Sielos Keliu

23/10/2025

Kad ir kiek sakytum sau, kad esi verta, – tai nepadės, deja, nes protui reikia įrodymų ir rezultatų: pirma įrodyk, kad esi verta, o tada būsi verta. Ir čia dar klausimas, ar jis patikės, nes visada šone yra choro dalyviai (turiu galvoje visuomenę, kuri gieda įvairiais balsais), kurie gali jį paveikti, įtikinti ir suklaidinti. Protas čia tampa prižiūrėtoju ir kontroliuotoju, bet ne tuo liudininku, ne tuo kas tai patiria.
Vertė negali būti įrodyta, kaip negali įrodyti kvėpavimo, ją gali tik jausti. Protas visada vėluoja jis tik fiksuoja tai, ką kūnas jau patyrė. Todėl vertė visada įvyksta pirmiausia kūne, o protas ją suvokia post factum. Kūnas vienintelis, kuris žino tiesą anksčiau už protą. Jis žino:
• kada pavargai,
• kada skauda,
• kada reikia apkabinimo,
• kada nori tylos...

Jis visą laiką laukia, kada tu elgsiesi su juo taip, kaip su mylimu žmogumi:
• kai leisi sau pailsėti ne todėl, kad „nusipelnei“, o todėl, kad esi gyvas;
• kai verksi ne tada, kai „galima“ ar „teisinga“, o tada, kai skauda;
• kai valgysi, nes reikia gyvybei, o ne todėl, kad „užsidirbai desertą“;
• kai apkabinsi save;
• kai leisiesi į tylą.
Tai buvimo santykyje su savimi patyrimas, kai kūnas pajunta, kad „aš galiu egzistuoti be teisimo". Darosi naujos neuronų jungtys fiziologiškai, o geštalto kalba įvyksta naujas kontaktas su savimi, naujas patyrimas. Ir kai taip gyveni diena po dienos, protas iš prižiūrėtojo pamažu tampa liudininku, nebe vadovu, o stebėtoju, kuris mato „Gyvenimas teka, ir nieko blogo nenutinka“.
Protas įsisąmonina tai, ką kūnas jau įkūnijo.
Klausyk savo kūno.
Leisk jam būti, taip kaip jam norisi.
Klausyk savo vidinio balso/intuicijos.
Jis/ji žino ko tau iš tikrųjų reikia.
Stovėk ant dviejų kojų: materijos ir dvasios.

Suaugusiųjų konsultacijos gyvai Vilniuje Akademijos g.4
Konsultacijos nuotoliniu.
Neringa Geštalto psichoterapijos praktikė

23/10/2025

🐉🐉Pasaka apie 9 drakonus pagal Geštalto terapiją 🐉🐉

Žmogus turi natūralų savireguliacijos mechanizmą, kuris veda link to, kas jam naudinga ir reikalinga. Problema dažniausiai atsiranda tada, kai tarp poreikio ir jo išpildymo įsiterpia kliūtys arba kitaip sakant kontaktą nutraukiantys mecahnizmai: introjektai („taip nedera“), retroflekcija („negaliu pykti“), defleksija („pajuokausiu ir išsisuksiu“), konfluencija („nežinau, ar tai mano, ar kito noras“), devalvacija („ai, man tai nesvarbu“), desensitizacija („lyg nieko nejaučiu“), proflekcija („duosiu kitam tai, ko pats noriu“), projekcija („jis ant manęs pyksta“), egotizmas („aš per daug kontroliuoju ir nesileidžiu į kontaktą“).

Tai devyni drakonai neleidžiantys susitikti su savimi pirmiausiai, o po to ir su kitu. Taigi jeigu norisi atrasti lobį reikia su savo drakonu, o gal net keliais susikauti. Visai kaip pasakoje....Pasakose drakonai beveik visada yra slenksčio saugotojai – jie stovi tarp herojaus ir lobio, tarp žmogiškojo gyvenimo ir naujos sąmonės, tarp senos tvarkos ir naujos.

