Depresijos įveikimo centras

31/03/2026

Viena dažnai pasikartojančių temų terapijoje – sunkumai suprasti ir atliepti savo poreikius.

Dalis mūsų nuo mažens yra mokomi pirmiausia atsižvelgti į kitus – būti „gerais“, prisitaikyti, nesukelti nepatogumų. Ilgainiui gali nutikti taip, kad kitų poreikius jaučiame gana aiškiai, o savus – tarsi per rūką.

Suaugę kartais taip įprantame ignoruoti save, kad apie nepatenkintus poreikius pirmiausia praneša kūnas ar emocijos – nuovargis, dirglumas, jausmas, kad visko per daug. Tai gali būti ženklas, kad metas stabtelėti ir atsigręžti į save.

Vis dėlto, pradėjus daugiau dėmesio skirti sau, dažnai kyla nemalonūs jausmai – pavyzdžiui, kaltė ar gėda. Gali atrodyti, kad jei pasirūpinsiu savimi – tapsiu savanaudiškas, atsiranda ir baimė prarasti svarbius santykius ar kitų meilę. Tai natūralu – darome tai, ko nesame įpratę daryti, todėl iš pradžių gali kilti nerimas ir nepatogumo jausmas.

Ilgą laiką atidedant savo poreikius išsenkame, prastėja savijauta, o kurti artimą ryšį tampa vis sunkiau. Taigi, svarbu prisiminti, kad rūpinimasis savimi nėra savanaudiškumas – tai būtina sąlyga norint kurti sveikesnį santykį su savimi ir kitais.
Mokytis geriau girdėti ir atliepti savo poreikius galima pradėti nuo mažų žingsnių. Kartais pakanka stabtelėti ir paklausti savęs: Kaip aš dabar jaučiuosi? Ko man šiuo metu reikia? Kas nutiks ir kaip jausiuosi, jei peržengsiu savo ribas?

Taip pat svarbu prisiminti – tai procesas, kuriam reikia laiko. Ilgai formavęsi elgesio modeliai ir vidiniai įsitikinimai nepasikeičia per vieną dieną, pokytis dažniausiai vyksta palaipsniui. Todėl šiame kelyje ypač svarbi atjauta sau – pastebėkite net ir mažiausius pokyčius, nekritikuokite savęs sugrįžę prie senų įpročių ir nepameskite krypties, kuria judate. - Psichologė Indrė Muraškaitė

Registruotis konsultacijai https://depresijosiveikimas.visitorify.com/.../300/2553/?

27/03/2026

Profesionali psichologų pagalba vyresniems paaugliams (16+)

Paauglystė – tai virsmo laikas, kai jaunam žmogui reikia ne tik tėvų palaikymo, bet ir neutralios, saugios aplinkos geriau suprasti save.

„Depresijos įveikimo“ centre dirbame su vyresniais paaugliais (16+), siekdami padėti jiems sėkmingai įveikti šį etapą.

Konsultacijose:
• kuriama saugi ir palaikanti erdvė kalbėti;
• padedama suprasti ir reguliuoti kylančias emocijas;
• stiprinamas pasitikėjimas savimi;
• kartu sprendžiami socialiniai ir mokyklos iššūkiai.

Mūsų tikslas – suteikti paaugliui įrankius, kurie padės jam jaustis tvirčiau tiek dabar, tiek ateityje.

Konsultuojame gyvai Vilniuje arba nuotoliniu būdu. Šiuo metu turime laisvų vietų naujiems susitikimams.

Daugiau informacijos ir registracija konsultacijai:
https://depresijosiveikimas.lt/psichologo-konsultacijos/paaugliams/

26/03/2026

Kuo susiję mūsų ribos ir poreikiai?

Sveikos ribos gali padėti jums geriau pasirūpinti savo poreikiais. Jei jums sunku apginti savo nuomonę, paprašyti to, ko jums reikia, arba jei tai darydami jaučiate kaltę ar baimę, išmokę nustatyti ribas galite padidinti savo pasitikėjimą savimi ir savigarbą, užtikrinti, kad jūsų poreikiai būtų atliepti bei užmegzti pagarbius ir sėkmingus santykius (Martin, 2021). Žinoma, tai neįvyksta iš karto.

