31/03/2026
Viena dažnai pasikartojančių temų terapijoje – sunkumai suprasti ir atliepti savo poreikius.
Dalis mūsų nuo mažens yra mokomi pirmiausia atsižvelgti į kitus – būti „gerais“, prisitaikyti, nesukelti nepatogumų. Ilgainiui gali nutikti taip, kad kitų poreikius jaučiame gana aiškiai, o savus – tarsi per rūką.
Suaugę kartais taip įprantame ignoruoti save, kad apie nepatenkintus poreikius pirmiausia praneša kūnas ar emocijos – nuovargis, dirglumas, jausmas, kad visko per daug. Tai gali būti ženklas, kad metas stabtelėti ir atsigręžti į save.
Vis dėlto, pradėjus daugiau dėmesio skirti sau, dažnai kyla nemalonūs jausmai – pavyzdžiui, kaltė ar gėda. Gali atrodyti, kad jei pasirūpinsiu savimi – tapsiu savanaudiškas, atsiranda ir baimė prarasti svarbius santykius ar kitų meilę. Tai natūralu – darome tai, ko nesame įpratę daryti, todėl iš pradžių gali kilti nerimas ir nepatogumo jausmas.
Ilgą laiką atidedant savo poreikius išsenkame, prastėja savijauta, o kurti artimą ryšį tampa vis sunkiau. Taigi, svarbu prisiminti, kad rūpinimasis savimi nėra savanaudiškumas – tai būtina sąlyga norint kurti sveikesnį santykį su savimi ir kitais.
Mokytis geriau girdėti ir atliepti savo poreikius galima pradėti nuo mažų žingsnių. Kartais pakanka stabtelėti ir paklausti savęs: Kaip aš dabar jaučiuosi? Ko man šiuo metu reikia? Kas nutiks ir kaip jausiuosi, jei peržengsiu savo ribas?
Taip pat svarbu prisiminti – tai procesas, kuriam reikia laiko. Ilgai formavęsi elgesio modeliai ir vidiniai įsitikinimai nepasikeičia per vieną dieną, pokytis dažniausiai vyksta palaipsniui. Todėl šiame kelyje ypač svarbi atjauta sau – pastebėkite net ir mažiausius pokyčius, nekritikuokite savęs sugrįžę prie senų įpročių ir nepameskite krypties, kuria judate. - Psichologė Indrė Muraškaitė
Registruotis konsultacijai https://depresijosiveikimas.visitorify.com/.../300/2553/?