Teta klubas

Home
Lithuania
Vilnius
Teta klubas

Teta klubo erdvė – tai sertifikuoti ThetaHealing® seminarai, kassavaitiniai susitikimai, visiems norintiems pažinti save ir augti.

Teta klubo erdvė – tai sertifikuoti ThetaHealing® seminarai, kassavaitiniai susitikimai, visiems norintiems pažinti save, augti ir plėsti bei harmonizuoti savo realybę naudojantis unikalia ThetaHealing® metodika. Kiekvieno seminaro ir susitikimo metu turėsite galimybę į save pažvelgti giliau, susipažinti su savo daugiamatiškumu ir išmokti jį priimti, mylėti bei puoselėti. Šis klubas – jūsų asmeninių pokyčių erdvė, padėsianti jums augti ir išlipti nesėkmių, ligų liūno, suvokti savo neatskleistų gebėjimų, idėjų, svajonių potencialą ir padėsianti atrasti būdus jų realizavimui. Teta klubo moto – Gyvenk širdimi.

Šio klubo įkūrėja Inga Heron, sertifikuota ThetaHealing® instruktorė-mokytoja, profesionali ThetaHealing® koučerė – praktikė.

28/11/2025

🔥 Pavargai… ar tiesiog pametei save pakeliui?

Šiandien noriu paklausti paprastai be pagražinimų.
Be metaforų.
Be „gal kada nors“.

Tik tiesiai.

Ar tu pavargai…
ar tu išsekai?

Skirtumas didelis.

Pavargti — žmogiška.
Pavargsti, kai kuri, darai, bandai, judini kalnus.
Tai tas gražus nuovargis po tikro gyvenimo, sekimo savo širdimi.
Tas, kurį nuplauna miegas ar gera arbata.

Bet išsekti…
išsenki tada, kai darai ne tai, kas tavo.
Kai bandai atitikti, įtikti, suspėti, įrodyti.
Kai tampi visiems reikalinga(s), bet sau neprieinama(s).
Kai dienos teka, o viduje kažkas lūžta, nors iš išorės viskas „gerai“ —
nes kažkur pakeliui palikai save.

Ir čia noriu, kad sustotum.
Ne valandai.
Ne penkioms minutėms.
Net ne minutei.

Tiesiog dabar. Vienam iškvėpimui.

Uždėk ranką ant krūtinės — taip, čia.
Įkvėpk giliai, lyg norėtum pagauti pati(s) save.
Ir iškvėpk taip, lyg paleistum viską, kas tave spaudžia.

Tame iškvėpime pajausi atsakymą.
Kūnas visada pasako pirmas.
Kartais net skausmingai nuoširdžiai.

Ir jeigu iškvėpdama(s) pajutai skausmingą, gilesnį „uff“…
galbūt tai ne nuovargis.
Galbūt tai ženklas, kad tu per ilgai buvai toli nuo savęs.
Prašau, nenubėk nuo to.
Tai yra vieta, kur prasideda sugrįžimas.

Tai kuris šiandien kalba tau — pavargęs aš ar praradęs kryptį aš?
Parašyk komentaruose.
Leiskim šiai tiesai šiandien turėti balsą. 🔥💛
Aš esu šalia. ✨💛

💕Inga Heron

26/11/2025

Ar kada pagalvojai, koks žmogus būtų lapkritis, jeigu jis staiga atsisėstų šalia tavęs ant sofos su arbatos puodeliu?

Aš įsivaizduoju jį tokį labai saviškį.

Ne tą, kuris triukšmingai įlenda į kambarį su konfeti ir būgneliais.
Ne, ne. Lapkritis ateina tyliai… bet su tuo keistu, gilinančiu humoru, kuris pralaužia bet kokį tavo vidinį ledą.

Jis toks, kuris žiūrėtų tau į akis ir sakytų:
„Žinau, kad pavargai. Bet žinau ir tai, kad tu nepaprastai stipri (-us).“

Tas, kuris sugrąžina tave į save —
be gėdos, be skubėjimo, be vaidybos.

Tas, kuris leidžia tau pagaliau nusiimti visus gražius fasadus ir tiesiog būti žmogumi.
Tikru. Nepritemptu. Gyvu.