Lietuvių pasakose dažnai pasirodo devyngalvis slibinas. Kiekviena galva tarsi kita jo jėgos, kliūties ar gąsdinimo pusė. Herojus turi nukirsti galvas vieną po kitos, kol pasiekia, ką drakonas saugo (princesę, gyvybės vandenį, stebuklingą žirgą). Dakonas niekada nesaugo bereikalingai. Už jo visada yra lobis – meilė, gyvybė, išmintis, karalystės dalis, nauja jėga.
Norint atrasti save (lobį), reikia ne pabėgti nuo drakono, bet susitikti su juo, pažinti ir peraugti.

Lygiai taip ir su kontakto nutraukiančiais mechanizmais:

🍀Pirma juos Pastebėti – suvokti, kad „čia kažkas mane stabdo“. Pvz., „juokauju, kai kalba eina apie skaudžius dalykus“ → defleksija.

🍀Antra, Atpažinti – įvardyti, kokia tai forma. Ar tai retroflekcija (pyktį nukreipiu į save), ar introjektas („taip reikia, taip dera“), ar projekcija, ar deflekcija ir t.t.

🍀Tračia, Priimti – suprasti, kad šis mechanizmas kadaise saugojo. Ir ačiū Die - šiandien esi gyvas.

🍀O tik tada Transformuoti – kai jau atpažįsti, gali rinktis: ne bėgti, ne slopinti, o pabūti sąmoningame kontakte. Tada lobis (tikrasis poreikis) tampa prieinamas.

🐉🐉 Galima netgi sakyti: kiekvienas kontakto mechanizmas yra drakono galva, o „lobis“ už jų – gyvas santykis su savimi ir kitu.

Neringa Geštalto psichoterapijos praktikė

Paveiksliukas kurtas mano kartu su AI
Paveiksliuko tekstas iš mano asmeninių užrašų🍀

22/08/2025

Pirmas žingsnis į terapiją
Žinau, kad ateiti į pirmąjį susitikimą gali būti nedrąsu. Gal kyla klausimų: „Ar man tikrai reikia?“ „Ar čia man?“ „O jeigu prireiks metų?“ Leisk pasakyti – nereikia iš anksto žinoti visų atsakymų.
Į terapiją ateinama ne todėl, kad būtum „teisingai sutvarkytas, pagal kažką (dažnai pagal tėvus, sociumą ir t.t.)“, o todėl, kad turėtum erdvę būti su savimi – su tuo, kas skauda, kas kelia nerimą ar kas neduoda ramybės.
Kartais užtenka kelių susitikimų, kad atsirastų aiškumo ar palengvėjimo. Kartais kelias būna ilgesnis, nes gilesni dalykai atsiskleidžia palaipsniui. Dažnai manęs klausia, ką ir kaip pasiruošti? Visada mano atsakymas būna – svarbiausia ateiti.
Tavo užduotis – atsinešti save tokį, koks esi šiandien.
Mano užduotis – priimti tave, išgirsti ir būti šalia.
Čia nėra teisingų ar neteisingų žodžių. Yra tik tavo gyvenimas ir tavo patirtis, kuri nusipelno dėmesio ir pagarbos.
Terapija nėra patarimų dalijimas ar „psichologinis konsultavimas“, kur vienas žmogus žino atsakymus, o kitas jų klausia.
Terapija – tai gyvas santykis.
Čia nesi „pacientas“, kuriam reikia recepto. Čia esi žmogus, kuris turi savo istoriją, jausmus, kūną ir poreikius.
Konsultavime dažniau gauni patarimą „ką daryti“.
Terapijoje – mes kartu tyrinėjame kas vyksta su tavimi, kaip tu jautiesi ir ko tau reikia.
Terapijoje svarbiausia ne „teisingas sprendimas“, o tikrasis ryšys su savimi ir kitu žmogumi.
Pokyčiai gimsta ne iš to, kad kažkas tau pasako kaip gyventi, bet iš to, kad pats pradedi matyti, jausti ir rinktis kitaip. Svarbu, kad pats pamažu atrastumei sprendimus, su kuriais tau pačiam būtų jauku ir gyventi.
Jei svarstai, ar verta pabandyti – kviečiu. Tai gali būti pradžia naujo santykio su savimi.
Su pagarba Neringa Geštalto psichoterapijos praktikė
Konsultacijos Vilniuje Akademijos g. 4
Konsultacijos ir nuotoliniu būdu.

