Teta klubas

Home
Lithuania
Vilnius
Teta klubas

Teta klubo erdvė – tai sertifikuoti ThetaHealing® seminarai, kassavaitiniai susitikimai, visiems norintiems pažinti save ir augti.

Teta klubo erdvė – tai sertifikuoti ThetaHealing® seminarai, kassavaitiniai susitikimai, visiems norintiems pažinti save, augti ir plėsti bei harmonizuoti savo realybę naudojantis unikalia ThetaHealing® metodika. Kiekvieno seminaro ir susitikimo metu turėsite galimybę į save pažvelgti giliau, susipažinti su savo daugiamatiškumu ir išmokti jį priimti, mylėti bei puoselėti. Šis klubas – jūsų asmeninių pokyčių erdvė, padėsianti jums augti ir išlipti nesėkmių, ligų liūno, suvokti savo neatskleistų gebėjimų, idėjų, svajonių potencialą ir padėsianti atrasti būdus jų realizavimui. Teta klubo moto – Gyvenk širdimi.

Šio klubo įkūrėja Inga Heron, sertifikuota ThetaHealing® instruktorė-mokytoja, profesionali ThetaHealing® koučerė – praktikė.

09/03/2026

Užšalęs paviršius

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad stoviu ant užšalusio ežero.

Balta plokštuma.
Traški tekstūra.
Horizontas, kuris labiau primena šiaurę nei Afriką.

Instinktyviai lauktum šalčio.

Bet čia – Danakil.
Viena karščiausių vietų Žemėje.

Vietoj ledo – druska.
Vietoj stingdančio oro – maloni šiluma.
Vietoj sustingimo – gyvas, kvėpuojantis reljefas.

Man patinka tokios iliuzijos.

Atrodo šalta.
Bet šilta.
Atrodo sustingę.
Bet juda.

Ir mes taip dažnai pasiduodame paviršiui.

Sprendžiame pagal vaizdą.
Pagal toną.
Pagal tai, kas „atrodo“.

Žmogus gali atrodyti ramus – ir būti išdegęs.
Gyvenimas gali atrodyti sustingęs – ir tuo pat metu brandinti didžiausią lūžį.

Danakil druskos ežerai man priminė: paviršius beveik visada meluoja.

Ir jei gyveni tik pagal tai, kas matosi,
gali praleisti visą šilumą, kuri vyksta po tavo kojomis.

Ne viskas, kas balta, yra ledas.
Ne viskas, kas ramu, yra gyva.

Skirtumą pajunti tik tada, kai nustoji tikėti vaizdu ir pradedi tikėti pojūčiu.

💕 Inga Heron

07/03/2026

Kartais gyvenimas nesikeičia ne todėl,
kad trūksta galimybių.

Jis nesikeičia todėl,
kad mes labai gerai išmokome prisitaikyti.

👉Prie ko savo gyvenime jau per daug pripratai?

💕 Inga Heron

05/03/2026

TRYS MELAI APIE DVASINĮ AUGIMĄ

Kartais žmonės nori dvasinio augimo.

Tik su keliomis mažomis sąlygomis:

– kad nereikėtų labai keistis
– kad nebūtų per daug nepatogu
– ir kad visi aplink elgtųsi gražiai.

Deja…
dvasinis augimas retai pasirašo tokią sutartį.

Todėl šiandien trys mitai, kuriuos girdžiu nuolat:

1️⃣ „Jei viską darau teisingai – turi būti lengva.“
Kartais kaip tik tada viskas pradeda judėti.
O judėjimas retai būna tylus.

2️⃣ „Jei jau supratau – turėčiau visada taip gyventi.“
Supratimas yra momentas.
Integracija – kelionė.

Kartais labai graži.
Kartais… labai žmogiška.

3️⃣ „Dvasinis žmogus neturi pykčio.“
Ne.
Dvasinis žmogus tiesiog nebebijo jo pamatyti.

Kartais augimas atrodo labai įkvepiančiai.
Citatos, ramybė, gražios įžvalgos.

O kartais jis prasideda nuo vienos labai paprastos minties:

„Gerai… šitoje vietoje aš sau melavau.“

Ir nuo ten viskas pradeda judėti.

Man smalsu.

Kurį iš šių trijų melų esi girdėjęs dažniausiai?

1️⃣ 2️⃣ ar 3️⃣?

💕 Inga Heron

03/03/2026

Tai buvo ne apie tai, ką žinai.