Ir štai čia prasideda žaidimas:

👉 „Jeigu lapkritis būtų žmogus…
Lapkritis būtų tas, kuris ____“

Užbaik sakinį komentaruose.
Aš jau laukiu tavo metaforos — rimtos, juokingos, švelniai pašiepiančios ar kardinaliai nuoširdžios.

Leiskim lapkričiui šiandien truputį pasijuokti kartu su mumis. ✨🫶🔥

💕Inga Heron

25/11/2025

Prieš pasauliui išdalindama(-s) savo energiją, duok bent trupinį jos sau.
Tavo diena nusipelno švelnios pradžios — tokios, kurią pajunta ne tik kūnas, bet ir širdis.

1 žingsnis — Sustok 10 sekundžių.
Tiesiog leisk savo pečiams nusileisti.
Leisk kūnui suprasti: “Aš jau čia.”

2 žingsnis — Giliai įkvėpk.
Taip, vieną kartą. Iki pat dugno.
Giliai, lėtai tarsi kvėpuotum ne orą, o ramybę, su mintimi: „Šiandien nesirungsiu su savimi.“

3 žingsnis — Ištark sau vieną sakinį visai dienai.
Gal: „Aš renkuosi lengvumą.“
Gal: „Aš atrandu laiko sau.“
Gal: „Aš sau priklausau.“
Gal: „Aš esu sau namai.“
Gal visiškai kitą — tą, kurio tavo vidus ilgisi labiausiai. Tik tavo.

Maži rytiniai ritualai keičia ne dieną — jie keičia tavo būseną.
O tavo būsena kuria viską, ką šiandien paliesi. ✨

Ar norėtum daugiau tokių mažų dienos praktikų?
Parašyk komentaruose — sukursiu tau dar.

💕Inga Heron

24/11/2025

🍂 Šiandien noriu tavęs paklausti labai paprasto, bet drąsaus klausimo:
Kas tavo širdžiai buvo sunkiausia šį lapkritį?

Ne protui.
Ne sąrašams.
Ne “kaip turėtų būti”.
O būtent širdžiai — tai tyliai, giliai, jautriai tavo dalelei, kuri niekada nemeluoja.

Lapkritis turi ypatingą talentą:
jis neužpuola, jis neteisia, jis tik nuima dekoracijas.
Ir staiga pasimato tiesa — tokia, kokia ji yra.
Kartais graži.
Kartais skaudi.
Visada tikra.

Ir jei atvirai…
Mes visi šį mėnesį kažko išmokome.
Dėl kažko nuliūdome.
Kažką paleidome.
Kažko dar bijome.

Todėl šiandien kviečiu tave į vieną mažą, švelnią revoliuciją:

Pasidalink komentaruose viena tiesa, kurios šį lapkritį išmokai apie save.
Nereikia romanų, nereikia dramos.
Tik ta maža kibirkštis, kuriai atėjo laikas išlysti į šviesą.

Gal tai buvo pamoka apie ribas.
Gal apie nuovargį.
Gal apie tai, kad leisti sau atsipūsti nėra nuodėmė, o drąsa.
Gal supratai, kad tavo širdies troškimai nebetelpa į senus rėmus.

Ir jeigu tau atrodo, kad tavo tiesa per maža — ji ne per maža.
Ji tavo.
Ji gyva.
Ji svarbi.

Aš skaitau. Aš matau.
Ir tavo širdžiai čia yra vietos. 💛

Tad, jeigu drįsti, pasidalink, tavo širdies tiesa gali įkvėpti kitą. ✨

💕Inga Heron

21/11/2025

Ar pastebėjai, kad lapkritis turi subtilų humorą?
Jis ateina tylus, ramus… ir vis tiek sugeba šnabždėti:

„Brangus žmogau, gal jau laikas ne tik viską tvarkyti, bet ir… pailsėti?“

Taip, PAILSĖTI.
Tą žodį, kurį mes — žmonės su planais, vizija ir atsakomybe — išgirstam maždaug taip pat "lengvai" kaip kvietimą į tylos retritą be WiFi. 😅

Bet lapkritį, širdis tampa labai išmintinga.
Ji nebereikalauja tragedijų ar kosminių ženklų. Ji tiesiog švelniai sustabdo ir klausia:

„Ar šiandien galiu būti tavo prioritetas?
Bent valandai.
Bent penkioms minutėms.
Bent tiek, kiek užtruktų iškvėpti visą savaitės chaosą.“

Ir žinai, kas gražiausia? Ji nepriekaištauja.
Neprimena, kiek kartų žadėjai: „na va, nuo pirmadienio tai tikrai savimi pasirūpinsiu“.
Ji tik laukia. Kantriai, angeliškai… kartais net per tyliai.