Pirmasis žingsnis nustatant ribas – aiškiai suvokti, ko jums reikia ir ko norite. Užduokite sau šiuos keturis klausimus:

1. Kokias su ribomis susijusias problemas patiriu?
2. Kokie mano poreikiai lieka nepatenkinti?
3. Kaip aš jaučiuosi?
4. Kokio rezultato siekiu arba ko noriu pasiekti nustatydamas ribas?

Išsakyti savo ribas ir poreikius gali būti sudėtinga ir bauginanti užduotis, ypač jei anksčiau tai nepavyko. Dėl to daugelis mūsų vengia prašyti to, ko norime ir ko mums reikia, arba primygtinai kažko iš kitų reikalaujame ir išliejame pyktį. Nei vienas iš šių būdų nepadeda patenkinti mūsų poreikių ar sukurti pasitikėjimu ir pagarba grįstų santykių.

Būkite ryžtingi

Kai esame ryžtingi, savo poreikius ir jausmus išreiškiame aiškiai ir tiesiogiai, gerbdami save ir kitus. Tai padaryti gali padėti „Aš“ teiginiai. „Aš“ teiginių naudojimas ir sutikimas eiti į kompromisą – tai du būdai, kaip galite pateikti prašymus.
„Aš“ teiginio pavyzdys būtų toks: Aš nerimauju, kai nepraneši man, kad grįši namo vėliau nei įprasta. Aš norėčiau, kad man parašytum, jei planuoji grįžti namo vėliau nei šeštą. Ar galėtum nuo šiol taip daryti?

Jei kitas asmuo sutinka, dabar turite aiškų susitarimą dėl to, ką jis darys kitaip. O jei jis nesutinka, galite arba siekti kompromiso, arba, jei tai neįmanoma, imtis kitų veiksmų, kad patenkintumėte savo poreikius ir pasirūpintumėte savimi.

Būkite nuoseklūs

Nustatydami ribas, turime būti nuoseklūs ir tvirti, ypač su tais, kurie priešinasi mūsų riboms. Kai kurie žmonės gali priešintis ginčydamiesi arba elgdamiesi pasyviai agresyviai (pavyzdžiui, apsimesdami, kad negirdi jūsų), tikėdamiesi, kad jūs pasiduosite (Martin, 2021). Svarbu ir patiems laikytis savo ribų, ypač jei esate tikri, kad buvote išgirsti ir suprasti kito. Gali tekti pakartoti savo ribas keletą kartų, kol kai kurie žmonės supras, kad jūs rimtai žiūrite į savo ribas ir poreikius.

Svarbu neapleisti savo ribų ir jas nuolat peržiūrėti ir sustiprinti, ypač, jei kasdieniame gyvenime dažnai patiriame neigiamus jausmus ir problemas santykiuose su kitais. Savo ribų gerbimas padeda mums užtikrinti tinkamą pasirūpinimą savo poreikiais ir geresnę emocinę savijautą kasdien.

Registruotis psichologo konsultacijai 👇
https://depresijosiveikimas.visitorify.com/

Depresijos gidas 👇
https://depresijosiveikimas.lt/depresijos-gidas/

25/03/2026

Kodėl kai kuriems žmonėms sunku išsakyti savo poreikius, nuomonę ir nenuolaidžiauti kitiems? Kodėl kiti, atvirkščiai, aršiai gina savo poreikius, nuomonę, neišlaikydami pagarbos? Apie tai, kas yra asertyvumas, kaip jis pasireiškia ir dar daugiau dalinasi Depresijos įveikimo centro psichologė Karolina Baranova

Registruotis konsultacijai pas Karoliną 👉 https://depresijosiveikimas.visitorify.com/

24/03/2026

Kodėl svarbus laikas vienumoje?

Buvimas santykiuose neišvengiamai yra labai intensyvus laikas su kitu ar kitais. Todėl sveikuose santykiuose reikalingas ir laikas atskirai. Nors žmonių poreikis, kiek laiko būti kartu, o kiek atskirai, varijuoja, tačiau visiems reikia laiko vienumoje. Leidžiant laiką vienumoje mes iš tiesų skiriam dėmesį kitam, ne mažiau svarbiam, ryšiui puoselėti - ryšiui su savimi. Kuo naudingas laikas sau?
Tai laikas, kai galite geriau įsiklausyti į savo jausmus, poreikius.
Vienumoje atsiranda erdvė reflektuoti gyvenimo įvykius, jūsų reakcijas ir persvarstyti savo tikslus, vertybes.

