Psichologė Inga Dirsytė

14/11/2025

Prisijunk tyrinėti ssvo pyktį, gynybinę reakciją, savo vidinę ugnį.
Rekomenduoju jungtis į visą kursą, bet galima ir atskirai.
Įrašai lieka, jei negalit dalyvauti tiesiogiai! ❤️‍🔥

12/11/2025

Įrašiau video. Pasakoju apie resursus, kam jie reikalingi. Pravedu praktiką, kaip čia ir dabar turint sunkumą - pasiimti resursą ir gauti naują perspektyvą, kad būtų lengviau išbūti su sunkumu arba jį išsspręsti. Kviečiu pasiklausyti. :)

Kviečiu į ONLINE KURSĄ apie Resursus! Patyriminis kūno-judesio terapijos kursas. Nuoroda: subscribepage.io/dxcaSS Kuo gali būti naudingas:- Skirsite kokybišk...

11/11/2025

Tyrinėdama sveikos agresijos, vidinio stabilumo, laisvės, švelnumo, galios, džiaugsmo, atsidavimo būsenas iškildavo tam tikras vaizdinys, kuris padėdavo mano psichikai susieti tai su forma ir įsirašyti į Nervų sistemą. Pvz. ugnikalnis man yra apie malonų sunkumo jausmą, galios jausmą būti savo kūne lyg žinutė: „aš esu čia ir nieku neisiu“, „aš leidžiu sau užimti vietos, tiek kiek reikia“.
Ugnikalnis man yra apie pyktį, kuris reikalingas apsaugoti savo teritoriją. Ugnikalniui reikia daug vietos.
Krokodilas man iškildavo, kai mokiausi ginti savo teritoriją, nustumti kito įtaką, pasipriešinti tam, kas man žalinga bei įkūnyti gynybinį veiksmą. Mums svarbu prisijjaukinti ir įkūnyti savo sveiką gynybinį veiksmą, nebijoti savo agresijos, kuri skirta išlikimui. Kasdieniam sveikam psichologiniam išlikimui. Mes nuolatos turime įkūnyti sveiką agresiją, tam, kad gyventume pagal savo Savastį.

Šiandien kaip tik bus mano LIVE Instagrame, kur daugiau papasakosiu apie kursą ir kam tie resursai reikalingi. Ateik ;)

11/11/2025

Kviečiu ateiti į Live Šiandien!
Pasidalinsiu savo asmenine patirtimi. Kas tie resursai, kam reikia šiai temai skirti dėmesio. Taip pat pristatysiu artėjantį kursą, papasakosiu, ką ten veiksime ir kuo tai gali būti jums naudinga ir reikalinga. :)
Kviečiu susitikti vakare ant mano IG sienos!
Kas dar manęs ten nesekate įdėsiu nuoroda komentaruose.

06/11/2025

Pamenu, kai atradau savy uolos kokybę, mano santykis su savo jausmais, kurie prilygsta vandenynui – pasikeitė. Kūno terapijoje kaulų struktūra dažnai padeda mums rasti stabilumą, aiškumą, tvirtumą. Mūsų jausmai dažnai jaučiami, kaip stichija, stiprūs, gaivališki, nevaldomi, išties jie tokie gali būti. Dėl to, mums reikia mokytis laikyti inkarą ant žemės, kad jie „neišneštų“ į debesis ir neišsitaškytume arba iš tos baimės jausti – neslopintume jausmų.

Išmokau būti krantai pati sau. Uolos kokybę kūne aš patiriu, kaip kalno, kuris sako „aš visada buvau, esu ir būsiu“, tai yra apie kažką nekintamo, stabilaus, esančio. Kažkoks stabilus glėbys, kuriame galima sugriūti su savo liūdesiu, bejėgyste ar džiaugsmu. Visiems jausmams, net ir didžiuliam džiaugsmui – reikia žemės po kojom, nes tuos jausmus mes patiriam kūne. Kai auginam resursus, tada auga ir tolerancijos langas, gebėjimas išbūti su gyvu gyvenimu, su tais gaivališkais jausmais, kurie ištinka kasdienybėje. Būti krantais pačiai sau, remtis į žemę. Leisti jai mane laikyti.