Todėl šiandien noriu priminti:
Tavo švelnumas sau — tavo stiprybė.
Tavo pauzė — tavo išmintis.
Tavo juokas — tavo magija.
Ir tavo šiandien gali būti ne „nusiplauk ir išgyvenk“, bet „atpalaiduok pečius, atsidusk ir ateik pas save“.

Tegul šiandien būna tokia diena, kurioje tu:
– vis dar esi atsakingas, bet jau neperdegęs;
– vis dar veiklus, bet jau nepertempiantis savęs;
– vis dar mylintis kitus, bet pagaliau — mylintis ir save.

Lapkritis moko labai paprastą tiesą:
šviesa nedingsta — ji tiesiog prašo, kad ją pastebėtum iš arčiau.

Būk švelnus sau, žmogau. 💛🔥

💕Inga Heron

19/11/2025

Pavargai?

Sustok akimirkai. Tikrai. Giliai įkvėpk.

Pavargai – ne tik nuo nemigos naktų, begalinio skalbinių kalno ar nuolatinio skubėjimo – bet ir nuo to, kad neši viską, ko tikimasi iš tavęs? Pavargai nuo to, kad atiduodi tiek daug savęs, jog kartais pamiršti, kad dar vertėtų palikti vietos ir sau?

Tai normalu. Iš tikrųjų. Tau nereikia visko daryti tobulai. Tau nereikia gyventi ant tuščios baterijos, tarsi tai būtų garbės medalis. Net superherojai sustoja akimirkai. Net globojančioms širdims reikia minutės, kad galėtų įkvėpti.

Tad švelniai paklausk savęs: „Ko man dabar reikia?“ Ne „dar kavos“, ne „dar kelių užduočių“. Bet kažko minkšto. Ko nors, kas maitina tave, atstato energiją, primena, kad tavo energija ir tavo širdis yra šventos.

Nuovargis nėra silpnumas. Poilsis nėra pasidavimas. Tai drąsa. Tai meilė. Tai tylioji jėga, leidžianti tau pastovėti už save ir už tuos, kuriuos myli.

Taigi taip… jei esi pavargęs, tai normalu. Sustok. Įkvėpk. Švelniai nusišypsok. Ir prisimink: net sustojęs, tu vis tiek - pakankamas ir švytintis.

💕Inga Heron

17/11/2025

Jeigu galėtumei pasiųsti laiko kapsulę sau pačiam 20 metų į priekį… kokius tris dalykus į ją įdėtumei?

Štai ką aš supakuočiau – ir tu gali pavogti šias idėjas, jas perdaryti arba iš jų pasijuokti:

1️⃣ Nuotrauką tos, kas esu šiandien — natūralios, nesurežisuotos, be jokių atsiprašymų.
Po dvidešimties metų ateities aš turės priminimą: „Ei, tu nebuvai gimusi bebaimė. Tu tai SUKŪREI.“
Noriu, kad ateities aš pažvelgtų į nuotrauką ir pajustų tą kibirkštį to žmogaus, kuris drįso, abejojo, suklydo, atsistojo, vėl nukrito ir VIS TIEK kūrė.
Ir, tiesą sakant, tikriausiai pridėčiau užrašą kitoje pusėje:
„Įspėjimas: turinys gali sukelti nostalgiją, motyvaciją arba spontanišką juoką.“