Visgi, laikas vienumoje gali būti ir labai sunki patirtis. Tokiu atveju svarbu atkreipti dėmesį: kokios mintys kyla vienumoje? koks jausmas? jei jaučiu diskomfortą, apie ką jis?

Registruotis konsultacijai https://depresijosiveikimas.visitorify.com/.../300/2553/?

19/03/2026

83 % kandidatų prioritetas: darbo ir gyvenimo balansas – esminė sąlyga renkantis darbdavį.

"Remiantis 2025 metais atliktos tarptautinės apklausos rezultatais, iš 26 tūkst. apklaustųjų net 83 proc. darbo ir gyvenimo balansą (angl. work-life balance) įvardijo kaip esminį veiksnį renkantis darbovietę. Tai pabrėžia pastarųjų metų tendencijas darbo aplinkoje, kai darbuotojai vis dažniau reikalauja asmeninį gyvenimą atliepiančių sąlygų, kurios nebūtinai yra susijusios su darbo užmokesčiu. Pagrindinė subjektyviai suprantamo, patiriamo darbo ir gyvenimo balanso sąlyga – lankstumas bei laisvė rinktis, kada ir iš kur dirbti. Pastaraisiais metais tai tapo daugelio žmonių darbo pobūdžio norma ir siekiamybe.

Tačiau tai, kas anksčiau mokslinėje literatūroje buvo apibūdinama kaip balansas arba konfliktas tarp darbo ir gyvenimo, dabar vis dažniau apibrėžiama ne kaip konfliktas ar balansas, bet kaip darbo ir gyvenimo persipynimas (angl. work-life blending). Šis reiškinys siejamas su nuotolinio darbo plėtra, skaitmeninių technologijų naudojimu ir nuolatiniu darbuotojų pasiekiamumu.

Tyrimai rodo, kad šis reiškinys turi dvilypį poveikį: viena vertus, jis didina lankstumą ir suvokiamą autonomiją, kita vertus, stiprina vaidmenų konfliktą bei psichologinę įtampą. Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas sukuria sąlygas nuotoliniam darbui, atsiranda daugiau laisvės renkantis fizinę darbo vietą, tačiau kartu formuojasi vidinis ir išorinis lūkestis būti nuolat pasiekiamu. Tai didina įtampą, o ribos tarp darbo ir gyvenimo dar labiau persipina ar net išsitrina.
Ribų persipynimas ir jų neapibrėžtumas reikšmingai veikia tarpasmeninius santykius. Darbo aplinkoje didesnis neformalumas gali sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą, bendradarbiavimą ir psichologinį saugumą. Tačiau kartu mažėja vaidmenų aiškumas, o tai gali lemti santykių neapibrėžtumą (kolega ar draugas). Tyrimai rodo, kad toks neapibrėžtumas gali didinti tarpasmeninę įtampą, konfliktų tikimybę ir emocinį išsekimą, ypač kai darbuotojų ribų suvokimas skiriasi, o kartu skiriasi ir lūkesčiai, ypač susiję su pasiekiamumu po darbo valandų ir bendravimo normomis.

Taigi, nors darbo ir gyvenimo balansas bei aiškių ribų tarp darbo ir asmeninio gyvenimo siekis yra itin svarbūs emocinei gerovei, tai, kaip suvokiame balansą ir kaip jis atrodo kasdienybėje, gali lemti, ar jis iš tiesų atliepia poreikius ir padeda suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, ar, priešingai, didina emocinio išsekimo, perdegimo ir mažesnio pasitenkinimo darbu riziką.

Analizuojant tyrimus, galima daryti išvadą, kad ne pats ribų persipynimas lemia neigiamas pasekmes, o ribų neaiškumas bei neįvardyti ir neišsakyti socialiniai ir organizaciniai lūkesčiai." - Psichologė Dominyka Urbaitė - Jokubienė
Registracija konsultacijai: https://depresijosiveikimas.visitorify.com/

Literatūra

Allen, T. D., Cho, E., & Meier, L. L. (2014). Work–family boundary dynamics. Annual Review of Organizational Psychology and Organizational Behavior, 1, 99–121.