IŠKVĖPTI. Pagaliau leisti sau su atodūsiu iškvėpti. Vaje, kaip tai pasiilgta. Iškvėpti lėtai ir neskubėti įkvėpti. Gal net pabūti pauzėje, kai nekvėpuoju. Būti žemės glėbyje, remtis į uolos glėbį, sukristi pilnu kūnišku, emociniu ir mentaliniu svoriu. Leistis būti laikoma. Mes labai labai pavargom save laikyti, kontroliuoti, daryti, siekti, veikti. Mes labai pavargom stengtis ir siekti dangaus neatsispiriant nuo žemės.

Rodos, šiuolaikinėje kultūroje itin vertinamas įkvėpimas. Linkime įkvėpimo, kvėpavimo pilnais plaučiais. O aš linkiu tau – IŠKVĖPIMO, nes tik iškvėpus ir atsidavus žemės gravitacijai, leidžiant jai tave laikyti, gali ateiti tikras išlauktas impulsas besiremiant į žemę - pakilti.

Pakilti su nauja kokybe, būnant arčiau savęs, su mažiau pastangos, o su pačios Žemės atramos palaikymu, kuris tampa įkūnytu vidiniu palaikymu. Galbūt tada jau ir taip stengtis nebereikės, gal jau ir kiti dalykai atrodys svarbūs. Leidimas IŠKVĖPTI yra lyg nėrimas į tunelį – išnirsi jau kita. Tikiu tikresnė pati sau. Gal pabandom? Lapkričio 19 d. 18:30 val. Seminaras skirtas grįžimui į saugumą, iškvėpimą, atsipalaidavimą kūne. Tas saugumas, kurio ieškai išorėje – yra Tavo viduje.

04/11/2025

Kurdama šį kursą jaučiau daug džiaugsmo, prasmės ir įkvėpimo. Man brangu jus pakviesti tyrinėti ir atrasti savo vidinius lobius.
Tamsusis metų laikas mus palaiko kelionei į savo vidų.

03/11/2025

Jei jautiesi pavargus ar tiesiog ilgiesi savęs bei kokybiško laiko su savimi per kūną ir judesį - šis įrašas Tau.

Jau kurį laiką kaupiau kūrybinį norą sukurti kursą, orientuotą į resursus. Matau, kaip mano klientėms jis yra reikalingas. Visose sesijose ieškom pirmiausia to, kas galėtų pamaitinti, pastiprinti, atpalaiduoti kasdienybėje, nes kai mums trūksta resursų, tada sunku sutikti gyvenimo iššūkius, priimti sprendimus, kurie atitiktų mūsų Savasties tiesą, sunku save girdėti, sunku rinktis tai, kas mums sveika.

Kai trūksta resursų, tada mes nepajėgiame išbūti su savo jausmais, o renkamės žalingus būdus pabėgti nuo savęs ir nuo savo vidinio gyvenimo.

Tad, temos aktualumas didelis.

Kursus kuriu perleidus per save. Tad, formatas ir temos, kurias pasirinkau, be abejo, atspindi mano pačios asmeninę kelionę. Kas sekate mano pasidalinimus, žinote, kad pastarieji 3 metai, man buvo apie gilius vidinius virsmus. Mano giluminėje gijimo kelionėje atrasti įkūnyti resursai dažnai įgaudavo gamtos stichijų formą.

Psichikai reikia kažkokių formų, tas padeda susisieti ir vis grįžti prie tos kokybės, kurios trūksta. Tad, savaime taip gavosi, kad aš savyje sutikus visas keturias stichijas - sukūriau užsiėmimų ciklą, kuriame kviesiu jus tyrinėti, smalsauti ir atrasti savuosius resursus. Jie jau yra mumyse, tik dažnai mes neturime ryšio su tuo, kas gali giliai maitinti - čia ir dabar, kad ir kur bebūtumėte.

ŽEMĖ - ar jauti, kad stovi ant žemės? Ar užtenka vidinio stabilumo. Ar nepavargai visena pati savęs laikyti ir visko kontroliuoti?

VANDENYNAS - Tavo jausmai. Ar gali laikyti save jaučiančią ir gyvą, kaip laikytum savo verkiantį vaiką glėbyje? Ar gali pati būti krantai savo vidiniam jausmų vandenynui, krantai pati sau?

UGNIS - Tavo troškimai, aistra, pyktis yra Tavo gyvenimo ugnis. Ugniai reikia erdvės ir žemės, kad ji degtų kurdama, o ne griaudama save arba kitus. Ar degi?