2️⃣ Sąrašą nesėkmių, kuriomis aš didžiuojuosi.
Taip, teisingai perskaitei — didžiuojuosi.
Pasaulis dievina trofėjus. Bet žinai, kas mus iš tikrųjų augina?
Nesėkmingi šuoliai. Nejaukių pokalbių valandos. Pabaigos, kurios atrodė kaip širdies skausmas, bet iš tikrųjų buvo išlaisvinimas, užsidėjęs kaukę.
Aš sudėčiau jas visas, nes po dvidešimties metų noriu prisiminti:
„TAI - kaip aš sukūriau atsparumą. TAI - kaip išmokau pasukti kursą, o ne panikuoti.“

3️⃣ Mažą, bet garsų priminimą apie mano dabartinę svajonę.
Ką nors simboliško — mažą akmenėlį, raktą ar juokingai dramatišką ranka rašytą misijos pareiškimą, kuris atrodytų tinkamas TED kalbai.
Svajonės keičiasi. Jos plečiasi. Jos stebina.
Bet noriu, kad ateities aš prisimintų akimirką, kai gimė ŠI svajonė – kibirkštis prieš gaisrą.
Noriu pašnibždėti savo būsimam „aš“:
„Kad ir į kokį kalną dabar koptum... nepamiršk to, kuris išmokė tave kvėpuoti.“

✨ O dabar tavo eilė: kokius 3 dalykus TU įdėtumei į savo laiko kapsulę?
Nes bet ką, ką pasirinksi… atskleis, už ką esi pasiruošęs pastovėti, dėl ko juoktis ir ką mylėti savyje šiandien.

💕Inga Heron

14/11/2025

💥 Kodėl išduodu savo tiesą vien tam, kad išvengčiau diskomforto?

Nes tavo smegenys nėra tavo priešas — jos tiesiog senovinės.
Jos vis dar galvoja, kad gyvename urvuose ir stengiamės, kad mūsų neišmestų iš genties.

Anksčiau atstūmimas reiškė mirtį.
Dabar? Tik tai, kad kažkam nepatinka tavo nuomonė apie avižų pieną.

Bet tavo smegenys to nežino.
Jos žino tik viena: „Diskomfortas = pavojus. Pritarimas = išlikimas.“
Kiekvieną kartą, kai jauti tą įtampą krūtinėje prieš sakydamas savo tiesą, tai nėra silpnumas — tai 200 000 metų išlikimo programos šnabždesys:
„Atsargiai, tiesa gali išmesti tave iš genties.“

Bet štai spąstai:
Ši programa išlaikė tavo protėvius gyvus.
Bet dabar ji žudo tavo autentiškumą.

Šiuolaikinis pasaulis neteisia už tiesą — jis teisia už apsimetimą.
Tu nesusinaikini. Tu tiesiog persiprogramuoji.
O persiprogramavimas visada jaučiasi nepatogiai.

Tad kitą kartą, kai širdis sakys „kalbėk“, o smegenys šauks „bėk“,
nusišypsok savo smegenims ir pasakyk:
„Ačiū, kad bandot mane saugoti… bet dabar mes evoliucionuojam.“

Tada pasakyk savo tiesą — net jei balsas drebės, net jei delnai prakaituos.
Nes tai nėra baimė — tai laisvė, formuojanti naujus nervinius takus.

💥 Kiekvieną kartą, kai renkiesi tiesą vietoj komforto,
tiesiogine prasme pertreniruoji savo smegenis, kad autentiškumas = saugumas.

Ir kai tai nutiks – pagaliau, nustosi išgyventi savo gyvenimą ir pradėsi jį gyventi.

💕Inga Heron

12/11/2025

🌀 Dvi durys

Įsivaizduok savo gyvenimą kaip koridorių su dvejomis durimis:

Durys #1: „Gailiuosi, kad nedariau.“
Atidarei jas ir patenki į dulkėtą kambarį, pilną visų žinučių, kurių neišsiuntei, visų kelionių, kurių nepadarei, visų šansų, kuriuos nurijai, nes baimė šnabždėjo: „Dar ne laikas.“ Ore tvyro kartaus apgailestavimo ir sudegusios kavos kvapas. Čia gali sėdėti amžinai… bet niekas neauga.