Dirks, K. T., & de Jong, B. (2022). Trust within the workplace: A review of two waves of research and a glimpse of the third. Annual Review of Organizational Psychology and Organizational Behavior, 9, 247–276.

Kossek, E. E., & Lautsch, B. A. (2018). Work–life flexibility for whom? Academy of Management Annals, 12(1), 5–36.

Sonnentag, S., & Fritz, C. (2015). Recovery from job stress. Journal of Organizational Behavior, 36(S1), S72–S103.

SurveyMonkey. (2025, November 11). Work-life balance statistics 2025: Data trends & expert advice.

17/03/2026

"Ar kada nors susimąstėte, kokiu tonu vyksta dialogas su savimi mūsų pačių galvose? Ar mes su savimi kalbamės švelniai ir palaikančiai ar kaip tik atvirkščiai – nuolat baramės, sau priekaištaujame ar dar blogiau – prasivardžiuojame?

Praktikoje neretai tenka susidurti su įvairiais įsitikinimais apie atjautą sau. Kyla abejonės ar atjausti ir įsijausti į save išviso yra gera mintis, o gal atjautos gali būti per daug?

Mokslininkai randa stiprias sąsajas tarp atjautos sau bei tokių psichikos sunkumų kaip depresiškumas, nerimas, stresas bei mitybos problemos.

Manau, labai svarbu aptarti kelis klaidingus įsitikinimus, kurie neretai, bet nepelnytai siejami su atjauta sau" - Psichologė Sigita Tindžiulytė

Skaityti visą straipsnį: https://depresijosiveikimas.lt/atjauta-sau-su-kuo-ji-gali-buti-painiojama/

Registruotis konsultacijai https://depresijosiveikimas.visitorify.com/.../300/2553/?

16/03/2026

Depresijos įveikimo centras suteikia galimybę išsinuomoti “Luminette” šviesos terapijos akinius! 👓

Tai yra puikus būdas išbandyti ir suprasti, ar šviesos terapija veiksminga būtent jums. Pagal mokslinių tyrimų duomenis, šviesos terapijos efektas tampa juntamas jau pirmosios savaitės bėgyje. Mūsų organizmui reikia bent 30 minučių saulės šviesos kasdien. Ryški šviesa reguliuoja mūsų cirkadinius (kasdienius) kūno ritmus, nuo kurių priklauso miego kokybė, energijos lygis, nuotaika, apetitas, gebėjimas dorotis su stresu. Luminette šviesos terapijos akiniai – tai patogus ir praktiškas būdas užtikrinti reikiamą šviesos kiekį tamsiausiais metų mėnesiais!

Daugiau informacijos apie šviesos terapijos akinių veikimą bei nuomą rasite 👉https://depresijosiveikimas.lt/.../sviesos-terapijos.../

“Luminette 3 ®” šviesos terapijos akinių nuoma yra puikus būdas išbandyti ir suprasti, ar šviesos terapija veiksminga būtent jums. Pagal mokslinių tyrimų duomenis, šviesos terapijos efektas tampa juntamas jau pirmosios savaitės bėgyje. Mūsų organizmui reikia bent 30 minučių saul....

14/03/2026

✨ Atvirų durų dienos Depresijos įveikimo centre ✨

Kartais pirmas žingsnis link geresnės savijautos yra tiesiog pokalbis. Atvirų durų dienų proga kviečiame susipažinti su mūsų specialistais ir pasinaudoti specialia pirmos konsultacijos kaina – tik 20 € (vietoje 50 €.)

Susipažinimui galite registruotis į konsultacijas pas psichologus:
• Tomą Ulecką
• Moniką Pužaitę
• Dominyką Urbaitę-Jokubienę

Konsultacija gali vykti gyvai arba internetu – taip, kaip jums patogiau.

📌 Pasiūlymas galioja pirmajai konsultacijai.

Jei svarstote apie pagalbą sau ar tiesiog norite geriau suprasti savo savijautą – tai puiki proga pradėti.

