičia pasyvi ar fragmentuota ekranų stimuliacija, formuojasi mažiau atspari nervų sistema.
Šiuos tyrimus papildo viena didžiausių iki šiol atliktų metaanalizių, apėmusi beveik 300 000 vaikų (Vasconcellos et al., 2025). Tyrimas parodė, kad ekranų naudojimas ir vaikų socioemociniai sunkumai veikia abipusiai. Daugiau ekranų didina nerimo, liūdesio, dėmesio ir elgesio problemų riziką, o vaikai, kurie jau patiria šiuos sunkumus, dar dažniau naudoja ekranus kaip emocinio nusiraminimo priemonę. Maždaug kai esi ištroškęs - geri kolą, bet nuo jos dar labiau norisi gerti! Ir būtent taip formuojasi ilgalaikis savireguliacijos deficitas - vienas iš veiksnių, kuris ilgainiui siejamas su didesne demencijos rizika. Na,kaip kola padidina diabeto riziką, taip ekranai didina dimensijos riziką. Make sense, jo?🫣
Kodėl ekranai kelia šias rizikas? Todėl, kad jie ne tik „užima laiką“, bet jie išstumia iš realaus gyvenimo tai, kas saugo smegenis visą gyvenimą: gilų susikaupimą, fizinį judėjimą, sportą, hobius, miegą, nuobodulį, iš kurio gimsta kūrybiškumas ar emocinį ryšį su kitu žmogumi. Kai vaikas mokosi nusiraminti ne per santykį, o per ekraną, keičiasi nervų sistemos procesai iš esmės. Kai smegenys pripranta prie nuolatinės greitos stimuliacijos, jos tampa mažiau atsparios senėjimo procesams.
Todėl kalbėdami apie ekranus neturėtumėm bijoti dėl vaikų elgesio dabartyje. Turime galvoti apie jų smegenų sveikatą po 20, 40 ar 60 metų. „Virtualus autizmas“, skaitmeninė demencija ir Alzheimerio liga taps mūsų pačių užprogramuotos ligos mūsų vaikams, kuomet šie bus suaugusieji. Ar to linkime? Neeemanau 🙆🏼‍♀️
Iš esmės niekas niekam nemoralizuoja, tik dalinuosi tuo, ką sako mokslas. Atrodo, jog visi suaugusieji mokam skaityti, žinom, ką darom blogai, bet vistiek tai darom. Ir bala nematė, jei gadinam savo sveikatą...bet kai pagalvoji, kokias pasėkmes turės mūsų vaikai dėl mūsų (ne)atsakomybės...kažkaip pasidaro truputį baisu.

Pozityviai baigiu vakarą 😃❤️

Aštuoniasdešimtmetė senutė mėlynais plaukais sėdėjo notaro kabinete ir mosikavo kojomis.– Kokiu klausimu? – paklausė not...
01/02/2026

Aštuoniasdešimtmetė senutė mėlynais plaukais sėdėjo notaro kabinete ir mosikavo kojomis.
– Kokiu klausimu? – paklausė notaras.
– Noriu testamentą parašyti, – atsakė moteris.
– Gerai.
– Rašykite, – klientė įsitaisė patogiau ir pradėjo diktuoti.
„Po mirties prašau perduoti mano smegenis mokslinių tyrimų institutui. Pasakykite, kad nuo Klaudijos.
Visus mano katinus, kurie bus likę mano mirties valandą, atiduoti mano draugams. Jeigu tokių neliks (draugų, o ne katinų), tada katinai taps mano sūnaus nuosavybe.
Visas knygas, jeigu jos bus niekam nereikalingos, atiduoti bibliotekai. Bet aš kategoriškai reikalauju jų lapus bent perversti, nes aš pamiršau, į kurią knygą prieš keturis metus susidėjau savo pinigus.
Įgalioju savo sūnų mano pelenus išbarstyti Naujojoje Zelandijoje ant aukščiausios kalvos.“
Notaras pakėlė akis.
– Atleiskite, kur?
– Naujojoje Zelandijoje. Naujojoje Zelandijoje.
– Bet tai juk taip toli. Kam tokie sunkumai artimiesiems?
– Sunkumai? Sunkumai – tai 18 valandų darbe be pietų pertraukos. Sūnus niekur negali išvažiuoti per tą savo darbą. Jam vis reikalai, reikalai. Ir pati aš tokia buvau. Dabar gailiuosi. O jam dar viskas priešaky. O kelionėse gyvenimas kitoks pasidaro. Kelionės žmogų keičia. Jis jau negrįš toks, koks buvo. Tegul įveikia pusę žemės rutulio. Pažiūrėsiu, ar jis norės po to į kėdę savo biure atsisėsti. Tik padėti jam reikia. Parodyti, kad gyvenimas ir kitoks būna. Kuo aš ir užsiimsiu po savo mirties.
O ir pati aš nenoriu žemėje pūti. Geriau jau po Zelandijos laukus skraidyti.
– Chm…,- notaras prikando lūpą.
– Toliau, – tęsė senutė, – noriu, kad mano mylimą katę Murką sudegintų katu su manimi. Kaip senovėje būdavo. Juokauju, žinoma. Juokauju. Tiesiog Jūsų veidas mane stebina, todėl ir nusprendžiau Jus truputėlį…
– Išgąsdinti?
– Ne. Krestelėti protą,- šyptelėjo senutė.
– Jums pavyko, – tarė notaras, – gerai, o nekilnojamas ir kilnojamas turtas?
– Butą ir motociklą – sūnui. Tiesa, aš dar motociklo neturiu, bet į vairavimo kursus jau užsirašiau ir greit jį nusipirksiu, taip, kad įrašykite ir jį.
O dviratį paliksiu Steponui, jeigu jis dar gyvas bus. Jis jau nuo seniai praeidamas į tą mano dviratį žvilgčiodavo. Kažkada, kai važinėjomės su juo kartu, savo dviratį jis sulaužė į medį atsitrenkęs.
Po to, kai senutė išėjo, notaras paskelbė pietų pertrauką, lankytoja mėlynais plaukais jam dar ilgai neišėjo iš galvos.
Jis dar kartą perskaitė jos testamentą, pasitrynė akis, kad įsitikintų, jog visa tai – tiesa, pažvelgė į krūvą popierių ir paėmė į rankas telefoną.
– Valia, ar nenorėtum kur nors išvažiuoti? Žinai, aš visada svajojau pamatyti Afriką…“