Pirmas žingsnis į terapiją

Žinau, kad ateiti į pirmąjį susitikimą gali būti nedrąsu. Gal kyla klausimų: „Ar man tikrai reikia?“ „Ar čia man?“ „O jeigu prireiks metų?“ Leisk pasakyti – nereikia iš anksto žinoti visų atsakymų.

Į terapiją ateinama ne todėl, kad būtum „teisingai sutvarkytas, pagal kažką (dažnai pagal tėvus, sociumą ir t.t.)“, o todėl, kad turėtum erdvę būti su savimi – su tuo, kas skauda, kas kelia nerimą ar kas neduoda ramybės.

Kartais užtenka kelių susitikimų, kad atsirastų aiškumo ar palengvėjimo. Kartais kelias būna ilgesnis, nes gilesni dalykai atsiskleidžia palaipsniui. Dažnai manęs klausia, ką ir kaip pasiruošti? Visada mano atsakymas būna – svarbiausia ateiti.

Tavo užduotis – atsinešti save tokį, koks esi šiandien.
Mano užduotis – priimti tave, išgirsti ir būti šalia.

Čia nėra teisingų ar neteisingų žodžių. Yra tik tavo gyvenimas ir tavo patirtis, kuri nusipelno dėmesio ir pagarbos.
Terapija nėra patarimų dalijimas ar „psichologinis konsultavimas“, kur vienas žmogus žino atsakymus, o kitas jų klausia.

Terapija – tai gyvas santykis.
Čia nesi „pacientas“, kuriam reikia recepto. Čia esi žmogus, kuris turi savo istoriją, jausmus, kūną ir poreikius.

Konsultavime dažniau gauni patarimą „ką daryti“.
Terapijoje – mes kartu tyrinėjame kas vyksta su tavimi, kaip tu jautiesi ir ko tau reikia.

Terapijoje svarbiausia ne „teisingas sprendimas“, o tikrasis ryšys su savimi ir kitu žmogumi.
Pokyčiai gimsta ne iš to, kad kažkas tau pasako kaip gyventi, bet iš to, kad pats pradedi matyti, jausti ir rinktis kitaip. Svarbu, kad pats pamažu atrastumei sprendimus, su kuriais tau pačiam būtų jauku ir gyventi.

Jei svarstai, ar verta pabandyti – kviečiu. Tai gali būti pradžia naujo santykio su savimi.

Su pagarba Neringa Geštalto psichoterapijos praktikė
Konsultacijos Vilniuje Akademijos g. 4
Konsultacijos ir nuotoliniu būdu.

21/08/2025

Pasidalinkite, gal kažkam šiuo metu labai aktualu 🙏

Rugsėjis – metas, kai grįžta struktūra.
Vaikai sugrįžta į mokyklas, tėvai – į darbus. Baigiasi atostogų ritmas, ir kartu su juo grįžta tai, kas vasarą galbūt buvo nustumta į šešėlį – vidinis nuovargis, nerimas, tuštuma ar diskomfortas.

Vasarą šiuos jausmus, emocijas, būsenas ir kūno pojūčius gali būti lengviau atidėti – jie tarsi ištirpsta šviesoje, kelionėse, judesyje. Tačiau kai atostogų režimas baigiasi, visa tai dažnai sugrįžta dar stipriau – būsenos ima ryškėti, gilėti, tampa sunkiau ignoruojamos.
Kartais tai – ilgai nešiojamas skausmas ar trauma, kuri tyliai veikia mūsų sprendimus, santykius ir kasdienius pasirinkimus.

Šiuo metu turiu keletą laisvų vietų individualioms psichoterapijos sesijoms nuo rugsėjo.
Dirbu su žmonėmis, kurie nori geriau suprasti save, aiškiau jausti, atpažinti savo emocijas, poreikius, vidines būsenas.

Kadangi specializuojuosi darbo su traumomis srityje, kviečiu ir tuos, kurie nešasi gilių patirčių ar jaučia, kad jų gyvenimą lydi vidinis skausmas.

Dirbu Vilniuje, Akademijos g. 4, taip pat ir online.