👉 Registracija: https://depresijosiveikimas.visitorify.com/

Pasirinkite skiltį „Atvirų durų dienos – specialistų konsultacijos“.

Laukiame jūsų. 🤍

13/03/2026

Nėra realu tikėtis, kad pasikeitus pačiam pasikeis ir kitas – gali keistis tik santykis, bet jis gali ir visai sugriūti, LRT RADIJO laidoje „Čia ir dabar“ apie nuodijančius santykius kalba psichologė Aušra Mockuvienė. Anot specialistės, neretai kalbant apie toksiškumą santykiuose perlenkiama lazda: bet kas, kas neatitinka kieno nors norų, laikoma kenkiančiu dalyku, bet taip nėra.

Kai kalbame apie santykius ir žmones, vis dažniau skamba apibūdinimas „toksiški“. Ką šis žodis reiškia psichologijoje? Kaip atpažinti, kad mus santykiai nuodija, ir kaip suprasti, kad kenkiame patys? Kodėl santykiuose tokios svarbios ribos? A. Mockuvienę kalbina LRT RADIJO laidos „Čia ir dabar“ vedėja Giedrė Čiužaitė.

Skaityti straipsnį: https://www.lrt.lt/naujienos/laisvalaikis/13/1253053/psichologe-apie-toksiskus-santykius-sudetingiausia-ne-su-partneriu-o-su-mama?

12/03/2026

Ko mums reikia, kad jaustumės patenkinti savo gyvenimu?

Geros savijautos pagrindą sudaro fiziniai poreikiai: saugumas, pakankamas maisto ir miego kiekis ir kt., tačiau šiandien pažvelkime ir į tai, kas dar mums reikalinga. Savideterminacijos teorijoje (ang. self-determination theory) įvardinami 3 baziniai psichologiniai poreikiai, reikalingi tam, kad žmogaus savijauta ir pasitenkinimas gyvenimu būtų aukšti: autonomija, kompetencija ir susietumas (Ryan & Deci, 2000).

💪Autonomija - tai gebėjimas ir galimybė rinktis, pačiam(-iai) priimti sprendimus, jaustis valdantiems savo gyvenimą.

✍️Kompetencija - poreikis lavinti įgūdžius, jaustis efektyviam(-iai), gebančiam(-iai) pasiekti norimų rezultatų.

🫂Susietumas - pojūtis, kad esi susijęs(-usi), turintis(-i) ryšį su kitais žmonėmis, priimtas(-a).

Ši teorija plačiai nagrinėjama įvairių mokslininkų, taip pat ir tyrime, atliktame Lataster ir kitų (2022). Tyrėjai apklausė 1709 olandiškai kalbančius plataus amžiaus spektro (18-97 m.) suaugusius žmones, domėdamiesi jų psichologinių poreikių patenkinimo lygiu, bei bendra psichologinės savijautos būkle. Rezultatai parodė teigiamą sąryšį tarp amžiaus ir autonomijos poreikio patenkinimo: vyresni žmonės teigė besijaučiantys labiau autonomiški. Svarbus atradimas čia buvo ir tai, kad visi šie psichologiniai poreikiai buvo teigiamai susiję su pasitenkinimu savo gyvenimu, t.y. kuo labiau jie išpildyti, tuo didesnis buvo ir pasitenkinimas.

Nežinant, nuo ko pradėti tyrinėti savo savijautą, galima pažvelgti į šiuos poreikius - kiek jaučiuosi autonomiškas(-a) savo gyvenime? Kiek manau turintis(-i) kompetencijos? Kiek susijęs(-usi) esu su kitais žmonėmis? Gal tai gali užvesti ant kelio, norint suprasti, ko trūksta, kad jaustumės geriau⛅️

-Klinikinė psichologė Gintarė Šėmytė, Depresijos įveikimo centras

Registruotis psichologo konsultacijai 👇
https://depresijosiveikimas.visitorify.com/

Depresijos gidas 👇
https://depresijosiveikimas.lt/depresijos-gidas/

11/03/2026

Su Kovo 11-ąja – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena! 🇱🇹

Laisvė – tai ne tik valstybės nepriklausomybė, bet ir vidinė drąsa kalbėti, jausti, ieškoti pagalbos ir rūpintis savimi 💚