Tai buvo apie tai, kas lieka, kai išnyksta tai, ką laikei savimi.

Penktą dieną studijoje buvo ne tik šviesa.
Buvo aiškumas.

Tas momentas, kai žmogus supranta,
kad jis visą gyvenimą gyveno su mintimis,
kurios net nebuvo jo.

Ne paveldėtomis sąmoningai.
Ne pasirinktomis.

Tiesiog perimtomis.

Ir čia prasideda DNR3.

Ne apie kaukes, kurias žinai.
Apie tas, kurių net nesupratai, kad nešioji.

Apie įsitikinimus, kurie buvo taip giliai,
kad atrodė kaip „charakteris“.

Apie „aš toks/tokia esu“,
kuris iš tikrųjų buvo programa.

Ir kai tas sluoksnis pasislenka…

Neįmanoma tampa juokinga.

Ne todėl, kad pajudėjo pieštukas ar sulenkei šaukštą.
O todėl, kad pamatei, jog ribą laikė ne realybė —
o senas, kolektyvinis susitarimas.

Ir aš kiekvieną kartą išeinu iš šios erdvės
su viena labai aiškia emocija —

pagarba.

Žmogaus gebėjimui perrašyti save.
Ne iš motyvacijos.
Iš suvokimo.

Tai privilegija lydėti žmones į jų pačių pačiausią gelmę.
Ten, kur baigiasi įpročiai.
Ten, kur baigiasi svetimi balsai.
Ten, kur prasideda tikrasis „aš“.

Ir jei šioje nuotraukoje matai šviesą —
tai ne filtras.

Tai momentas, kai žmogus pirmą kartą pamato,
kad jis niekada nebuvo mažas.

Jis tiesiog gyveno per siaurame scenarijuje.

Ir dabar noriu paklausti tavęs.

Jeigu rytoj nebeliktų nė vieno svetimo įpročio mąstyti…
jeigu niekam nereikėtų patikti…
jeigu galėtum būti be „taip reikia“ —
ar atpažintum save?

💕 Inga Heron

02/03/2026

Pirmoji pavasario gaiva

Vakar Vilniuje saulė įsižiebė taip staiga,
lyg kažkas būtų pasukęs jungiklį.

Sniegas, kuris atrodė rimtas ir tvirtas,
per naktį tapo vandeniu.
Upeliais.
Tekėjimu.

Ir viskas, kas buvo sustingę,
pradėjo judėti.

Pavasaris niekada neprašo leidimo būti stipresnis.
Jis netampa mažesnis, kad neužgautų žiemos.
Nesusimažina, kad tilptų į vakar buvusią formą.

Jis tiesiog ateina.

Saulė neatsiprašinėja, kad šviečia per ryškiai.
Upeliai neklausia, ar galima tekėti garsiau.
Tirpstantis sniegas nesistengia likti gražus.

Gamta niekada nebūna „per daug“.
Ji tiesiog būna.

O mes?

Mes taip dažnai sumažiname savo šviesą,
kad nieko neapakintume.
Sumažiname balsą,
kad niekam nebūtų per stipru.
Sumažiname ambiciją,
kad neatrodytume „per daug“.

Bet pavasaris primena labai paprastą dalyką:

kai energija kyla —
ji neatsiprašinėja.

Tu nesi per daug.
Tu tiesiog ne visiems.

Ir kuo labiau bandai tilpti,
tuo labiau prarandi trauką.

Nes magnetizmas gimsta ne iš patogumo.
Jis gimsta iš tikrumo.

Kai nustoji tilpti —
pradedi traukti.

💕 Inga Heron

27/02/2026

Ką vasaris tavyje pajudino?

Vasaris buvo apie daugiau.

Apie daugiau nei pinigai.
Daugiau nei santykiai.
Daugiau nei „įmanoma“ ar „neįmanoma“.

Jis buvo apie ribas,
kurias galvoje laikėme faktais.

Apie sakinius, kuriuos sakėme sau taip ilgai,
kad jie tapo tiesa.

Apie „realistiška“,
kuris kartais reiškė „saugiau“.

Apie „man užtenka“,
kuris kartais reiškė „bijau daugiau“.

Ir gal šį mėnesį niekas išorėje dramatiškai nepasikeitė.

Bet gal viduje atsirado mažas poslinkis.
Mažas leidimas.
Mažas klausimas, kurio anksčiau sau neuždavei.

Todėl šiandien ne apie tikslus.
Ne apie rezultatus.

Tik apie tave.