Iš interneto platybių.
Autorius nežinomas

PSICHOLOGIJA FILMUOSEMedis / The Tree (2010)Po staigios tėvo mirties šeimos namai apimami sielvarto ir nejaukumo. Motina...
30/01/2026

PSICHOLOGIJA FILMUOSE
Medis / The Tree (2010)

Po staigios tėvo mirties šeimos namai apimami sielvarto ir nejaukumo. Motina Dawn (Charlotte Gainsbourg) lieka viena su keturiais vaikais. Ji stengiasi palaikyti tvarką ir suteikti saugumą, tačiau viskas slysta per rankas. Mažiausioji dukra Simone (Morgana Davies) ima tikėti, kad jos tėvas gyvena medyje šalia namų – jis tarsi šnibžda per lapus ir saugo, suteikdamas bent menką utopiją, kur viltis vis dar gyva.

Tačiau medis – ne tik saugumo zona. Jo šaknys pradeda griauti namo pamatą, o šeimos pastangos atstatyti gyvenimą susiduria su dilema: ar saugoti atmintį, ar leisti praeičiai trukdyti kurti naują pradžią.

Bežiūrint filmą, iškils klausimas: ar sielvartas, suvyniotas į paslaptį ir simbolius, gali tapti kliūtimi gyventi toliau?

😵‍💼 PSICHOLOGAI ATSAKOHumoras kartais padeda sumažinti stresą, bet problemų neišsprendžia.Jei darbe įtampa tampa kasdien...
29/01/2026

😵‍💼 PSICHOLOGAI ATSAKO
Humoras kartais padeda sumažinti stresą, bet problemų neišsprendžia.
Jei darbe įtampa tampa kasdienybe, verta į situaciją pažvelgti rimčiau.

📧 Užduokite mūsų psichologams/psichoterapeutams bet kokį Jums rūpimą klausimą – PSICHOLOGIJOS NAMŲ specialistai į jį atsakys NEMOKAMAI.
El. paštas: psichologijosnamai@gmail.com

Laiškų turinys nebus viešinamas. Susirašinėjimas yra 💯 konfidencialus.

Kaip susivaldyti? Pirmiausia atpažinkite savo emocijas (tai būtų idealu), atpažinkite savo pyktį, įvardinkime jas (aš py...
27/01/2026

Kaip susivaldyti?
Pirmiausia atpažinkite savo emocijas (tai būtų idealu), atpažinkite savo pyktį, įvardinkime jas (aš pykstu), ir nurimkime LYGIAI 3 SEKUNDES.
🎯 Ateina noras rėkti – sustokite ir suskaičiuokite bent iki trijų. Pamažu išmoksime susivaldyti.

Psichologė Dorota Oleškevič

Address

Mindaugo Gatvė 21
Vilnius

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when PSICHOLOGIJOS NAMAI posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to PSICHOLOGIJOS NAMAI:

Share

Share on Facebook Share on Twitter Share on LinkedIn
Share on Pinterest Share on Reddit Share via Email
Share on WhatsApp Share on Instagram Share on Telegram

Category