ERDVĖ - ar kvėpuoji laisvai ir pilnais plaučiais? Ar nedūsti nuo reikalavimų sau, nuo užspaustų jausmų? Gal ilgiesi įkūnyto buvimo, kai TAU VISAI YRA VIETOS ir nebereikia mažintis ir spaustis.

Nekantrauju leistis į mėnesio trukmės resursų kelionę su jumis.

Nuoroda į kursą KOMENTARUOSE

20/10/2025

Šioje nuotraukoje aš su mokytoja Morit Heitzler, kuri atvyko iš Izraelio vesti kūno psichoterapijos seminaro apie pyktį.

Karšta, gyvybinga, aistringa, labai aktuali visam pasauliui tema. Po seminaro esu žibančiom akim. Man tokia laimė mokytis. Jaučiuosi, kad plečiuosi savo viduje.

Plėtimasis yra apie gyvybingumo išlaisvinimą, didesnį vidinį vientisumą ir integraciją savo įvairių dalių. Pykčio energijos ypač.

Turėjau super intensyvią mokymų ir konferencijų savaitę, po kurios prireikė savaitės ramaus buvimo ir virškinimo.

Gali būti, kad susivirškinus tie patyrimai ir žinios įgaus kokių užsiėmimų ar kursų formą. Ar norėtumėte?

30/07/2025

Vyksta ekstatiniai šokiai gamtoje, prie ežero. Aš šoku, kiek atokiau, ant kalvos. Šoku su saulėlydžiu, dangum, mišku. Stoviu basa ant žemės.

Jau kurį laiką, kūne nešiojuosi kažkokią įtampą, sustingimą, kuris kelia manyje nerimą, overthinkinimą… sapnuoju 100 metrų ilgio krokodilą plaukiantį Nerimi, kurį bando suvaldyti mini žmogeliukai ant jo užlipę (atrodo absurdiškai, nes jie nesuvaldys). Tai atspindi mano psichikos bandymą kažką suvaldyti, kas tikrai yra labai galinga. Tas slopinimas ir sukelia įvairias kūno įtampas bei nerimą ir pergalvojimą.

Tačiau nėra paprasta tiesiog neslopinti, nes tai nauja. Dar kažkoks naujas energijos sluoksnis yra pasiruošęs būti pamatytas ir integruotas. Šiame procese, su savo vidiniu krokodilu gyvenau pusantro mėnesio. Vis čiupinėjau tą patyriminę krokodilo energiją kūne, tyrinėjau - apie ką man tai. Ech.. kantrybės ir atjautos reikia, kai veriasi pažeidžiamumas. Nieko neskubinti, išbūti. Daug ten sluoksnių.

Žodžiu, tą kart ant kalvos pakviečiau krokodilą judėti. Leidau sau būti tuo krokodilu. Judėti su tuo spaudimu gerklėje, krūtinėje. Judėti su juo, per jį, būti, jausti. Pradėjo eiti ašaros, daug ašarų. Neklausiu dėl ko, nesvarbu, tiesiog atsiveriu. Atsiveriu. Leidžiu eiti tai energijai kiaurai. Ašaros baigiasi.
Ateina mintys: aš gyvenu kūne. Žemės planetoje. Pastebiu rankas. Čia vyrauja dėsniai. Yra dėsniai, kaip šis kūnas ir psichika veikia. Be mano valios, taip jau yra sukurta. Aš tiesiog turiu priimti leisti jausti, išreikšti, judėti, reaguoti.
Patiriu, kad labiau atvykau į kūną. Į Žemės planetą.
Supratau, kad viskas, ko man reikua jau yra čia, pasaulyje. Jei many yra poreikis, reiškia jis gali būti atlieptas, net jei niekada nebuvo ir jau sunku patikėti, kad tai įmanoma. Tačiau labai aiškiai pajutau, kad aš esu pasaulio dalis. Man yra čia vietos. Pasaulis man nori duoti tai, ko man reikia.
Grįžau į kūną ir į ryšį su žmonėmis. Atsirado pasitikėjimas prašyti, ko man reikia.

Krokodilas yra apie labai instinktyvią energiją. Susijungimas su ja daug galios atneša. Daug džiaugsmo, drąsos, spontaniškumo, sveikos agresijos užimti vietą. Tad ten, ant kalvos, įkūnijau dalelę krokodilo. Jau ramiau. Kelionė tęsiasi.