Kas per šį mėnesį tavo mąstyme tapo šiek tiek platesnis?

Vienas žodis.
Viena mintis.
Viena vieta, kurioje jau nebegalvoji taip, kaip anksčiau.

Kartais augimas nėra garsus.
Kartais jis tiesiog tyliai pakeičia kryptį.

💕 Inga Heron

26/02/2026

„Kodėl“ – vidinė konferencija

Yra žmonių, kurių galvoje reguliariai vyksta konferencija.

Scenoje – „Kodėl“.
Su mikrofonu.
Su PowerPoint’u.
Su labai rimta veido išraiška.

„Šiandien aptarsime,
kodėl dar ne laikas.“

1 skaidrė: Ekonominė situacija.
2 skaidrė: Netinkamos aplinkybės.
3 skaidrė: Reikia dar pasiruošti.
4 skaidrė: Gal po metų.
5 skaidrė: O jeigu nepavyks?

Publika linksi.
Užsirašo.
Jaučiasi, kad vyksta gilus procesas.

Po dviejų valandų seminaro
uždaromas kompiuteris.
Gyvenimas – tas pats.

Kartais net užsiregistruojama į kitą konferenciją:
„Gilesnis kodėl supratimas – II lygis.“ 😏

Nes „Kodėl“ yra puikus pranešėjas.
Jis analizuoja.
Argumentuoja.
Net turi statistiką.

Tik jis niekada nekviečia veikti.

Ir kol „Kodėl“ rodo skaidres,
„Daryk“ laukia už durų.
Be mikrofono.
Be prezentacijos.
Be bilietų.

Tik su vienu sakiniu:

„Gerai. O dabar?“

Ir čia prasideda tikrasis momentas.

Konferenciją galima tęsti dar metus.
Skaidres tobulinti.
Argumentus stiprinti.

Arba tiesiog atidaryti duris.

Tai kiek dar truks tavo „Kodėl“ konferencija,
kol į salę pagaliau įeis „Daryk“? 😉

💕Inga Heron

25/02/2026

Yra labai įdomus momentas,
kai nustoji save spausti.

Iš pradžių atrodo keista.
Net įtartina.

„Palauk… o tai aš dabar tiesiog… gyvensiu?“
Be nuolatinio tobulinimo plano.
Be savikritikos maratono.
Be „galėjai geriau“.

Kai nebespaudi savęs:

– klaidos tampa patirtimi, o ne nuosprendžiu
– poilsis nustoja būti kaltė
– „ne šiandien“ tampa normaliu atsakymu
– ir staiga atsiranda daugiau energijos

Ironiška, bet tiesa.

Mes taip bijome atsipalaiduoti,
tarsi spaudimas būtų vienintelis dalykas,
laikantis mus judėjime.

O paskui pamatai,
kad judėti galima ir iš ramybės.

Ne iš baimės.
Ne iš įtampos.
Ne iš nuolatinio „dar nepakanka“.

Ir tada atsiranda labai paprastas suvokimas:

gal aš visą laiką buvau pakankama(s).
Tik per garsiai save spaudžiau.

💕 Inga Heron

23/02/2026

Kur prasideda gausa?

Mes dažnai galvojame, kad gausa prasideda tada, kai atsiranda daugiau.

Daugiau pinigų.
Daugiau galimybių.
Daugiau laiko.
Daugiau palaikymo.

Bet realybėje viskas dažnai apsiverčia.

Yra žmonių, kurie turi daug –
ir vis tiek gyvena trūkume.

Ir yra žmonių, kurie dar neturi garantijų –
bet jau gyvena plačiai.

Skirtumas ne sąskaitoje.
Skirtumas laikysenoje.

Gausa nėra kiekis.
Ji yra vidinis sprendimas.

Sprendimas nebemažinti savęs,
kad tilptum į saugesnę versiją.

Sprendimas nesirinkti mažiau
vien todėl, kad taip ramiau.

Sprendimas neapsimesti, kad „užtenka“,
jei viduje jauti, kad nori daugiau.

Ne daugiau iš godumo.
Daugiau iš gyvybės.

Gausa prasideda ne tada, kai atsiranda daugiau.
O tada, kai nustoji rinktis iš baimės.

Ir tai ne apie riziką.
Ne apie drąsos demonstravimą.

Tai apie labai paprastą vidinę poziciją:
aš nebemažinsiu savęs.

💕 Inga Heron

20/02/2026

Yra dalykų, kuriuos vadiname „neįmanoma“.