Durys #2: „Džiaugiuosi, kad padariau.“
Atidarei jas ir čia viskas triukšminga, netvarkinga, ryškiai šviečia. Žmonės juokiasi. Tu klumpi, darai klaidų, telefoną numeti į balą, verki lietuje — bet tu gyvas. Tu gyvenantis. Tu galiausiai darai. Ir kiekvienas nepatogus žingsnis, kiekviena „ups“ akimirka, kiekvienas širdį stingdantis šuolis kuria drąsą, laisvę ir gyvenimą, kurį verta prisiminti.

Tiesa ta: visata neapdovanoja tobulybės. Ji apdovanoja veiksmą. Ji apdovanoja drąsą. Ji apdovanoja tuos, kurie pasirodo, kai rankos dreba, kai širdis plaka kaip pašėlusi, kai protas šaukia: „Gal geriau ne!“

Tai kurias duris šiandien pasirinksi?

Nes po dvidešimties metų vienintelė niūrioji durų atidarymo istorija bus #1. O vienintelis dalykas, kuris leis plačiai šypsotis gyvenimo viduryje? Durys #2.

💥 Gyvenimas nėra laukimo salė. Tai šokis, į kurį tenka žengti dabar. Net jei pakinkliai šiek tiek dreba.

💕Inga Heron

10/11/2025

🔥Ar dar prisimeni, kas daro tave iš tiesų nesustabdomą?

Leisk man tau pasakyti vieną dalyką — ne tavo darbotvarkė. Ne tas „to-do“ sąrašas, kuriame po dešimties punktų įrašyta „gyventi laimingai“.
Ne. Tai tavo vidiniai namai. Tavo širdies, proto ir dvasios epicentras, kuriame gyvena grynas „aš galiu“.

Pažiūrėk, gyvenimas – tai ne SPA procedūra. Tai laukinis žygis su GPS’u, kuris nuolat sako: „perkalibruojama…“. Vieną dieną tu kalnių viršūnėje, kitą – purvinas griovyje su mintimi „kaip aš čia atsidūriau?“ Bet žinai ką? Tas purvas – tavo augimo vieta.

💥 Čia prasideda magija. 💥
Kai nustoji ieškoti ramybės išorėje ir pradedi ją kurti viduje.
Kai vietoje „kodėl man?“ pasakai „ką aš išmokstu?“
Kai suvoki, kad tavo protas – ne priešas, o treniruočių salė. Kiekviena mintis – hantelis. Kiekviena abejonė – proga sustiprėti.

Ir taip, bus dienų, kai norėsi pasislėpti po antklode su ledų kibiru ir pasakyti: „viskas, pasiduodu“.
Bet tavo vidiniai namai šnabžda: „Tu dar nepabaigei. Tu tik pradedi.“
Ten gyvena tavo aistra, tavo beprotiškas tikėjimas, kad gali daugiau, nei tau sakė.

💫 Čempionai negimsta su medaliais ant kaklo. Jie gimsta tada, kai pasako sau:
„Aš nebelauksiu įkvėpimo. Aš būsiu įkvėpimas.“

Taigi, šiandien, kai pasaulis vėl bando tave nutempti į šoną, sustok.
Įkvėpk. Grįžk namo – į save.
Ten yra tavo jėga. Tavo kūrėjas. Tavo laukinis, nesustabdomas potencialas.

Ir kai iš ten išeisi – net kalnai pasitrauks iš kelio.

🔥 Dabar eik. Ne todėl, kad privalai. O todėl, kad tu gali. 🔥

💕Inga Heron

07/11/2025

Kaip nugalėti tingumą be neapykantos sau?

Tu pabundi. Lova šnabžda saldžius niekus: „Lik dar penkias minutes… Tu to nusipelnei…“ Ir staiga visas pasaulis atrodo sunkus. Skalbinių krūva primena didžiulį kalnyną. El. laiškai atrodo kaip kerštaujantys priešai. O tavo motyvacija? Slėpiasi kaip išsigandęs katinas po sofa.

Tiesa tokia: tingumas nėra priešas. Tai signalas. Tavo kūnas, protas ir siela sako: „Palauk… ar aš tikrai to noriu? Ar tiesiog darau, nes kažkas pasakė?“

Pirmiausia būk sąžiningas su savimi: kas šiandien tikrai vertas tavo energijos? Ir turiu omenyje ne tavo bosą, ne mamą ar socialinius tinklus – tave patį.