Ne todėl, kad jie fiziškai neįvykdomi.
O todėl, kad mūsų galvoje jie netelpa.

„Neįmanoma man.“
„Ne mano aplinkoje.“
„Ne su mano patirtimi.“
„Ne tokiems kaip aš.“

Ir štai čia atsiranda labai įdomi vieta.

Neįmanoma dažnai reiškia:
dar nemačiau, kad kažkas panašus į mane tai padarytų.

Mes ribojame save ne faktu.
O precedento trūkumu.

Jei nematei savo aplinkoje žmogaus,
kuris uždirbo daugiau,
kuris sukūrė kitokį santykį,
kuris pakeitė kryptį po keturiasdešimties,
kuris išdrįso –
tavo protas tai pažymi kaip „neįmanoma“.

Ne todėl, kad negali.
O todėl, kad nėra įrodymo.

Bet štai kas įdomu.

Visada yra tas vienas,
kuris tampa pirmu.

Ir jis iki to momento taip pat neturėjo precedento.

Todėl šiandien klausimas ne apie tai,
ar įmanoma.

Klausimas paprastesnis ir daug nepatogesnis:
👉Ar tu tikrai negali,
👉ar tiesiog dar nematei, kad galima?

💕 Inga Heron

18/02/2026

Pastebėjau labai įdomų fenomeną.

Kai žmogus bijo pinigų,
jis dažniausiai apie juos kalba labai… filosofiškai.

„Aš ne apie pinigus galvoju…
aš tiesiog noriu stabilumo.“

„Man pinigai nerūpi.
Svarbiausia – vidinė ramybė.“
(tik apie sąskaitas kažkaip vis tiek galvoja kasdien)

„Čia ne apie kainą.
Čia apie principą.“
(kuris labai dažnai sutampa su suma)

„Aš galėčiau daugiau uždirbti,
bet nenoriu prarasti balanso.“
(nors balansas jau seniai pavargęs)

Mes labai kūrybiškai mokame
pinigų baimę pervadinti vertybėmis.
Labai elegantiškai.
Be jokios dramos.

Kartais net taip elegantiškai,
kad patys patikime savo istorija
apsimetančia aukštesne morale.
Arba dvasingumu.
Arba „man to nereikia“.

Ir tada pinigai tampa ne skaičiais,
o tema, kuri sukelia įtampą dar prieš atsidarant banko programėlę.

Baimė dažnai ne šaukia.
Ji kalba labai protingais sakiniais.

Ir štai tada prasideda įdomiausia dalis.

Kurią frazę apie pinigus tu sakai dažniausiai? 😌

💕 Inga Heron

Address

Šeimyniškių 19А
Vilnius
LT-09312

Website

https://www.tetaklubas.lt/

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Teta klubas posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Teta klubas:

Shortcuts

Want your practice to be the top-listed Clinic in Vilnius?

Our Story

Teta klubo erdvė – tai sertifikuoti ThetaHealing® seminarai, kassavaitiniai susitikimai, visiems norintiems pažinti save, augti ir plėsti bei harmonizuoti savo realybę naudojantis unikalia ThetaHealing® metodika. Šioje erdvėje organizuojamus renginius veda aukščiausią kvalifikaciją Thetahealinge pasiekę, nuolat sparčiai augantys ir savo pavyzdžiu įkvepiantys sutiktuosius atverti bei realizuoti savo aukščiausią potencialą, visame pasaulyje gerai žinomi thetahealing meistrai. Kiekvieno seminaro ir susitikimo metu turėsite galimybę į save pažvelgti giliau, susipažinti su savo daugiamatiškumu ir išmokti jį priimti, mylėti bei puoselėti. Šis klubas – jūsų asmeninių pokyčių erdvė, padėsianti jums augti ir išlipti nesėkmių, ligų liūno, suvokti savo neatskleistų gebėjimų, idėjų, svajonių potencialą ir padėsianti atrasti būdus jų realizavimui. Teta klubo moto – Gyvenk širdimi. Šio klubo įkūrėja Inga Heron, aukščiausios Thetahealing kvalifikacijos instruktorė - mokytoja Pabaltijo šalyse, apdovanota Thetahealing mokslo sertifikatu Thetahealing meistrė, profesionali ThetaHealing® koučerė – praktikė, turinti daugiau nei 17 metų dėstymo praktiką. Veda seminarus, meditacijas, retritus ir konsultuoja visame pasaulyje.