Dabar praktika (ir šiek tiek humoro, nes negalime apsimesti, kad gyvenimas nėra juokingas):

🟩Mažos užduotys – tavo draugai: Nebandyk šiandien nubėgti maratono ar parašyti kitą didįjį romaną. Pradėk nuo mažų žingsnelių. Išsivalyk dantis, išgerk vandens, padėk vieną kojinę į skalbinių krepšį. Maži laimėjimai džiugina kaip pica – mažos porcijos, didelė laimė.

🟩1. Apdovanok save: Taip, kaip mažylį. „Atsakysiu į tą el. laišką… IR TIK PO TO pašoksiu beprotiškai pagal mėgstamą dainą.“ Tau galima. Gyvenimas per trumpas be mažų malonumų.

🟩2. Veiksmas svarbiau už motyvaciją: Motyvacija – išlepusi dama, dažnai pavėluoja. Bet tavo kūnas? Visada klauso. Penki atsispaudimai, lengvas tempimas, trumpas pasivaikščiojimas – staiga smegenys sako: „O, mes gyvi! Šaunu, darome daugiau.“

🟩3. Humoras – tavo slaptas ginklas: Įsivaizduok tingumą kaip dramatišką serialo blogiuką. Suteik jam juokingą vardą. Pajuokauk. Tingumas nekenčia, kai juokiamasi – momentiškai galia tau.

🟩4. Pradėk nuo nemėgstamiausio dalyko: Taip, tos baisios užduoties, kuri šnabžda: „Ignoruok mane visam laikui.“ Atlik ją. Pajusk, kaip krūvis dingsta. Mėgaukis savo maištu. Tu ką tik apvertei scenarijų.

🟩5. Prisimink: tingumo įveikimas nėra apie tai, kad taptum mitiniu superžmogumi. Tai apie mažus sprendimus, netobulus žingsnius, juoką ir pasirodymą sau, net kai Netflix garsesnis nei tavo ambicijos.

Šiandien: atsistok, ištiesk kūną, padaryk vieną mažą žingsnį ir pasijuok iš savęs. Tai ne tingumas. Tai revoliucijos pradžia. Ir geriausia? Tau net nereikia kavos… bet jei ji daro gyvenimą saldesnį – išgerk jos.

💕Inga Heron

Address

Šeimyniškių 19А
Vilnius
LT-09312

Website

https://www.tetaklubas.lt/

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Teta klubas posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Teta klubas:

Shortcuts

Want your practice to be the top-listed Clinic in Vilnius?

Our Story

Teta klubo erdvė – tai sertifikuoti ThetaHealing® seminarai, kassavaitiniai susitikimai, visiems norintiems pažinti save, augti ir plėsti bei harmonizuoti savo realybę naudojantis unikalia ThetaHealing® metodika. Šioje erdvėje organizuojamus renginius veda aukščiausią kvalifikaciją Thetahealinge pasiekę, nuolat sparčiai augantys ir savo pavyzdžiu įkvepiantys sutiktuosius atverti bei realizuoti savo aukščiausią potencialą, visame pasaulyje gerai žinomi thetahealing meistrai. Kiekvieno seminaro ir susitikimo metu turėsite galimybę į save pažvelgti giliau, susipažinti su savo daugiamatiškumu ir išmokti jį priimti, mylėti bei puoselėti. Šis klubas – jūsų asmeninių pokyčių erdvė, padėsianti jums augti ir išlipti nesėkmių, ligų liūno, suvokti savo neatskleistų gebėjimų, idėjų, svajonių potencialą ir padėsianti atrasti būdus jų realizavimui. Teta klubo moto – Gyvenk širdimi. Šio klubo įkūrėja Inga Heron, aukščiausios Thetahealing kvalifikacijos instruktorė - mokytoja Pabaltijo šalyse, apdovanota Thetahealing mokslo sertifikatu Thetahealing meistrė, profesionali ThetaHealing® koučerė – praktikė, turinti daugiau nei 17 metų dėstymo praktiką. Veda seminarus, meditacijas, retritus ir konsultuoja visame pasaulyje.